Difterija – ūmi viena sunkiausių užkrečiamųjų infekcinių ligų, plintanti oro lašiniu būdu ir pasižyminti dideliu mirtingumu. Susirgimui būdinga organizmo intoksikacija ir tipiškas fibrininis uždegimas infekcijos patekimo vietoje (dažniausiai viršutinių kvėpavimo takų gleivinėje).

Paplitimas

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, nuo 2022 metų pradžios iki 2023-ųjų vasario užfiksuoti 273 difterijos atvejai tarp migrantų Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalyse: Austrijoje (72), Belgijoje (25), Prancūzijoje (14), Vokietijoje (147), Italijoje (2), Nyderlanduose (5), Norvegijoje (7) ir Ispanijoje (1). Infekcijos atvejų taip pat registruota Šveicarijoje (25) ir Jungtinėje Karalystėje (73), o bendras atvejų skaičius Europoje – 371. Lietuvoje paskutinį kartą difterijos atvejis  registruotas 2011 m., susirgęs asmuo priklausė 55–64 m. amžiaus grupei. Šiuo metu Europos šalyse yra registruojami difterijos atvejai, kurie labiausiai susiję su į žemyną atvykstančiais migrantais. Todėl yra tikimybė, kad šių susirgimų gali atsirasti tiek Lietuvoje, tiek ir kaimyninėse šalyse: Estijoje, Latvijoje, Baltarusijoje.

Ligos sukėlėjas

Ligos sukėlėjas – difterijos lazdelė (Corynebacterium diphtheriae, retai – Corynebacterium ulcerans ir Corynebacterium pseudotuberculosis), gaminanti stiprų egzotoksiną, kuris ir sukelia visus difterijai būdingus ligos požymius bei pažeidžia įvairius organus, sukeldamas įvairių ligų komplikacijas. Šios bakterijos dažniausiai pažeidžia kvėpavimo takų gleivinę (nosies, gerklės, ryklės, tonzilių ir viršutinę trachėjos dalį) rečiau pasireiškia akių, lytinių organų, odos ir žaizdų difterija. Difterijos lazdelės atsparios išdžiūvimui, ilgai laikosi ant daiktų ir dulkėse, bet jautrios aukštai temperatūrai (58 °C temperatūroje s žūsta per 30 min., virinant – per 1 minutę), dezinfekcinėms medžiagoms ir daugumai antibiotikų (penicilino grupei, eritromicinui ir kt.). Difterijos lazdelės gamina stiprų egzotoksiną, kurį gamina ne visos bakterijos. Sukėlėjai, kurie egzotoksino negamina,  ligos sukelti negali. Todėl susirgimui atsirasti reikšmingos tik toksigeninės  korinebakterijos.

Infekcijos šaltinis ir užsikrėtimo būdai

Žmogus yra vienintelis C. diphtheriae, infekcijos šaltinis. Šia liga užsikrečiama nuo sergančio žmogaus, sveikstančio ligonio ar bakterijų nešiotojo per kvėpavimo takus – kosint, čiaudint, kalbant (oro lašiniu būdu) ar su odos opų išskyromis. Difterija sergantis ligonis yra užkrečiamas 2 savaites, retais atvejais – virš 4 savaičių.  Efektyviai gydant antibiotikais užkrečiamąjį laikotarpį galima gerokai sumažinti. Rečiau difterija užsikrečiama naudojantis asmeniniais sergančiojo daiktais, indais ar fizinio kontakto metu, per infekuotus maisto produktus.  Užsikrėtimas difterija, sukelta C. ulcerans ir C. pseudotuberculosis, siejamas su gyvūnais ar termiškai neapdorotų gyvūninių produktų vartojimu.

Difterijos toksigeninio sukėlėjo nešiotojai

Toksiniai ir netoksiniai difterijos sukėlėjai plačiai paplitę tarp gyventojų, nuolat cirkuliuoja visuomenėje. Sveiki bakterijų nešiotojai užkratą gali išskirti trumpą laiką (1–2 dienas), dvi savaites (dažniausiai), o kartais iki 6 mėn. ar ilgiau. Šiuo laikotarpiu jie gali būti difterijos infekcijos šaltiniu imliems asmenims. Ypač pavojingi bakterijų nešiotojai – sergantieji ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis ir  ūmiu tonzilitu ar lėtinio tonzilito paūmėjimu. Difterijos infekcijos šaltiniu gali būti ir paskiepyti nuo difterijos asmenys, kurių kraujyje nustatomas apsauginis antitoksinių antikūnų titras, nes nuo difterijos skiepijama anatoksinu, kuris sukelia antitoksinį, bet ne antibakterinį imunitetą. Todėl paskiepytas asmuo nesuserga klinikine difterijos forma, bet gali būti bakterijų nešiotoju.

Difterijos simptomai

Pasireiškia per 2–5 dienas nuo užsikrėtimo (gali svyruoti nuo 1 iki 10 dienų). Liga prasideda ūmiai. Pradžioje difterijos simptomai panašūs į kitų bakterinių nosiaryklės ligų: pakyla temperatūra, skauda gerklę, ypač ryjant, būna silpna, sumažėja apetitas, pykina gali būti jaučiamas nemalonus kvapas iš burnos. Difterija sergantiems asmenims gali būti sunku kvėpuoti, jiems patinsta kaklo limfmazgiai, vargina sausas kosulys. Kaklo patinimas paprastai yra sunki ligos forma. Difteriją nuo kitų ligų skiriantis požymis yra tirštos, pilkos gleivinės apnašos (plėvės) ant ryklės, tonzilių, gomurio. Fibrininė plėvė ant balso klosčių ir gretimos gleivinės bei trachėjoje trukdo vaikams laisvai kvėpuoti, vystosi dusulys – krupas. Ligos komplikacijas sukelia  toksinas, kuris su krauju patenka į visus organus. Toksino poveikiui ypač jautrios širdies raumens, inkstų, nervinio audinio ląstelės, todėl ligos eiga būna sunki ir neretai pasibaigia mirtimi.

Difterijos gydymas

Visi sergantieji difterija, nepaisant ligos formos ir sunkumo, gydomi ligoninėje. Ligonis, kuriam įtariama difterija, kuo greičiau turi būti guldomas į atskirą  palatą. Sunkios būklės pacientai gydomi intensyviosios terapijos izoliuotose palatose.

Difterijos profilaktika

Efektyviausia priemonė – vakcinacija. Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių skiepijami: 2, 4, 6 ir 18 mėnesių kūdikiai, 6–7 bei 15–16 metų vaikai. Vėliau palaikomosios vakcinos dozės suaugusiems rekomenduojamos kas 10 metų. Skiepytis nuo difterijos valstybės lėšomis galima visiems vyresniems nei 25 m. amžiaus asmenims. Norintiems pasiskiepyti rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją. Tik visavertis ir reguliarus skiepijimąsis gali garantuoti patikimą apsaugą nuo difterijos.

Žmogui susirgus difterija,  atliekama visų su juo sąlytį turėjusių asmenų vakcinacija arba kartotinė vakcinacija, nebent jie buvo paskiepyti 3 vakcinos dozėmis ir nuo paskutinio skiepo praėjo ne daugiau kaip 12 mėn. Dažniausiai skiepijama vakcina, sudaryta iš difterijos ir stabligės anatoksino, pasirenkant vakciną pagal  amžių. Anksčiau neskiepytiems asmenims arba neturint duomenų apie anksčiau atliktus skiepus nuo difterijos būtinas visas vakcinacijos kursas. Suaugusiesiems skiriamos 2  vakcinos dozės su 4–6 savaičių intervalu ir trečioji dozė po 6–12 mėn. Sąlytį su ligoniu turėjusiems asmenims profilaktiškai skiriamas antibiotikų kursas ir 7 dienų stebėjimas.

Parengta pagal:

  1. Infekcinių ligų vadovas, sudarytojas A. Ambrozaitis, 2010 m.,
  2. European Centre for Disease Prevention and Control. Infectious dissease topics,https://www.ecdc.europa.eu/en/diphtheria/facts
  3. Centers for Disease Control and Prevention. Health topics,   https://www.cdc.gov/diphtheria/index.html

 

 Europos skiepijimo informacijos portalas

 Niekas pasaulyje geriau neapsaugo vaikų gyvybių už skiepus

 Dažniausiai užduodami klausimai apie skiepus

 Difterijos epidemiologija, klinika, profilaktika

 Jei nusprendžiate neskiepyti savo vaiko, turite suprasti galimą pavojų bei savo atsakomybę

 Kaip kalbėti su tėvais apie vaikų skiepus

 

Atnaujinimo data: 2024-12-30