Fascioliozė

Fascioliozė yra parazitinis susirgimas, kurį sukelia siurbikės Fasciola hepatica ir Fasciola gigantica. Šis susirgimas pasireiškia kepenų, tulžies latakų, tulžies pūslės, kasos pakenkimo simptomais.

Ligos sukėlėjai

Sukėlėjai F.hepatica (kepeninė siurbikė) yra 30 x 15 mm, F.gigantica – 75 x 15 mm dydžio, lapo formos parazitai. Priekinė kūno dalis padengta spygliukais turi du siurbtukus, kurių pagalba prisitvirtina prie vidaus organų gleivinės. Suaugusios ir subrendusios siurbikės išskiria kiaušinėlius, kurie su išmatomis pasišalina į aplinką. Siurbikių kiaušinėliai yra stambūs, gelsvai rudos spalvos, taisyklingo ovalo formos.

Parazito vystymosi ciklas

F.hepatica ir F.gigantica gyvybinis ciklas vyksta dalyvaujant galutiniams ir tarpiniams šeimininkams. Galutinio šeimininko organizme visada parazituoja tik suaugusios siurbikės, tarpinio šeimininko – lervinės siurbikių stadijos. F.hepatica ir F.gigantica pirmiausia yra naminių ir laukinių atrajojančiųjų gyvūnų (dažniausiai avių, galvijų, ožkų, kupranugarių, elninių ir buivolų) parazitai. Retkarčiais užsikrečia ir neatrajojantys žolėdžiai gyvūnai, tokie kaip arkliai, kiškiai ir graužikai. Tarpiniai šeimininkai yra moliuskai, mažosios kūdrinukės Lymnaea spp. (Lymnaea truncatula). Galutinio šeimininko organizme parazitai suauga, lytiškai subręsta ir pradeda išskirti kiaušinėlius, kurie su išmatomis patenka į aplinką. Kad parazitas vystytųsi toliau, kiaušinėliai turi patekti į gėlą vandenį. Esant aukštesnei nei 10 °C temperatūrai, iš kiaušinėlių išsirita lervos, kurios patenka į gėlavandenio moliusko organizmą. Moliusko organizme per 2–3 mėnesius susidaro uodeguotos lervos (cerkarijos). Šios lervos išeina iš moliusko ir laisvai plaukioja vandenyje. Jos prisitvirtina prie vandens augalų stiebų, lapų ar kitų daiktų, esančių vandenyje, numeta uodegėlę, apsigaubia apvalkalėliu ir sudaro cistas. Cistos viduje esančios lervos virsta metacerkarijomis – invazinėmis (užkrečiamomis) lervomis.

Paplitimas
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, ši liga registruojama daugiau nei 75 pasaulio šalyse. Keli milijonai žmonių gyvena rizikos zonose. Kasmet apie 2,4 mln. žmonių užsikrečia ir suserga fasciolioze. F.hepatica paplitusi visame pasaulyje. Paplitimas yra didžiausias šalyse, kuriose išvystyta avininkystė ir gyvulininkystė. Žmonių susirgimai registruojami kai kuriose Europos, Artimųjų Rytų, Lotynų Amerikos (pvz., Bolivijoje ir Peru), Azijos, Afrikos šalyse, Karibuose, Australijoje. F.gigantica paplitusi atogrąžų ir subtropikų regionuose. F.gigantica sukelti susirgimai registruojami Azijos, Afrikos šalyse, taip pat Irane ir Havajų salose.

Infekcijos šaltinis
Infekcijos šaltinis yra gyvūnai (retai žmogus), kurie su išmatomis išskiria siurbikių kiaušinėlių. Subrendusi siurbikė išskiria kiaušinėlius praėjus 2–4 mėnesiams po užsikrėtimo. Kepeninė siurbikė pasižymi nepaprastai dideliu vislumu, per savaitę viena siurbikė išskiria apie 1 mln. kiaušinėlių, kurie kaupiasi galutinio šeimininko tulžies pūslėje, tulžies latakais patenka į dvylikapirštę žarną ir su išmatomis pasišalina į aplinką.

Infekcijos perdavimas
Žmogės fasciolioze užsikrečia metacerkarijoms per burną patekus į organizmą, valgant lervomis užkrėstas ir termiškai neapdorotas daržoves (pvz., rėžiukus, liucerną) ar geriant lervomis užkrėstą vandenį. Vidurio Rytų šalyse žmonės užsikrečia maistui vartodami nepakankamai termiškai apdorotas užsikrėtusių galvijų kepenis.

Patogenezė
Kai cistos su metacerkarijomis patenka į galutinio šeimininko ar žmogaus organizmą, žarnyne iš cistos išsilaisvina lerva, kuri migruoja per žarnos gleivinę į pilvaplėvės ertmę ir įsiskverbia į kepenis. Nesubrendusios siurbikės migruoja kepenų audiniu sukeldamos ligos simptomus. Kai siurbikės subręsta, jos patenka į kepenų tulžies latakus ir pradeda išskirti kiaušinėlius.

Klinika
Fascioliozės inkubacinis periodas trunka nuo 1 iki 8 savaičių. Gali būti ūminė, lėtinė, ektopinė ir halzoun ligos stadija. Apie 50 proc. visų atvejų ligos eiga būna be simptomų. Ūminė stadija vystosi retai, kai į žmogaus organizmą patenka labai didelis kiekis lervų, kurios migruodamos labai žaloja kepenis. Atsiranda silpnumas, galvos skausmas, sumažėja apetitas, išberia odą, ją niežti, vargina nepastovus karščiavimas, padidėja kepenys. Temperatūra gali būti tik šiek tiek pakilusi arba aukšta, sunkiais atvejais gali siekti 39–40 °C. Jaučiamas skausmas skrandžio srityje, po dešiniuoju šonkaulių lanku, kepenų srityje. Ligonis gali vemti ir viduriuoti. Ūminė stadija trunka apie 6–8 savaites. Lėtinė ligos stadija vystosi, kai organizme parazituoja jau suaugusios siurbikės. Ji gali trukti mėnesius ir metus. Ligonį vargina pilvo skausmai, sumažėjęs apetitas, atsiranda pilvo pūtimas, temperatūra pakyla iki 38 °C ir aukščiau. Padidėja kepenys, atsiranda gelta. Vaikams vystosi sunki anemija (mažakraujystė). Netipinė (ektopinė) ligos stadija vystosi labai retai, kai lervos patenka į joms nebūdingą parazitavimo vietą (pilvaplėvės ertmę, žarnų sienelę, plaučius, poodinį audinį ir kt.) ir sukelia ligai nebūdingus simptomus. Halzoun formos liga išsivysto, kai valgant užsikrėtusių gyvūnų žalias kepenis, suaugusios F.hepatica kirmėlės prisitvirtina prie ryklės gleivinės, sukeldama didelį gerklės skausmą, edemą, kraujavimą. Ligonis sunkiai kvėpuoja, jam vystosi kvėpavimo takų obstrukcija (nepraeinamumas). Ligos baigtis priklauso nuo ligos diagnostikos ir gydymo. Negydant arba vėlai pradėjus gydymą gali vystytis sunkios komplikacijos ir net mirtis. Ligai užsitęsus gali vystytis kepenų, tulžies latakų, kasos uždegimas, išsekimas, kepenų padidėjimas ir cirozė (kepenų peraugimas jungiamuoju audiniu), plyšus kepenims – peritonitas (pilvaplėvės uždegimas).  

Profilaktika
•    Saugoti vandens telkinius nuo teršimo žmonių ir galvijų išmatomis.
•    Nenaudoti maistui vandens iš atvirų vandens telkinių jo nenukenksminus. Geriausias būdas vandenį nukenksminti – užvirti.
•    Nenaudoti žalių ajerų ar kitų vandens augalų maistui. Geriausia juos nukenksminti panardinant į verdantį vandenį. Daržoves, užaugintas balų ar kūdrų vandeniu laistomuose plotuose, valgyti tik gerai nuplautas.
•    Ideali kepeninės siurbikės gyvavimo vieta yra pelkėtos vietos, drėkinimo kanalai, nuotėkų laukai, todėl viena iš šios ligos profilaktikos priemonių yra sausinti vandens telkinius, šalinti vandens augalus, naikinti moliuskus (tarpinius siurbikių šeimininkus).

Informacijos šaltinis
https://www.cdc.gov/dpdx/fascioliasis/index.html
https://www.who.int/news-room/questions-and-answers/item/q-a-on-fascioliasis