Drakunkuliozė

Drakunkuliozė
Drakunkuliozė yra reta tropinė parazitinė liga, kurią sukelia kirmėlė Dracunculus medinensis, dar vadinama rišta, arba Gvinėjos kirmėle. Pirmi ligos simptomai gali būti odos bėrimai, silpnumas, veido pabrinkimai, dusulys, praėjus vieneriems metams po užsikrėtimo, odoje, dažniausiai ant blauzdų, susidaro skausminga, deginanti pūslė, kuri po 5–7 dienų atsiveria ir apnuogina kirmėlės kūną.

Sukėlėjas
D. medinensis yra didelė, baltos spalvos, apvali, siūlo formos kirmėlė, priklausanti Dracunculidae šeimai. Patelė gali būti nuo 70 iki 120 cm, patinėlis – 4 cm ilgio. Beveik visa apvaisintos patelės kūno ertmė yra užpildyta gimdos, kurioje yra keli milijonai 0,5–0,75 mm ilgio lervučių. Suaugusios kirmėlės dažniausiai telkiasi žmogaus kojų, rečiau – rankų, pečių ir kitų kūno vietų poodiniame audinyje.

Parazito gyvybinis ciklas
Šio parazito gyvybinis ciklas susijęs su šeimininkų kaita bei gėlu vandeniu. Parazito vystymuisi reikalingi galutinis ir tarpinis šeimininkai. Galutinis šeimininkas yra žmogus, kurio organizme išsivysto suaugusios kirmėlės, tarpinis šeimininkas – maži, 5–2 mm dydžio gėlavandenių vėžiagyviai – ciklopai.

Infekcijos šaltinis
Infekcijos šaltinis yra drakunkulioze sergantis žmogus, nes jo organizme gyvena suaugusi kirmėlė, kuri išskiria lervas. Lervos patenka į vandenį. Užkrėstas vanduo tampa infekcijos perdavimo veiksniu.

Užsikrėtimo būdai
Žmogus užsikrečia gerdamas vandenį, kuriame yra vėžiagyvių, užsikrėtusių D. medinensis lervomis. Žmogaus skrandyje ciklopai suyra, išsilaisvinusios lervutės įsiskverbia į žarnų sienelę ir ima augti. Šiek tiek paaugusios jos migruoja į pažasties bei kirkšnių poodinį jungiamąjį audinį, kur per 3–4 mėnesius virsta suaugusiomis kirmėlėmis (patinėliais ir patelėmis). Apvaisinę pateles patinėliai žūva, o patelės keliauja į galūnių poodinį audinį bei odą. Patelės žmogaus organizme gyvena apie 10–14 mėnesių. Per šį laikotarpį visa gimda prisipildo gyvų lervučių, pasiruošusių patekti į vandenį. Žmogaus odoje atsiranda 2–7 cm dydžio pūslelė, kuri vandenyje (pvz., maudantis) suplyšta, per žaizdelę išsiverčia kirmėlės gimda ir į vandenį paleidžiami keli milijonai gyvų lervų, kurias praryja tarpiniai šeimininkai – ciklopai. Patekusios į ciklopo organizmą lervos per 12–14 dienų subręsta ir tampa pavojingos žmogui.

Paplitimas
Drakunkuliozė yra parazitinė liga. Susirgimų ja sparčiai mažėja. Nuo 1980 m. ligos atvejų sumažėjo 99 proc. 1980 m. 20 pasaulio šalių (iš kurių 17 Afrikos) buvo registruojama apie 3,5 mln. naujų ligos atvejų, 2007 m. – 10 tūkst., 2010 m. – 1797, 2011 m. – 1058, 2012 m. – 542,  2013 m. – 148. 2020 m. – 27 nauji drakunkuliozės atvejai keturiose Afrikos šalyse: Čade, Etiopijoje, Malyje ir Pietų Sudane. Šia liga dažniausiai užsikrečia izoliuotose bendruomenėse gyvenantys žmonės, kurie neturi prieigos prie švaraus geriamojo vandens, todėl vanduo vartojamas iš atvirų paviršinių vandens telkinių.

Klinika
Ligos pradžioje, kai lervos migruoja žmogaus organizme, atsiranda odos bėrimai, silpnumas, nedidelis karščiavimas, veido pabrinkimai, dusulys, astma, galimas pykinimas, viduriavimas. Šie požymiai gali išlikti kelias dienas arba 2–3 mėnesius. Kirmėlei pasirodžius odos paviršiuje, alerginiai reiškiniai išnyksta. Praėjus vieniems metams po užsikrėtimo odoje susidaro skausminga pūslė, kuri po 5–7 dienų atsiveria ir apnuogina kirmėlės kūną. Ji gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, bet 80–90 proc. atvejų susiformuoja ant pado arba čiurnos. Pūslelėms didėjant atsiranda deginantis skausmas. Norėdami jį sušvelninti ligoniai dažnai koją panardina į šaltą vandenį. Kirmėlė, pajutusi temperatūros pokyčius, praduria pūslelę ir paleidžia šimtus tūkstančių lervučių į vandenį. Kiekvieną kartą, kai žaizda liečiasi su vandeniu, kirmėlė toliau išskiria lervas. Tai kartojasi kelias savaites, kol pasišalina visos lervos ir kirmėlė žūva. Šis procesas yra lėtas ir skausmingas, trunkantis apie 3 savaites. Galimos komplikacijos, susijusios su antrine bakterine infekcija, – įvairūs pūliniai, flegmonos (išplitę pūliniai), gangrenos, opos, sepsis, stabligė. Kita komplikacijų grupė yra sąnarių uždegimai, kai sumažėja sąnario judrumas, astma. Drakunkuliozė retai yra mirtina liga, bet užsikrėtę  žmonės dėl skausmo ir komplikacijų vidutiniškai 2–3 mėnesius išlieka nedarbingi, kartais visą gyvenimą. Persirgus šia liga imunitetas neįgyjamas.

Ligos diagnostika
Dažniausiai liga nustatoma, kai kimėlės pasirodo po oda ir formuojasi pūslės. Žuvusias kirmėles galima pamatyti atlikus rentgenogramą, jos atrodo kaip sukalkėjusi apie 2 mm skersmens spiralė.

Profilaktika
Izoliuoti užsikrėtusius ligonius yra viena iš pagrindinių priemonių, mažinančių šios ligos plitimą. Siekiama nustatyti kiekvieną naują atvejį per 24 val. nuo kirmino pasirodymo odoje ir ligonį izoliuoti nuo vandens, kad jo neužkrėstų. Kita svarbi ligos prevencijos priemonė – tiekti saugų geriamąjį vandenį. Turistams svarbu žinoti, kad endeminėse vietovėse, kur registruojami susirgimai šia liga, galima gerti tik virintą vandenį. Būtina naikinti tarpinius šeimininkus – gėlavandenius vėžiagyvius, naudojant chemines medžiagas lervicidus (lervas naikinančias medžiagas).

Informacijos šaltinis
https://www.cdc.gov/dpdx/dracunculiasis/index.html
https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/dracunculiasis-(guinea-worm-disease)