Giardiazė

Giardiazė (liambliozė) yra parazitinis susirgimas, kurį sukelia žarnyno pirmuonys Giardia lamblia. Sergant šia liga yra pažeidžiamas plonasis žarnynas. Ligonis gausiai viduriuoja vandeningomis nemalonaus kvapo išmatomis, atsiranda pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, žarnyne kaupiasi dujos, sumažėja apetitas.

Sukėlėjas

Giardiazės sukėlėjas Giardia lambliayra žiuželinių klasės pirmuonis, kuris gali sudaryti dvi skirtingas formas: trofozoitus ir cistas. Trofozoitai yra aktyvi, judri vegetacinė forma. Su žarnų turiniu patekę į storąjį žarnyną giardijų trofozoitai suapvalėja, apsigaubia apvalkalu ir virsta cistomis. Jos su išmatomis patenka į aplinką jau subrendusios. Cistos yra labai atsparios: dirvožemyje, ant įvairių aplinkos objektų išlieka gyvybingos iki mėnesio, o vandenyje – net iki dviejų mėnesių. Tačiau cistos neatsparios tiesioginiams saulės spinduliams, aukštai temperatūrai.

Parazito vystymosi ciklas

Parazito vystymasisprasideda cistoms patekus į žmogaus ar gyvūno plonąjį žarnyną. Čia jų apvalkalas ištirpsta ir išsilaisvina trofozoitai, kurie labai greitai pradeda daugintis. Ant 1 cm² žarnos gleivinės gali būti apie vieną milijoną ir daugiau trofozoitų. Fiksuodamiesi ant gleivinės paviršiaus jie pažeidžia žarnos gleivinę ir sukelia atrofiją (gleivinės suplonėjimas), gleivinės funkcijos susilpnėja arba visiškai išnyksta. Todėl sutrinka maisto virškinimas, žarnos peristaltika (nuolatinis ritmingas žarnų sienelių susitraukinėjimas), pablogėja riebalų, angliavandenių ir vitaminų įsisavinimas, žarnose kaupiasi skystis.

Infekcijos šaltinis

Infekcijos šaltinisyragiardiaze sergantis žmogus ar sveikas giardijų cistų nešiotojas, su išmatomis išskiriantis cistas. Giardijų šaltinis gali būti daugelis gyvūnų: šunys, katės, pelės, voverės, šinšilos, kiaulės, galvijai, bebrai, ondatros, smulkūs graužikai ir įvairūs paukščiai. Užsikrėtę asmenys ir gyvūnai su išmatomis per parą gali išskirti apie 18 milijardų cistų. Milijonai parazitų su išmatomis patekę į aplinką užteršia dirvožemį, vandenį, maistą ir įvairius aplinkos objektus.

Užsikrėtimo keliai

Žmogus giardiaze užsikrečia cistoms per burną patekus į plonąjį žarnyną. Žmogus gali užsikrėsti tiesiogiai nuo gyvūnų ar sergančio žmogaus per užterštas rankas, vandenį, maistą ar kitus aplinkos objektus. Infekcija taip pat gali būti perduodama lytinių santykių metu, jei jų metu galimas sąlytis su infekuota fekaline medžiaga. Dažniausiai pasitaikantis perdavimo kelias yra žmogus – žmogui. Šis perdavimo kelias siejamas su blogomis gyvenimo sąlygomis (pvz., nėra vandentiekio, kanalizacijos) bei nepakankama asmenine higiena. Taip pat giardiaze dažnai užsikrečiama per užterštą upių, ežerų, baseinų bei kitą vandenį. Paviršinis vanduo, susidaręs po lietaus ar sniego, užsiteršia cistomis, esančiomis ant dirvožemio paviršiaus ir patenka į upių ar ežerų vandenį. Vanduo gali būti užterštas naminių, laukinių gyvūnų ar žmogaus išmatomis, kuriose yra giardijų cistų. Kadangi cistos ilgai išsilaiko vandenyje, vanduo dažnai tampa šių sukėlėjų perdavimo veiksniu. Infekcijai plintant per vandenį dažniausiai užregistruojami dideli šios ligos protrūkiai. Kitas svarbus perdavimo veiksnys yra užteršta gyvenamoji aplinka. Tai ypač svarbu vaikų kolektyvuose, dienos, slaugos centruose, kur žmonės praleidžia didžiąją dienos dalį. Vaikų ugdymo įstaigose, dėl nepakankamos vaikų higienos, dažnai randami užteršti žaislai, patalynė, klozetai ir kt.

Giardiazės paplitimas

Giardiazė paplitusi visame pasaulyje. Kasmet užregistruojama apie 2,5 milijonų naujų giardiazės atvejų. Didžiausias giardiazės paplitimas (20–30 proc.) stebimas tropinėse ir subtropinėse šalyse, taip pat besivystančiose šalyse, kur yra prastos sanitarinės gyvenimo sąlygos. Išsivysčiusiose šalyse suaugusių užsikrėtimas giardiaze siekia 3–5 proc., vaikų kolektyvuose– iki 10–15 procentų. Šia liga gali užsikrėsti ir sirgti įvairaus amžiaus žmonės, tačiau dažniau serga 1–4 metų amžiaus vaikai. Esant blogoms sanitarinėms sąlygoms, vaikų kolektyvuose (lopšeliuose, darželiuose) minėto amžiaus vaikų užsikrėtimas gali siekti 30–60 proc. ir daugiau. Vaikų kolektyvuose ši infekcija plinta per užterštus žaisliukus, patalynę, klozetus ir kt. Su amžiumi vaikų užsikrėtimas mažėja, nes atsiranda higieniniai įgūdžiai. Taip pat liga greičiau plinta priežiūros bei slaugos centruose, senelių, neįgalių žmonių globos namuose. Ši infekcija dažnai diagnozuojama turistams, keliautojams, verslininkams, besilankantiems Pietryčių Azijos bei Pietų Amerikos šalyse.

Klinika

Dažniausiai užsikrėtus liga būna besimptomė. Ligos simptomai atsiranda po 3–25,dažniausiai – 7–10 dieną po užsikrėtimo. Liga prasideda ūmiai, ligonis gausiai viduriuoja vandeningomis nemalonaus kvapo išmatomis, atsiranda pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, žarnyne kaupiasi dujos, sumažėja apetitas. Išmatų paviršius riebus, nes giardijos sutrikdo riebalų įsiurbimą žarnyne. Ligonis netenka daug skysčių, jam krenta svoris. Temperatūra pakyla retai. Ligos simptomai tęsiasi 5–7 dienas ir ilgiau. Kartais ūmi ligos forma pereina į lėtinę ligos formą. Ligoniams, sergantiems lėtine ligos forma, sumažėja apetitas, krenta svoris, atsiranda pilvo pūtimas, skausmas, blogas kvapas iš burnos. Išmatos dažniausiai yra riebios, turi nemalonų specifinį kvapą. Ligonis skundžiasi viduriavimu ar vidurių užkietėjimu. Lėtinė lambliazė gali tęstis nuo kelių mėnesių iki metų. Dažniausiai vystosi ikimokyklinio amžiaus vaikams.

Profilaktika

• Plauti rankas su muilu ir vandeniu ne trumpiau kaip 20 sekundžių prieš maisto ar gėrimų ruošimą, prieš valgį, pasinaudojus tualetu, pakeitus mažiems vaikams vystyklus ar sauskelnes, po bendravimo su gyvūnais. Svarbu mokyti vaikus higienos įgūdžių.
• Saugoti geriamąjį vandenį, maisto produktus bei aplinką nuo užteršimo žmonių ir gyvulių išmatomis. Nevartoti maisto ir vandens, kuris galėjo būti užterštas.
• Žalias daržoves, uogas ir vaisius vartoti tik nuplautus švariu vandeniu.
• Negerti abejotino švarumo vandens jo nenukenksminus. Efektyviausias būdas – virinimas, kitas patikimas būdas – filtravimas.
• Persirgus giardiaze kelias savaites nelankyti baseinų, nesimaudyti ežeruose ar upėse, nes ligonis, net ir nebeturėdamas ligos simptomų, kelias savaites su išmatomis išskiria giardijų cistų, todėl gali užteršti vandenį. Maudantis stengtis, kad vanduo nepatektų į burną.
• Viduriuojančių vaikų neleisti į vaikų ugdymo įstaigas (darželius, mokyklas ir kt).
• Keliaujantys po besivystančias šalis turėtų naudoti virintą, filtruotą ar tabletėmis dezinfekuotą vandenį. Geriausia naudoti vandenį iš buteliukų. Vengti maisto, kurio negalima apdoroti termiškai (verdant, kepant), ypatingai keliaujant po endemines šalis. Saugoti maistą nuo musių ir kitų vabzdžių.  

Infekcijos šaltinis

https://www.cdc.gov/dpdx/giardiasis/index.html

https://www.ecdc.europa.eu/en/giardiasis