Geltonoji karštligė

Geltonoji karštligė – tai uodų platinama virusinė liga, paplitusi Vakarų, Centrinėje ir Rytų Afrikoje bei Pietų Amerikoje nuo Panamos iki šiaurinės Argentinos dalies.

1 pav. Geltonojo drugio endeminės teritorijos, PSO, 2008 m.

Sukėlėjas
Geltonosios karštligės sukėlėjas – geltonosios karštligės virusas, priklausantis Flaviviridae šeimos Flavivirus genčiai.

Kaip užsikrečiama?
Geltonosios karštligės virusu užsikrečiama įgėlus virusu infekuotam Aedes spp. ar Haemogogus spp. uodui. Virusas cirkuliuoja tarp beždžionių miškuose ir tarp žmonių kaimuose ir miestuose.

Uodai užsikrečia geltonosios karštligės virusu, įgėlę primatams (žmonėms, beždžionėms), kai jiems yra viremija (viruso buvimas kraujyje). Didžiausia viruso koncentracija kraujyje geltonosios karštligės virusu užsikrėtusiam asmeniui yra nustatoma vieną dieną prieš ligos simptomų išsivystymo pradžią ir penkias dienas po ligos simptomų išsivystymo.

Išskiriami trys geltonosios karštligės viruso plitimo ciklai:
• miškų (džiunglių) – geltonosios karštligės viruso plitimo ciklas vyksta Afrikos ir Pietų Amerikos miškuose tarp beždžionių ir uodų. Žmonės gali užsikrėsti geltonąja karštlige gyvendami ar dirbdami šiose teritorijose, įgėlus uodui;
• tarpinis (savanų) – šis geltonosios karštligės viruso plitimo ciklas būdingas Afrikai, vyksta miškų pakraščiuose, savanose. Jo metu uodai geltonosios karštligės virusą gali perduoti iš beždžionės žmogui arba iš žmogaus kitam žmogui, todėl gali kilti nedidelės geltonosios karštligės epidemijos kaimo vietovėse;
 • miesto – geltonąja karštlige užsikrėtę žmonės virusą gali pernešti į tankiai apgyvendintas miesto teritorijas, jei jose yra šios ligos pernešėjų.

Simptomai
Daugumai geltonosios karštligės virusu užsikrėtusių žmonių neišsivysto ligos simptomai arba jie būna lengvi. Ligos inkubacinis periodas trunka nuo 3 iki 6 dienų.

Geltonajai karštligei būdingas karščiavimas, šaltkrėtis, galvos, nugaros, raumenų skausmai, pykinimas, vėmimas, nuovargis, silpnumas. Dažniausiai susirgusiųjų būklė pagerėja per vieną savaitę, tačiau 1 iš 7 susirgusiųjų per 24 valandas po tariamo pasveikimo liga progresuoja į sunkią ligą, kuriai būdingas kraujavimas iš vidaus organų, kraujosruvos, gelta (pageltusi oda ir akys), pilvo skausmai ir vėmimas, inkstų funkcijos nepakankamumas ir kt. 30–60 proc. ligonių, išsivysčius sunkiai ligai, neišgyvena.

Persirgus geltonąja karštlige susiformuoja ilgalaikis imunitetas.

Profilaktika
1.    Vakcinacija.
Visiems asmenims, vykstantiems į endemines geltonosios karštligės šalis, rekomenduojama pasiskiepyti. Kai kurios pasaulio šalys iš visų keliautojų arba tik iš atvykstančiųjų iš infekuotų teritorijų ar keliavusiųjų per jas tranzitu reikalauja Tarptautinio skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjimo kaip įrodymo apie įskiepytą vakciną nuo geltonojo drugio. Įskiepyta vakcina nuo geltonojo drugio asmeniui suformuoja apsaugą visam gyvenimui, tačiau šis skiepas turi būti atliktas likus ne mažiau kaip 10 dienų iki įvažiavimo į planuojamą šalį. Pasitikrinti, ar vykstant į tam tikrą į šalį privaloma pasiskiepyti nuo geltonosios karštligės galite šioje interneto svetainės skiltyje pasirinkę šalį, į kurią keliausite: https://nvsc.lrv.lt/skiepai-keliautojams.
2.    Saugotis uodų įgėlimų ir vykdyti uodų populiacijos kontrolę.
Geltonosios karštligės padeda išvengti ir asmeninės apsaugos nuo uodų įgėlimų priemonės (naudoti repelentus pagal ant pakuotės nurodytas instrukcijas, vilkėti rūbus, dengiančius didžiąją kūno dalį, miegoti ar ilsėtis nuo uodų apsaugotuose ar kondicionuojamuose kambariuose, kitu atveju naudoti tinklelius nuo uodų dienos ir nakties metu).

Užsikrėtimo rizika per uodų įgėlimus gali būti sumažinta ribojant uodų veisimosi vietas (šalinant atviras talpas su stovinčiu vandeniu namuose ir namų aplinkoje, šiukšles, vazonus, įvairias dėžes, kuriose gali susikaupti lietaus vanduo), naikinant uodus insekticidais ir kt.

Endeminėse teritorijose, siekiant išvengti tolimesnio infekcijos plitimo, susirgę asmenys pirmosiomis ligos dienomis turi saugotis uodų įgėlimų.

Atnaujinta 2024 03 25 pagal:
World Health Organization. Yellow fever, 31 May 2023 https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/yellow-fever;  
Centers for Disease Control and Prevention, Yellow Fever Virus, page last reviewed: June 2, 2022 https://www.cdc.gov/yellowfever/index.html;
European Centre for Disease Prevention and Control,  Facts about yellow fever (page last updated 31 May 2021) https://www.ecdc.europa.eu/en/yellow-fever/facts.

YPAČ PAVOJINGOS ĮVEŽTINĖS, RETOS, KELIAUTOJŲ UŽKREČIAMOSIOS LIGOS

VIRUSINIŲ HEMORAGINIŲ KARŠTLIGIŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS (VALDYMO) METODINĖS REKOMENDACIJOS