Echinostomozė

Echinostomozė yra parazitinė liga kurią sukelia Echinostoma genties siurbikės. Tai yra per maistą plintanti infekcija, pasireiškianti žarnyno funkcijos sutrikimais.

Sukėlėjas
Žinoma 16 rūšių sukėlėjų, priklausančių Echinostomatidae šeimai, kurie žmonėms sukelia echinostomozę. Labiausiai paplitusios yra E. hortense, E. trivolvis, E. macrorchis, E. revolutum sensu lato, E. ilocanum, E. cinetorchis, E. echinatum [= lindoense] ir E. fujianensis rūšys. Echinostomos yra nedidelės 2–10 mm ilgio ir 1–2 mm pločio pasagos formos siurbikės. Suaugusios ir subrendusios siurbikės gyvena žmogaus ar gyvūnų žarnyne prisitvirtinusios prie žarnos gleivinės. Jos išskiria kiaušinėlius, kurie su išmatomis patenka į aplinką.

Parazito vystymosi ciklas
Parazito vystymasis vyksta vandenyje, dalyvaujant keliems šeimininkams. Galutiniai šeimininkai, kurių organizme suauga ir subręsta siurbikės, gali būti žmogus, daugelis gyvūnų, įskaitant paukščius, mėsėdžius, graužikus ir kita. Dažniausiai sutinkamų rūšių – E. hortense ir E. revolutum sensu lato – galutiniai šeimininkai yra žiurkės, šunys ir paukščiai. Kiaušinėliams su galutinių šeimininkų išmatomis patekus į vandenį, iš jų išsirita miracidija (pirma lervinė stadija), kuri įsiskverbia į pirmą tarpinį šeimininką. Pirmi tarpiniai šeimininkai yra gėlavandenės (Planorbidae, Lymnaeidae ir Bulinidae šeimos) sraigės. Jų organizme vystosi lervinės siurbikių stadijos. Per 6–7 savaites sraigės organizme susidaro sporocistos, motininės bei dukterinės redijos ir cerkarijos. Cerkarijos palieka sraigės organizmą ir laisvai plaukioja vandenyje. Jos prisitvirtina prie antro tarpinio šeimininko (tai gali būti žuvis, varlė, gėlavandenė sraigė, dvigeldis moliuskas, salamandra). Šio šeimininko organizme cerkarijos sudaro cistas, kurių viduje susiformuoja metacerkarija invazinė (užkrečiama) siurbikių stadija.

Infekcijos šaltinis
Infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus, užsikrėtę žinduoliai, paukščiai, su išmatomis išskiriantys siurbikių kiaušinėlius.

Užsikrėtimo būdai
Žmogus užsikrečia maistui vartodamas žalius ar nepakankamai termiškai apdorotus tarpinius šeimininkus (gėlavandenes sraiges, žuvis, varles), kurių organizme yra metacerkarijų (invazinės formos parazitų).

Paplitimas
Echinostomomis yra užsikrėtę laukiniai ir naminiai gyvūnai visame pasaulyje, tačiau žmonių echistomozės atvejai dažniausiai registruojami Pietryčių ir Rytų Azijos šalyse (Filipinuose, Indonezijoje, Tailande, Kinijoje ir kitose kaimyninėse šaly). Didžiausias sergamumas tose vietose, kur vartojamos nepakankamai termiškai apdorotos arba žalios gėlavandenės sraigės, moliuskai, žuvis arba varliagyviai.

Klinika
Užsikrėtę žmonės dažniausiai simptomų nepajaučia.  Esant lengvai ligos formai, ligoniui atsiranda galvos, pilvo skausmai, nestiprus viduriavimas, anemija (mažakraujystė). Esant sunkiai ligos eigai, gali vystytis sunki anemija, atsiranda stiprūs pilvo skausmai, gausus vandeningas viduriavimas, kartais su kraujo priemaišomis, svorio kritimas, išsekimas, silpnumas ir edemos (audinių pabrinkimai).

Diagnozės nustatymas
Liga nustatoma įvertinus klinikinius, epidemiologinius duomenis ir atlikus laboratorinius tyrimus. Diagnozė patvirtinama išmatose radus siurbikių kiaušinėlių.

Profilaktika
1.    Saugoti vandens telkinius, dirvožemį nuo teršimo žmonių ir gyvūnų išmatomis.
2.    Būnant endeminėse šalyse, maistui naudoti tik gerai termiškai paruoštas gėlavandenes žuvis.
3.    Netinkamas žuvų užšaldymas, sūdymas, marinavimas ar džiovinimas nepanaikina užkrato, jų raumenyse esančios lervos išlieka gyvybingos.
4.    Norint žuvis sūdyti, reikia laikytis tokių proporcijų: ant 10 kg žuvies užpilti 2 kg druskos ir išlaikyti 14 dienų. Šaltam rūkymui, vytinimui paruoštoje žuvyje turi būti 14 proc. druskos.
5.    Lervos, esančios žuvų raumenyse, žūva:
•     verdant 15–20 minučių nuo užvirimo momento, tačiau žuvies gabaliukai turi būti nedidesni kaip 5 cm,
•    kepant 20–25 min., kai gabaliukų dydis ne didesnis nei 2 cm. Kepant pyragus su žuvies įdaru, kepti ne trumpiau kaip valandą,
•    užšaldant -40 °C temperatūroje (tokia temperatūra turi būti visame žuvies gabale) – laikyti 7 val. arba -28 °C temperatūroje – laikyti 32 val.
6.    Žuvies dorojimui būtina turėti atskirus įrankius, lenteles, kad lervos nepatektų ant švaraus stalo paviršiaus, indų ar paruošto vartojimui maisto.
7.    Neragauti žalio žuvies faršo.

Informacijos šaltinis
https://www.cdc.gov/dpdx/echinostomiasis/index.html