Himenolepiozė

Himenolepiozė – tai lėtinis parazitinis susirgimas, kurį sukelia Hymenolepis nana (mažasis) ir Hymenolepis diminuta (žiurkinis) kaspinuočiai. Susirgimas pasireiškia pilvo skausmais, sumažėjusiu apetitu, seilėtekiu, pykinimu, vėmimu, viduriavimu.

Sukėlėjas

Mažasis ir žiurkinis kaspinuočiai yra plokšti, kaspino formos parazitai, sudaryti iš galvutės, kaklelio ir kūno. Kaspinuočio galvutė turi siurbtukus, judrų straubliuką ir kabliukus, kuriais prisitvirtina prie žarnos gleivinės ir pradeda augti. Mažasis kaspinuotis H. nana yra smulkus, 15-40 mm ilgio, o žiurkinis H. diminuta – stambesnis, apie 20–60 cm ilgio kaspinuotis. Kaspinuočio kūnas sudarytas iš mažų nuo 160 iki 1000 narelių. Šiems subrendus ir apsivaisinus, lytiniai organai atrofuojasi, o jų vietą užima gimda, pilna augančių ir bręstančių kiaušinėlių. Kiaušinėliai yra maži, elipsės formos, persišviečiantys, bespalviai, padengti plonu apvalkalėliu.

Kaspinuočių vystymasis

Vystydamiesi kaspinuočiai pereina kelias vystymosi stadijas: kiaušinėlio, lervos ir suaugusio kaspinuočio. Mažojo kaspinuočio visas vystymosi ciklas, nuo kiaušinėlio iki suaugusio kaspinuočio, gali vykti viename organizme. Dažniausiai tai yra žmogus ar graužikai. Taip pat vystymosi cikle gali dalyvauti ir tarpiniai šeimininkai (įvairūs vabalai ir blusos). Žiurkinio kaspinuočio vystymuisi reikalingi tarpinis ir galutinis šeimininkai. Tarpinio šeimininko organizme vystosi lervinės stadijos kaspinuotis, o galutinio šeimininko organizme – gyvena suaugęs kaspinuotis. Žiurkinio kaspinuočio tarpiniai šeimininkai yra vabzdžiai (didysis milčius, graužikų blusos, maistinių kandžių lervos, kai kurie tarakonai), galutiniai šeimininkai – žiurkės, pelės, labai retai – žmogus. Tarpinių šeimininkų organizme kaspinuočio lervos vystosi iki tam tikros stadijos, iš kurios, lervoms patekus į žiurkės (pelės) ar žmogaus žarnyną, per kelias savaites užauga kaspinuotis. Suaugęs kaspinuotis, gyvendamas žiurkių, pelių ar žmogaus plonajame žarnyne, išskiria kiaušinėlius, kurie su išmatomis patenka į aplinką. Kiaušinėliuose yra kaspinuočio lervų, kurios toliau gali vystytis tik patekusi į vabzdžių organizmą.

Infekcijos šaltinis

Mažojo ir žiurkinio kaspinuočio infekcijos šaltiniu gali būti sergantis himenolepioze žmogus ar užsikrėtę graužikai, kurie su išmatomis išskiria subrendusius kaspinuočio kiaušinėlius.

Užsikrėtimo būdai

Mažuoju kaspinuočiu žmogus užsikrečia šio kaspinuočio kiaušinėliams per burną patekus į virškinimo traktą. Dažniausiai užsikrečiama vartojant užterštą vandenį ar maistą, nuo nešvarių rankų, žaislų bei namų apyvokos daiktų, galima užsikrėsti ir atsitiktinai prarijus užsikrėtusį vabzdį ar blusą. Žiurkiniu kaspinuočiu žmogus užsikrėsti gali ragaudamas nepakankamai iškepusią duoną, miltų gaminius, kuriuose buvo vabzdžių. Paprastai užsikrečia asmenys, kurių namuose yra daug graužikų.

Parazito vystymasis žmogaus organizme 

Žmogui prarijus kaspinuočio kiaušinėlių, žarnyne iš apvalkalo išsilaisvina lervos, kurios įsiskverbia į žarnų gleivinės gaurelius, auga ir tampa suaugusiais parazitais. Jau 30–tą dieną po užsikrėtimo subrendę kaspinuočio kiaušinėliai su žmogaus išmatomis išsiskiria į aplinką. Žmogaus organizme kaspinuočiai gyvena 1–2 mėnesius, tačiau asmenys, stokojantys higienos įgūdžių ar gyvenantys prastomis sanitarinėmis sąlygomis, dažnai užsikrečia pakartotinai. Užsikrėtus H.nana galima autoinvazija, kai iš žarnos spindžio nepasišalinusių kiaušinių apvalkalas ištirpsta, lervos išsilaisvina, patenka į žarnos gleivinę ir susiformuoja nauja kaspinuočių generaciją. Todėl vienu metu žmogaus organizme gali parazituoti šimtai ar tūkstančiai kaspinuočių, kurie žarnyne gali išlikti metų metus.

Ligos paplitimas 

Susirgimai paplitę visame pasaulyje. Dažniau sergama himenolepioze, kurią sukelia mažasis kaspinuotis. Dažniausiai šia liga užsikrečia ir serga 4–14 metų amžiaus vaikai. Liga dažniau registruojama šilto ir sauso klimato šalyse ir šalyse, kuriose yra blogos sanitarinės gyvenimo sąlygos. Žiurkinio kaspinuočio sukelta infekcija paplitusi daug mažiau.

Ligos požymiai

Jeigu į organizmą patenka mažai kaspinuočio kiaušinėlių, liga praeina be simptomų. Esant dideliam kaspinuočių skaičiui, ypač išsivysčius autoinvazijai, liga pasireiškia virškinimo ir nervų sistemos pažeidimo reiškiniais. Ligoniai skundžiasi staiga atsirandančiais pilvo skausmais, sumažėjusiu apetitu, seilėtekiu, pykinimu, vėmimu, viduriavimu su gleivių ar kraujo priemaišomis išmatose. Esant nervų sistemos pažeidimo reiškiniams, atsiranda galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, dirglumas, sutrinka miegas, sumažėja darbingumas, gali atsirasti epilepsijos priepuolių. Esant gausiai ir užsitęsusiai invazijai, gali vystytis anemija (mažakraujystė), disbakteriozė (žarnyno mikrofloros sudėties ir savybių pasikeitimas).

Profilaktika

• Kuo anksčiau išaiškinti ligonius ir juos gydyti.
• Neteršti aplinkos žmonių išmatomis.
• Ugdyti vaikų higieninius įgūdžius, pratinti juos dažnai plauti rankas.
• Dažnai skalbti rūbus bei patalynę.

• Patalpose ir maisto sandėliuose naikinti graužikus ir saugoti nuo jų maisto produktus.
• Perkant maisto produktus, įsitikinti, ar jie neužteršti kenkėjais.
• Nuolat peržiūrėti (bent kartą per mėnesį) virtuvės spinteles su maisto atsargomis.
• Nekaupti per daug atsargų, o produktus laikyti užsukamuose plastmasiniuose indeliuose, stiklainiuose arba hermetiškose metalinėse dėžutėse. 
• Nelaikyti birių maisto produktų popieriniuose maišeliuose, plonos folijos pakuotėse, kartoninėse dėžutėse. Mažos skylutės ar kenkėjų maitinimosi pėdsakai rodo, kad viduje tikrai yra vabzdžių. Produktus su vabzdžiais nedelsiant reikia išmesti, dar geriau sudeginti, kad kenkėjai negalėtų plisti likusiuose maisto produktuose.
• Reikia kruopščiai ir dažnai plauti virtuvę, ypač visus plyšius, kampus aplink vamzdžius.
• Dulkių siurbliu dažnai siurbti pasienius, grindjuostes, sienas ir baldus.
• Išplovus grindis, jas išvaškuoti. Grindų pastos kvapas atbaido vabzdžius.
• Vasarą langus ir orlaides reikėtų uždengti tankiu metaliniu ar plastmasiniu tinkleliu, kad vabzdžiai nepatektų į vidų. 
• Nevartoti maistui miltų, užterštų vabzdžiais ar jų lervomis.
• Neragauti žalių miltinių patiekalų.

Informacijos šaltinis

https://www.cdc.gov/dpdx/hymenolepiasis/index.html