Gripas

Užkrečiamosios ligos apibrėžimas

Gripas – ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, plintanti lašeliniu būdu per orą, kuriai būdinga staigi ligos pradžia, karščiavimas, sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas.

Užkrečiamosios ligos paplitimas

Kiekvieną šaltąjį metų sezoną gripo virusas plinta Europoje ir kitose šiaurinio pusrutulio dalyse. Jis gali sukelti įvairaus dydžio epidemijas ir pandemijas.

Kasmet Europos Sąjungos  / Europos ekonominės erdvės (ES/ EEE) šalyse sezoninio gripo virusas sukelia iki 50 mln. gripo atvejų, o 15 000–70 000 Europos gyventojų miršta nuo su gripu susijusių priežasčių. Bendras su gripu susijęs mirtingumas kasmet siekia 13,8 atvejų 100 000 gyventojų.

Gripo sezonas Lietuvoje – laikotarpis, kuriam būdingas sergamumas gripu, COVID-19 liga  ir kitomis ūminėmis viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis ir kuris įprastai trunka nuo 40-osios kalendorinės metų savaitės iki 20-osios kitų metų kalendorinės savaitės. Lietuvoje kasmet registruojama vidutiniškai apie 30 tūkst. gripo atvejų. Per paskutinius 7 gripo sezonus mirties nuo gripo atvejų skaičiai svyravo nuo 0 iki 27 mirčių per sezoną. Daugiausiai mirties atvejų (pagrindine mirties priežastimi nurodytas gripas) registruota 2023–2024 m. gripo sezonu (27 mirties atvejai).

Gripo pandemijos pasaulyje pasireiškia nereguliariais 10–30 metų intervalais. Pandemijai kilti reikia trijų pagrindinių sąlygų:

1. naujo A gripo potipio atsiradimo ir patekimo į žmonių populiaciją;

2. viruso sugebėjimo sukelti sunkius susirgimus žmonėms,

3. viruso sugebėjimo nenutrūkstamai ir lengvai plisti tarp žmonių.

Užkrečiamosios ligos sukėlėjas ir jo savybės

Ligos sukėlėjas – gripo virusas, priklausantis Orthomyxoviridae šeimai. Yra 4 gripo virusų tipai: A, B, C ir D. Gripo A ir B virusai plinta ir sukelia sezonines ligos epidemijas,C virusas retesnis ir paprastai sukelia lengvesnes kvėpavimo takų infekcijas nei A ir B virusai, o D virusu, kiek žinoma iki šiol, užsikrečia tik gyvūnai (daugiausia galvijai).

Žmogaus gripo virusas aplinkoje gali išlikti gyvybingas < 24–48 val. ant lygių paviršių ir < 8–12 val. ant audeklo, popieriaus prie 35–49 proc. drėgmės ir 28 °C temperatūros. Ant rankų gripo virusas gali išsilaikyti apie 5 minutes, jeigu pateko didelė jo koncentracija.

Gripo virusas jautrus dezinfekantams (natrio hipochloritui, 60–95 proc. etanoliui, 5 proc. fenoliui ir kt.), esant 121 °C žūva per 20 min.

Užkrečiamosios ligos šaltinis

Žmogus yra pagrindinis žmogaus gripo viruso nešiotojas ir šaltinis. Tačiau gripo epidemiologijoje svarbus yra žinduolių ir paukščių rezervuaras. Jie yra svarbūs naujų žmogaus gripo potipių šaltiniai. Gripo A viruso rezervuaras yra laukiniai ir naminiai vandens paukščiai, kiaulės, arkliai, jūros žinduoliai ir kt. Paukščių ir kiaulių gripo virusai, sukelia susirgimus ar protrūkius tarp naminių paukščių ir kiaulių. Gripo B virusas plinta tik tarp žmonių, sukelia ribotus protrūkius ir epidemijas.

Užkrečiamosios ligos plitimo būdai ir užkrečiamumas

Plitimas. Gripo virusai dažniausiai plinta lašeliniu būdu per orą, kai užsikrėtę žmonės kosėja, čiaudi ar kalba, taip pat per rankas virusas gali patekti į akių gleivinę, nosį ir burną.

Greičiausiai infekcija plinta mažose prastai vėdinamose patalpose, dulkėmis užterštose patalpose, taip pat esant didesnei oro drėgmei.

Užkrečiamumas. Žmonių imlumas gripui yra visuotinis. Įprasto gripo sezono metu maždaug 75 proc. gripu sergančių žmonių simptomai visai nepasireiškia. Suaugusieji įprastai gali užkrėsti kitus žmones 1 dieną prieš gripo simptomų pasireiškimą ir iki 5 dienų nuo simptomų pradžios. Kai kurioms asmenų grupėms gripo infekcijos ir komplikacijų rizika yra didesnė: vaikai iki 5 metų, 65 metų ir vyresniems asmenims, nėščiosioms, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų, endokrininėmis ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais, taip pat asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose, bei sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams. Suaugusiesiems ir vaikams, sergantiems lėtinėmis ligomis, gripas yra labai pavojingas, nes sukelia lėtinių ligų paūmėjimą.

Užkrečiamosios ligos klinika (inkubacinis (slaptasis) periodas, simptomai, komplikacijos)

Inkubacinis (slaptasis) periodas gali trukti 24–72 val., dažniausiai 48 val.

Gripo infekcijai būdinga ūminė pradžia, šaltkrėtis, aukšta temperatūra (39 °C – 40 °C).

Gripo simptomai:

• karščiavimas,
• galvos skausmas,
• raumenų skausmas,
• bendras blogos sveikatos pojūtis,
• sloga,
• gerklės skausmas,
• kosulys.

Karščiavimas ir kvėpavimo takų  simptomai trunka 4–7 dienas, sausas kosulys ir nuovargis gali išlikti dar 1–2 savaites.

Komplikacijos:

• Pirminė virusinė pneumonija. Tai reta, bet sunki komplikacija, kurią tiesiogiai sukelia gripo virusas.Kitos pirminės virusinės pneumonijos komplikacijos: miokarditas, perikarditas, hepatitas, inkstų nepakankamumas, meningoencefalitas.
• Antrinė bakterinė pneumonija. Tai dažniausia komplikacija, dėl kurios neretai ligonį būtina hospitalizuoti.Antrinė bakterinė pneumonija pasireiškia 2 etapais: pradžioje 2–5 dienų trukmės gripo klinika ir vėliau prasideda kosulys, gausus skrepliavimas bei dusulys.
• Bronchitas. Lėtinių kvėpavimo takų ligų paūmėjimas: bronchų astmos, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, mukoviscidozės.

Kitos komplikacijos: vidurinės ausies uždegimas, sinusitas. Sergant gripu galimos retesnės komplikacijos: miozitas (ypač vaikams), poliradikuloneuritas, Reye sindromas, Guillain-Barre sindromas, hemolizinis ureminis sindromas.

Viena dažniausių gripo komplikacijų – plaučių uždegimas. Plaučių uždegimas yra pavojingiausias lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims bei žmonėms su sutrikusiu imunitetu. Jie turi didesnę riziką tiek susirgti, tiek mirti nuo šios ligos.

Profilaktinės priemonės

Siekiant apsisaugoti nuo sezoninio gripo, o susirgus, sumažinti galimų komplikacijų riziką, veiksmingiausia gripo specifinė profilaktinė priemonė – sezoninio gripo skiepai. Pasiskiepyti rekomenduojama kasmet visiems asmenims, o ypač sezoninio gripo rizikos grupėms priklausantiems asmenims. Rizikos grupėms priklausantys asmenys kasmet skiepijami valstybės lėšomis finansuojama sezoninio gripo vakcina.

Rizikos grupėms priklauso:

• 65 metų ir vyresni asmenys;
• asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis;
• asmenys, gyvenantys slaugos ir globos įstaigose;
• sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai;
• nėščiosios;
• 2–7 m. amžiaus vaikai (nuo 2024/2025 m. gripo sezono).

Gripo nespecifines profilaktikos priemones galima rasti: Kaip apsisaugoti nuo gripo?

Literatūra:

1. European Centre for Disease Prevention and Control. Factsheet about seasonal influenza. Prieiga internete: https://www.ecdc.europa.eu/en/seasonal-influenza/facts/factsheet?etrans=lt
2. Žmogaus gripo metodinės rekomendacijos. Prieiga internete: https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/metodines-rekomendacijos/
3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2024 m. vasario 12 d. įsakymas Nr. V-192 „Dėl nacionalinės imunoprofilaktikos 2024–2028 metų programos patvirtinimo“, 5 priedas

Dažniausiai užduodami klausimai apie užkrečiamąsias ligas

https://nvsc.lrv.lt/lt/dazniausiai-uzduodami-klausimai-7/uzkreciamuju-ligu-valdymo-klausimai/gyventojams-1/dazniausiai-uzduodami-klausimai-apie-uzkreciamasias-ligas/DUK/