Dipilidozė

Dipilidozė
Dipilidozė yra kirmėlinė liga, kurią sukelia Dipylidium caninum kaspinuotis (dar vadinamas šuniniu kaspinuočiu). Liga pasireiškia apetito sumažėjimu, silpnumu, pilvo skausmais, pykinimu, kartais vėmimu ir viduriavimu.

Sukėlėjas
Dipylidium caninum yra plokščias, kaspino formos parazitas, sudarytas iš galvutės, kaklelio ir kūno. Kaspinuočio galvutė turi kabliukus ir dantukus, kuriais prisitvirtina prie žarnos gleivinės. Kaspinuotis gali užaugti iki 60 cm ilgio. Visas jo kūnas sudarytas iš daugybės mažų 3 mm ilgio narelių. Kiekvienas narelis yra tarsi atskiras individas, turintis savo organus, gimdą, kurioje yra šimtai kiaušinėlių. Kaspinuotis maitinasi visu kūno paviršiumi, naudodamas žarnyne esantį maistą. Jis auga nuo kaklelio, todėl jauniausi nareliai yra prie galvos, seniausi – pačiame kaspinuočio gale. Per tą laiką, kol narelis pasiekia parazito galą, jo visa ertmė užsipildo gimda su kiaušinėliais. Toks narelis atitrūksta nuo kūno ir, patekęs į tiesiąją žarną, su išmatomis ar per išeinamąją angą patenka į aplinką. Narelis primena ryžio grūdą ir gali judėti. Sudžiūvęs narelis panašus į sezamo sėklą, jam sutrūkus, kiaušinėliai išbyra ir pasklinda. Kiaušinėliai dažniausiai būna sulipę po 2–30.

Kaspinuočio vystymosi ciklas
Šuninio kaspinuočio vystymuisi reikalingi tarpinis ir galutinis ir šeimininkai. Skirtingų šeimininkų organizme jis pereina kelias vystymosi stadijas: suaugęs kaspinuotis, kiaušinėlis ir lerva. Galutinio šeimininko organizme visada gyvena suaugęs kaspinuotis, o tarpinio – lervinės stadijos  kaspinuotis (cisticerkas). Šio kaspinuočio vystymesi paprastai dalyvauja šunys, katės, retai žmogus kaip galutinis šeimininkas, bei blusos ir plaukagraužiai, kaip tarpiniai šeimininkai. Suaugę kaspinuočiai, gyvendami galutinių šeimininkų žarnyne, išskiria kiaušinėlius, kurie su išmatomis patenka į aplinką. Kiaušinėliuose yra kaspinuočio lerva, kuri toliau gali vystytis tik patekusi į blusos ar plaukagraužio organizmą. Tarpinių šeimininkų (blusų, plaukagraužių) lervos maitinasi įvairiomis organinėmis medžiagomis, dažniausiai gyvūnų išdžiūvusiomis išmatų dalelėmis, kurias randa aplinkoje. Prarijusios kaspinuočio kiaušinėlių, esančių jų aplinkoje, užsikrečia kaspinuočiais. Jų organizme kaspinuočio lervos vystosi apie 18–30 dienų. Kai blusų ar plaukagraužių lerva virsta lėliuke, vėliau suaugėliu, jo organizme esanti kaspinuočio lerva (cisticerkas) jau gali užkrėsti gyvūnus ir žmogų, jei patenka į jų žarnyną. Kai suaugusiai blusai ar plaukagraužiui maitinantis krauju atsiranda odos niežulys, gyvūnas (katė, šuo) kasydamasis praryja ar sutraiško kenkėjus. Taip pat gyvūnai gali užsikrėsti suėdę graužiką, užsikrėtusį blusomis, turinčiomis kaspinuočio lervų. Gyvūno skrandyje blusa ar plaukagraužis yra suvirškinami, cisticerkas patenka į plonąjį žarnyną, kur prisitvirtina prie sienelės ir pradeda augti. Nuo blusos prarijimo iki narelių išsiskyrimo į išorę praeina 2 savaitės.

Infekcijos šaltinis
Infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus bei gyvūnas, kuris su išmatomis išskiria kaspinuočių narelius su kiaušinėliais.

Žmogaus užsikrėtimo kelias
Žmogus šuniniu kaspinuočiu užsikrečia kaspinuočio lervoms (cisticerkams) per burną patekus į žarnyną. Dažniausiai taip nutinka bendraujant su sergančiais šunimis (katėmis), ant kurių kailio, letenėlių, snukučio, liežuvio gali būti blusų ar jų dalių su kaspinuočio lervomis. Šunys dažnai laižo žmogaus rankas, o kartais ir veidą,  taip nuo rankų, veido blusų ar plaukagraužių dalys su kaspinuočio lervomis patenka į burną.

Rizikos grupės
Didžiausią riziką užsikrėsti ir susirgti turi vaikai, kurie dažnai bendrauja su savo augintiniais, neturi reikiamų higieninių įgūdžių, kiša įvairius daiktus ar pirštus į burną. Be to, vaikai dėl dar nesusiformavusio imuniteto yra labai imlūs įvairioms  užkrečiamosioms ligoms.

Paplitimas
Dipylidium caninum yra paplitęs visame pasaulyje. Žmonės užsikrečia retai, tačiau ligos atvejų yra registruojama visuose žemynuose.

Klinika
Užsikrėtus dažniausiai nejaučiama jokių simptomų, tačiau gali pablogėti apetitas, atsirasti silpnumas, pilvo skausmai, pykinimas, kartais vėmimas, viduriavimas. Suaugęs kaspinuotis gyvena žmogaus plonajame žarnyne, todėl, pradėjus šalintis nareliams per išeinamąją angą, atsiranda šios srities niežulys, taip pat galima pamatyti besišalinančius narelius.

Gydymas
Žmonių gydymui skiriami antihelmintiniai vaistai, kurie sunaikina kaspinuotį, ir ligos simptomai išnyksta.

Profilaktika
Pagrindinė priemonė, siekiant išvengti šios ligos,  yra šunų ir kačių gydymas nuo kirminų. Taip bus pašalintas infekcijos šaltinis. Gydymas yra efektyvus, tačiau vienkartiniu vaistų vartojimu neįmanoma visam laikui išvengti šunų (kačių) žarnyno parazitų, todėl kirmėles reikia naikinti reguliariai, visą gyvūno gyvenimą (vaistai dažniausiai duodami kas tris mėnesius). Dėl gydymo geriausia pasitarti su veterinarijos gydytoju.

Labai svarbus ektoparazitų (išorinių parazitų) naikinimas. Radus blusų ar plaukagraužių, reikia nedelsiant pradėti gydymą. Ektoparazitams naikinti naudojami šampūnai, pudros, įvairūs skysčiai, aerozoliai. Radus plaukagraužių, gydymą reikia pakartoti po dviejų savaičių, nes iš karto nežūva prie plaukų prilipę kiaušinėliai. Svarbu, kad gyvūnų aplinkoje nebūtų blusų, plaukagraužių, kuriais gyvūnai gali užsikrėsti pakartotinai, todėl reikia švarinti aplinką, kad šie parazitai negalėtų veistis.  Būtina reguliariai siurbti, plauti patalpas, kilimėlius, ant kurių ilsisi gyvūnai, naudoti purškiklius su insekticidais. Taip bus pašalinami blusų kiaušinėliai, įvairūs nešvarumai, kuriais maitinasi blusų lervos. Kadangi blusų lervos ir lėliukės stipriai prilimpa prie kilimų plaukelių ir jas sunku pašalinti, kilimus rekomenduojama išvalyti boro rūgštimi, kuri sunaikina blusų lervas.

Svarbi žmonių asmeninė higiena bei tinkamas elgesys su savo augintiniais. Rankas reikia plauti kiekvieną kartą pažaidus su gyvūnais, prieš ruošiant ir valgant maistą,, negalima valgyti su augintiniais iš tų pačių indų. Neleiskite šunims, katėms laižyti veido, ypač lūpų, pastoviai rūpintis aplinkos, savo drabužių, patalynės, augintinių švara, neleiskite  vaikams žaisti su sergančiais gyvūnais.

Informacijos šaltinis
https://www.cdc.gov/dpdx/dipylidium/index.html