Enterobiozė

Enterobiozė
Enterobiozė (sinonimai: oksiuriazė, spalinių infekcija, siūlinių kirmėlių infekcija) yra kirmėlinė liga, kurią sukelia kirmėlės Enterobius vermicularis (Oxyuris vermicularis), dar vadinamos spalinėmis. Ši liga pasireiškia virškinamojo trakto pažeidimais, išeinamosios angos (perianalinės arba išangės srities) niežuliu ir alerginėmis reakcijomis.

Sukėlėjas
Suaugusios spalinės yra mažos, pilkai baltos spalvos, primenančios spalius, kirmėlės. Jos skirstomos į pateles ir patinėlius. Patelės yra 9–12 mm ilgio ir 0,5 mm pločio, patinėliai mažesni – 3–5 mm ilgio ir 0,2 mm pločio. Žmogaus žarnyne suaugusios patelės gyvena 4–5 savaites, patinėliai, apvaisinę patelę, žūsta. Apvaisintos patelės išskiria bespalvius, skaidrius, 50–60 μm × 20–30 μm dydžio, ovalios, asimetriškos formos kiaušinėlius su dvigubu apvalkalu. Jie turi lipnų paviršių, todėl lengvai prilimpa prie įvairių paviršių. Kiaušinėlio viduje yra lerva, kuri esant 35–37 °C temperatūrai subręsta per 6–8 valandas. Spalinių kiaušinėliai jautrūs išdžiūvimui, aukštai temperatūrai ir tiesioginiams saulės spinduliams. Esant palankioms sąlygoms (18–20 °C temperatūrai ir 70 proc. oro drėgmei), kiaušinėliai gali išgyventi iki keturių savaičių. Aukštesnėje nei 60 °C temperatūroje spalinių kiaušinėliai žūva per kelias sekundes.

Gyvybinis spalinių vystymosi ciklas
Spalinių vystymosi ciklas prasideda, kai subrendę kiaušinėliai per burną patenka į dvylikapirštę žarną ir iš jų po 6 val. išsirita lervos. Jos greitai užauga (iki 140–150 μm ilgio) ir migruoja iš plonosiomis žarnomis į storąjį žarnyną. Migruodamos lervos du kartus keičiasi, suaugusiomis kimėlėmis virsta maždaug per dvi savaites. Patelės ir patinėliai susiporuoja. Apvaisintos patelės apsigyvena plonosios žarnos paskutinėje dalyje, storosios žarnos viršutinėje dalyje ir apendikso ataugoje. Jos prisitvirtina prie žarnos gleivinės ir maitinasi žarnų turiniu. Greitai visas patelės kūnas užsipildo augančiais kiaušinėliais. Kai patelės gimdoje esantys kiaušinėliai užauga, ji atsikabina nuo gleivinės ir šliaužia žemyn, išeinamosios angos link, nes tolesniam kiaušinėlių vystymuisi reikalingas deguonis. Kirmėlės dažniausiai iššliaužia vakare arba naktį, prieš žmogui užmiegant arba užmigus, kai šiek tiek atsipalaiduoja išeinamosios angos raumuo (sfinkteris). Dėl žemesnės aplinkos temperatūros ir aerobinių sąlygų pradeda susitraukinėti kirmėlių gimda, išstumdama nesubrendusius kiaušinėlius, kurie patenka ant ligonio išeinamosios angos, tarpvietės, šlaunų odos. Viena kirmėlė padeda apie 11–16 tūkst. kiaušinėlių. Išskyrusi kiaušinėlius patelė žūva. Procesas nuo kiaušinėlio patekimo į virškinamąjį traktą iki kirmėlės pasišalinimo per išeinamąją angą trunka apie penkias savaites.

Ligos paplitimas
Enterobiozė registruojama daugelyje šalių. Labiausiai infekcija paplitusi vidutinio klimato regionuose, kur skirtingose šalyse paplitimas gali svyruoti nuo 0,1 iki 98,4 proc., rečiau – tropinio ir subtropinio klimato juostos šalyse. Šia liga pasaulyje kasmet vidutiniškai serga apie vienas milijardas žmonių. Labiausiai užsikrėtę vaikai, lankantys ugdymo įstaigos ir užsikrėtusių vaikų šeimos nariai.

Infekcijos šaltinis
Šios ligos infekcijos šaltinis yra sergantis enterobioze žmogus. Spalinių kiaušinėliai, patekę ant ligonio odos subręsta ir kelia pavojų žmogui. Kiaušinėliai nuo sergančio žmogaus išeinamosios angos odos, jam kasantis, patenka ant rankų, po nagais, kur taip pat gali subręsti, nuo rankų – ant įvairių aplinkos daiktų, ant kurių, esant palankioms sąlygoms, išlieka gyvybingi apie 3–4 savaites. Spalinių kiaušinius gali išnešioti musės ar tarakonai, su dulkėmis jie gali pakilti į orą ir nusėsti ant lentynų, kėdžių, paveikslų ir t. t. Šunys ir katės šia kirmėline liga neserga, bet ant savo kailio kiaušinėlius gali išnešioti po visą butą.

Užsikrėtimo būdai
Žmogus enterobioze užsikrečia spalinių kiaušinėliams per burną patekus į virškinimo traktą. Dažniausiai užsikrečiama nuo nešvarių rankų, užteršto maisto ar daiktų (žaislų, knygų, drabužių, baldų ir t. t.). Spalinių kiaušinėliai su dulkėmis gali patekti į kvėpavimo takus, iš kur jie patenka į ryklę ir yra nuryjami. Vaikai, kurie neturi reikiamų higieninių įgūdžių, dažnai užsikrečia pakartotinai, todėl sirgti gali mėnesius ar net metus.

Ligos simptomai
Pirmąsias dvi savaites po užsikrėtimo liga pasireiškia pilvo skausmais, dažniausiai bambos srityje, padažnėjusiu tuštinimusi, pykinimu. Praėjus maždaug 30 dienų po užsikrėtimo, kai suaugusios kirmėlaitės pradeda šalintis per išeinamąją angą, atsiranda stiprus išeinamosios angos, tarpvietės, lytinių organų niežulys. Dažniausiai niežulys kankina naktį, todėl ligonis blogiau miega, būna irzlus, nervingas, sumažėja darbingumas. Dėl bendros intoksikacijos gali svaigti ir skaudėti galvą, sumažėja apetitas. Kai parazituoja didelis spalinių kiekis, niežulys gali būti jaučiamas visą parą. Niežulys trunka 1–3 dienas ir po to išnyksta, tačiau po 2–3 savaičių dažnai pasikartoja. Toks periodiškumas susijęs su pakartotinu užsikrėtimu.

Ligos komplikacijos
Nors ir retai, sergant enterobioze galimos komplikacijos. Susikaupusios aklosios žarnos ataugoje spalinės gali sukelti apendicitą. Jos gali nušliaužti į šlapimtakius, lytinius organus ir sukelti šių organų uždegimus. Gyvendamos žarnyne jos išskiria savo apykaitos produktų, vystosi alerginės reakcijos, kurios pasireiškia įvairiais odos bėrimais. Spalinės gali būti ir šlapimo nelaikymo priežastis. Kasant niežtinčią odą, ji dažnai pažeidžiama, todėl gali prasidėti bakteriniai odos ir išorinių lytinių organų uždegimai. Kirmėlės slopina organizmo imunitetą, todėl vaikas tampa neatsparus ir kitiems infekciniams susirgimams.

Profikaltika
•    Rankų higiena yra veiksmingiausia priemonė enterobiozės infekcijos plitimui sustabdyti. Rankas būtina plauti su muilu ir šiltu vandeniu po naudojimosi tualetu, pakeitus sauskelnes, prieš maisto ruošimą, valgį.
•    Trumpai kirpti nagus, jų nekramtyti, nekišti pirštų bei kitų daiktų į burną.
•    Enterobioze sergančiam žmogui patartina naktį užsimauti kelnaites, kad ant pirštų, po nagais (kasantis), ant patalynės ir kitų daiktų nepatektų kirmėlių kiaušinėlių. Naktines kelnaites rytą reikia nusimauti vonioje, jas išskalbti ūkiniu muilu arba nuplikinti karštu vandeniu (virš 60 °C).
•    Vakare einant gulti ir rytą atsikėlus būtina nusiplauti tarpvietę, išeinamąją angą, sėdmenis, šlaunis ir rankas su šiltu vandeniu ir muilu. Praustis geriausiai po dušu, ne vonioje, kad į vandenį nuplauti kiaušinėliai nepatektų į burną.
•    Karštu vandeniu išplauti tualeto unitazą, vonią ir panaudotus naktinius puodus.
•    Naudoti individualias asmens higienos priemones, patalynę, rankšluosčius ir kt.
•    Po gydymo pakeisti visus drabužius ir patalynę, juos išskalbti karštame vandenyje (virš 60 °C). Visą patalynę, rankšluosčius skalbti kas 3–7 dienas, tris savaites.
•    Gydymo metu ir 2–3 savaites po gydymo kiekvieną dieną kruopščiai plauti ir valyti gyvenamąsias, ypač miegamąsias patalpas, kur daugiausia susikaupia kirmėlių kiaušinėlių. Patalpas valyti drėgnu būdu, naudojant muilo ir sodos tirpalą. Plovimui ir valymui panaudotus įrankius, šluostes nuplikinti karštu vandeniu ir išdžiovinus laikyti sausoje vietoje.
•    Kambarius gerai vėdinti, atidarius langus arba atitraukus užuolaidas, ypač saulėtą dieną, nes spalinių kiaušinėliai jautrūs tiesioginiams saulės spinduliams.
•    Vaikų žaislus laikyti švarius. Jeigu galima, žaislus nuplauti arba išskalbti karštu vandeniu (virš 60 °C) su muilu, jei negalima, tuomet nuvalyti, išpurtyti arba išsiurbti ir palaikyti ant saulės.
•    Kilimus, kiliminius takelius, minkštus sofų, fotelių, kėdžių audinius išsiurbti, išpurtyti arba išlyginti per drėgną medžiagą karšta laidyne.
•    Klojant lovą, nepurtyti patalynės, kad spalinių kiaušinėliai nepakiltų į orą.

Informacijos šaltinis
https://www.cdc.gov/pinworm/about/index.html

Enterobiozės prevencijos metodinės rekomendacijos

Rankų higiena STOP! (pdf)