Heterofiazė

Heterofiazė yra parazitinis susirgimas, kurį sukelia smulkios Heterophyes heterophyes genties siurbikės. Šis susirgimas pasireiškia viduriavimu ir pilvo skausmu.

Sukėlėjas

Sukėlėjas H. heterophyes yra smulki siurbikė, parazituojanti įvairių gyvūnų ir žmogaus plonajame žarnyne. Suaugę parazitai yra 1–1,7 mm ilgio ir 0,3–0,4 mm pločio. Subrendusios siurbikės išskiria kiaušinėlius, kurie su išmatomis patenka į aplinką.

Parazito vystymosi ciklas

H. heterophyes gyvybinis ciklas vyksta gėlame ar silpnai sūriame vandenyje. Jame dalyvauja galutiniai ir tarpiniai šeimininkai. Galutiniais šeimininkais gali būti žmogus, laukiniai, naminiai gyvūnai ir paukščiai, mintantys žuvimi. Tarpiniai šeimininkai yra gėlavandeniai moliuskai ir žuvys. Subrendusios siurbikės galutinio šeimininko žarnyne išskiria kiaušinėlius, kurie su išmatomis patenka į vandenį. Kiaušinėliams patekus į vandenį juos praryja Cerithidea ir Pirenella genties moliuskai. Šie moliuskai paplitę Azijoje ir Vidurio Rytų šalyse. Moliusko žarnyne iš kiaušinėlio išsilaisvina miracidija (lerva), kuri virsta sporocista, redija ir cerkarija. Cerkarijos iš moliusko patenka į vandenį. Jos yra labai judrios, lengvai prisitvirtina prie žuvies odos ar žiaunų, numeta uodegėlę ir įsiskverbia į odą bei raumenis. Žuvies organizme jos sudaro cistas, kurių viduje virsta metacerkarijomis, invazinėmis siurbikių formomis, kuriomis užsikrečia galutiniai šeimininkai (žmogus, gyvūnai ir paukščiai).

Infekcijos šaltinis

Infekcijos šaltinis yra užsikrėtęs žmogus, gyvūnai, paukščiai, su išmatomis išskiriantys siurbikių kiaušinėlius.

Infekcijos perdavimas

Žmogus užsikrečia naudodamas mastui nepakankamai termiškai apdorotas, žalias ar sūdytas žuvis, kurių organizme yra metacerkarijų. Žarnyne metacerkarijos išsilaisvina iš cistų ir prisitvirtinusios prie plonosios žarnos gleivinės netrukus virsta suaugusiomis siurbikėmis.

Paplitimas

Susirgimas paplitęs Egipte, Artimuosiuose Rytuose ir Tolimuosiuose Rytuose.

Patogenezė

Siurbikės žaloja žarnos gleivinę prie jos prisisiurbdamos savo siurbtukais. Gleivinėje susidaro žaizdelės, vystosi uždegimas. Taip pat siurbikės išskiria medžiagų apykaitos produktus, kuriais nuodija žmogaus organizmą.

Klinika

Inkubacinis periodas gali trukti nuo 1 iki 15 dienų. Pagrindiniai ligos simptomai yra viduriavimas, pilvo skausmai, sumažėjęs apetitas, kartais pykinimas. Kartais siurbikės ir / ar kiaušinėliai patenka į kraują ir per jį gali patekti į galvos smegenis, širdį. Dėl smegenų pažeidimų gali vystytis epilepsiniai priepuoliai, kraujo išsiliejimas į smegenis. Parazitui nukeliavus į širdį, vystosi širdies ir kraujotakos nepakankamumas.

Profilaktika

• Saugoti vandens telkinius, dirvožemį nuo teršimo žmonių ir gyvūnų išmatomis.
• Naikinti arba mažinti moliuskų veisimosi vietas: vandens telkiniuose pašalinti augmeniją, sausinti mažaverčius vandens telkinius (pvz., balas), prižiūrėti vandens šaltinių sanitarinę būklę, valyti drėkinimo ir drenažo sistemas, apdoroti moliuskų veisimosi vietas moliuskocidais (medžiagos, naikinančios moliuskus).
• Būnant endeminėse šalyse, maistui naudoti tik gerai termiškai apdorotą žuvį.
• Netinkamas užšaldymas, sūdymas, marinavimas ar džiovinimas nepadaro žuvų nekenksmingų, jų raumenyse esančios lervos išlieka gyvybingos.
• Norint žuvis padaryti nekenksmingas sūdant, reikia ant 10 kg žuvies užpilti 2 kg druskos ir išlaikyti 14 dienų. Šaltam rūkymui, vytinimui paruoštoje žuvyje turi būti apie 14 proc. druskos.
• Lervos, esančios žuvų raumenyse, žūva žuvis:
  • verdant 15–20 minučių nuo užvirimo momento (žuvies gabaliukai turi būti nedidesni kaip 5 cm),
  • kepant 20–25 min., kai gabaliukų dydis nedidesnis nei 2 cm. (Pyragus su žuvies įdaru kepti ne trumpiau kaip valandą),
  • užšaldant -40 °C temperatūroje ir laikant 7 val. arba -28 °C temperatūroje – 32 val. (temperatūra turi būti pasiekta visame žuvies gabale).
• Žalios žuvies dorojimui turėti atskirus įrankius, lenteles, stengtis, kad lervos nepatektų ant švaraus stalo paviršiaus, indų ar paruošto vartojimui maisto.
• Neragauti žalio žuvies faršo.

Informacijos šaltinis

https://www.cdc.gov/dpdx/heterophyiasis/index.html