Dirofilariozė
Dirofilariozė yra kirmėlinė liga, kurią sukelia Dirofilaria apvaliosios kirmėlės. Šia liga gali užsikrėsti ir sirgti įvairūs gyvūnai ir žmonės. Kirmėlės žmogaus organizme gali pažeisti odą, akis ar plaučius.
Ligos sukėlėjai
Žinoma daug Dirofilaria kirmėlių rūšių, kurios parazituoja gyvūnų organizme. Žmogui pavojingos trys kirmėlių rūšys: Dirofilaria immitis, Dirofilaria repens ir Dirofilaria tenuis. Suaugusios kirmėlės Dirofilariagyvena gyvūnų širdies dešiniajame skilvelyje, todėl yra vadinamos „širdies kirminais“. Kirmėlės ilgos, plonos, savo išvaizda panašios į spagečius.Patelės užauga iki 25–30 cm ilgio, patinėliai – 12–19 cm. D. immitis ir D.repens kirmėlės aptinkamos šunų, lapių, vilkų, o D. tenuis – meškėnų širdyje, kurios ten gali išgyventi iki 5–10 metų. Suaugusios kirmėlės išskiria lervas (mikrofilarijas), kurios migruoja į gyvūno periferinį kraują.
Ligos sukėlėjų vystymosi ciklas
Dirofilaria kirmėlės vystosi keisdamos šeimininkus. Joms reikalingas galutinis ir tarpinis šeimininkai. Galutiniai šeimininkai yra šunys, lapės, vilkai, meškėnai. Jų organizme kirmėlės užauga ir subręsta. Tarpiniai šeimininkai yra įvairių rūšių (Aedes, Culex, Anopheles, Mansonia) uodai, kurių organizme vystosi kirmėlių lervos.
Uodui siurbiant kraują, jo organizme esančios trečios stadijos lervos per žaizdelę patenka į šuns, kitų gyvūnų odą. Lervos šių galutinių šeimininkų organizme per du mėnesius virsta suaugusiomis kirmėlėmis, kurios migruoja į plaučių arteriją ir dešinįjį širdies skilvelį. Kirmėlės patekusios į širdį – poruojasi. Apvaisintos patelės išskiria mikrofilarijas (lervas), kurios keliauja į periferinį kraują.Daugiausiai mikrofilarijų kraujyje būna naktį. Šiuo paros metu uodui maitinantis, kraujyje cirkuliuojančios mikrofilarijos patenka į uodo organizmą. Per 2 savaites mikrofilarijos uodo organizme virsta pirmos, antros ir trečios (užkrečiamos) stadijos lervomis, kurios migruoja į uodo straubliuką (siurbimo aparatą).
Infekcijos šaltinis
Infekcijos šaltinis yra dirofilarioze užsikrėtę šunys (kiti šunų šeimos atstovai), meškėnai, kurių kraujyje cirkuliuoja mikrofilarijos (lervos). Žmogus bei kiti žinduoliai (išskyrus šunis, meškėnus) negali būti infekcijos šaltiniu, nes jų organizme kirmėlės neužauga, nesubręsta ir neišskiria mikrofilarijų.
Infekcijos perdavimas
Gyvūnai ir žmogus užsikrečia, kai įkanda uodas, kurio organizme yra trečios stadijos lervų. Uodui siurbiant kraują, jos patenka į žmogaus odą. Dauguma lervų patekusių į odą žūsta, o likusios gyvos – migruoja į plaučius, smulkias kraujagysles, tačiau iki suaugusių kirmėlių neišsivysto.
Paplitimas
Ši liga paplitusi Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Azijos šalyse, Australijoje. Tolimos kelionės su gyvūnais ir klimato atšilimas nulėmė ligos išplitimą ir kitose pasaulio šalyse. Dabar dirofilariozė registruojama Europos šalyse, taip pat Lietuvoje.
Ligos sukėlėjas D. immitis, kurio galutinis šeimininkas yra šuo, paplitęs Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Australijoje, Japonijoje ir Europoje. Šis sukėlėjas ypač paplitęs šiltesnėse vietovėse, kur užsikrėsti galima didžiąją metų dalį. D. repens, kurio galitiniai šeimininkas yra šunys ir katės, paplitęs visoje Europoje, Azijoje, Afrikoje ir ypatingai Europos Viduržemio jūros regione. Jau registruojami atvejai ir Europos šiaurinėje dalyje. Ligos sukėlėjas D. tenuis, kurio galutinis šeimininkas yra meškėnas, paplitęs Floridoje.
Ligos požymiai
Dauguma žmonių užsikrėtusių dirofilarioze nejaučia jokių negalavimų. Užsikrėtus D. immitis kartais gali atsirasti kosulys, kartais su krauju, taip pat atsiranda krūtinės skausmas, pakyla temperatūra, vystosi pleuritas (skysčio kaupimasis pleuros srityje). Kirmėlėms žuvus, plaučių arterijose vystosi granuliomos (smulkūs mazgeliai), kurios yra matomos rentgenogramoje. Retai, tačiau kirmėlės gali nukeliauti į smegenis, akis, sėklides. Užsikrėtus D. repens ir D. tenuis kirmėlių lervomis, dažniausiai atsiranda mazgeliai po oda. Šie mazgeliai dažnai yra jautrūs, gali būti nepalankūs arba migruojantys. Mazgeliai gali atsirasti įvairiose kūno odos vietose, tačiau dažniausiai atvirose odos vietose (galvos, rankų, kojų, krūtinės, akių vokų, skruostų), kartais lervos randamos krūties audinyje, lervas galima pamatyti burnos gleivinėje, akies junginėje.
Žmonėms dirofilariozė nustatoma: atliekant rentgenogramą, atsiradus mazgeliams po oda, akių junginėje pamačius kėrmėlę.
Gydymas
Chirurginiu būdu kirmėlės pašalinamos iš akių junginės ar odos.
Labai svarbi apsauga nuo uodų įkandimo. Uodai labiausiai puola saulei leidžiantis ir tekant, todėl tamsiu paros metu reikia vengti vaikščioti lauke ar būti arti vandens. Nešioti drabužius, dengiančius rankas ir kojas, avėti kulkšnis dengiančius batus, mūvėti kojines, vengti tamsių drabužių, kurie vilioja uodus.
Veido, drabužiais nepridengtų rankų, kojų ar kitų kūno vietų apsaugai naudoti repelentus (uodus atbaidančias priemones).
Gyvenamųjų patalpų duris ir langus uždengti tinkleliais arba juos uždaryti. Miegant lauke ar nesandariose patalpose, virš lovos pakabinti audeklą, atsigulus jo kraštus pakišti po čiužiniu. Jei nėra suplyšęs ir po juo nėra uodų, lovos tinklelis garantuoja apsaugą.
Išpurkšti insekticidais tamsius patalpų kampus, palovius, pastales, po kėdėmis, už užuolaidų ir kitur, kur yra uodų.
Informacijos šaltinis
Atnaujinimo data: 2024-05-17