Dengės karštligė

Dengės karštligė – ūminė virusinė uodų pernešama liga, kurią sukelia dengės virusas. Liga plačiai paplitusi tropiniuose ir subtropiniuose pasaulio regionuose. Kasmet pasaulyje registruojama dešimtys milijonų šios ligos atvejų, iš kurių 20–25 tūkst. baigiasi mirtimi.

Sukėlėjas

• Dengės virusas priklauso Flaviviridae šeimai, Flavivirus genčiai, kuriai taip pat priklauso geltonosios karštligės, Vakarų Nilo karštligės, erkinio encefalito virusai.
• Skiriami 4 dengės virusų serotipai (DENV1, DENV2, DENV3 ir DENV4). Užsikrėtus vienu iš jų, kryžminė apsauga prieš kitus viruso serotipus nesusidaro, todėl dengės karštlige žmonės gali sirgti keturis kartus per savo gyvenimą.

Kaip užsikrečiama?

• Dengės karštligė tarp žmonių plinta per infekuotų uodų įgėlimus (transmisinis būdas).
• Žmonės yra pagrindinis dengės viruso dauginimosi šeimininkas. Tropinio ir subtropinio klimato miestų teritorijose virusas cirkuliuoja žmogus–uodas–žmogus perdavimo grandinėje.
• Uodai virusu užsikrečia įgėlę asmeniui, kuriam yra dengės viruso viremija (viruso buvimas kraujyje). Didžiausi viremijos titrai žmogui nustatomi dieną prieš ligos simptomų išsivystymą ir sekančias keturias dienas.
• Laikas, per kurį uodas tampa infekuotu, vadinamas išoriniu inkubaciniu periodu (IIP) (angl. extrinsic incubation period). IIP dažniausiai trunka 10 d. nuo viruso patekimo į uodo organizmą esant 27 °C oro temperatūrai. Uodas infekuotas išlieka visą savo gyvenimą.
• Pagrindiniai viruso pernešėjai yra Aedes aegypti uodai. Kiti Aedes genties uodai, pvz., Aedes albopictus, taip pat platina virusą, tačiau jų vaidmuo platinant virusą mažesnis nei Aedes aegypti.
• Dengės karštligė yra miestų ir kaimų liga, nes pagrindiniai viruso pernešėjai Aedes aegypti  uodai yra gausiai paplitę namų aplinkoje. Aedes aegypti uodai maitinasi žmonių krauju, veisiasi įvairiose talpose, kuriose yra vandens, ilsisi pastatų viduje, retai aptinkami didesniu nei 50 metrų atstumu nuo žmogaus gyvenamosios vietos, žmonėms gelia ir dienos metu.
• Azijos tigriniai uodai, Aedes albopictus, taip pat gali būti paplitę namų aplinkoje, tačiau jie laikomi antriniais viruso pernešėjais.
• Aedes aegypti seniau buvo paplitę Europoje ir buvo atsakingi už dideles geltonosios karštligės ir dengės karštliges epidemijas. Jų išnykimo priežastys Europoje po Antrojo pasaulinio karo nėra aiškios. Šiuo metu Aedes aegypti uodų aptinkama Madeiroje.
• Aedes albopictus paplitę pietų Europoje ir yra gerai prisitaikę prie žiemos temperatūros. Tikėtina, kad jų paplitimo arealas gali plėstis į šiaurę. Nuo 2010 m. vietinio užsikrėtimo dengės karštlige  atvejų registruojama Pietų Europoje.

• Pagrindinis užsikrėtimo dengės karštlige būdas yra per infekuotų uodų įgėlimus, tačiau retais atvejais galima užsikrėsti dengės karštlige atliekant kraujo perpylimą, organų transplantacijas.
• Nors paplitimo dažnis mažas, yra įrodymų, kad dengės virusą besilaukianti moteris kartais gali perduoti vaisiui nėštumo metu (vertikalus infekcijos perdavimas). Susirgus dengės karštlige nėštumo metu gali išsivystyti priešlaikinis gimdymas, naujagimiai gali gimti mažesnio svorio, patirti stresą.

Paplitimas pasaulyje

• Dengės karštligė yra endeminė liga daugiau nei 100 šalių Afrikoje, Amerikoje, Pietų ir Pietryčių Azijoje, Ramiojo vandenyno vakariniame regione.
• Matematinio modeliavimo skaičiavimais, kasmet pasaulyje dengės karštlige suserga 390 mln. žmonių, iš jų 96 mln. pasireiškia išreikšti ligos požymiai.
• Dengės virusai yra labai mobilūs ir juos perneša užsikrėtę keliautojai. Visi keturi dengės viruso  serotipai cirkuliuoja daugelyje pasaulio vietų. Per pastaruosius kelis dešimtmečius ypač padaugėjo  dengės karštligės atvejų ir buvo pranešta apie didelius šios ligos protrūkius.
• Įvežtinių dengės karštligės atvejų registruojama Europos Sąjungoje tarp keliautojų, grįžusių iš endeminių šios ligos teritorijų, o tai gali lemti vietinį šios ligos plitimą teritorijose, kuriose yra ligos pernešėjų.
• Iki 2010 m. paskutinė dengės karštligės epidemija Europos žemyne buvo kilusi Graikijoje 1927–1928  m., pagrindiniai viruso pernešėjai buvo Aedes aegypti uodai.
• Sustiprinta dengės karštligės epidemiologinė priežiūra ir kontrolė  yra svarbi tose teritorijose, kuriose yra ligos pernešėjų.

Simptomai

• Inkubacinis ligos periodas – 3–14 dienų (vidutiniškai 4–7 dienos).
• Iki 80 proc. infekcijų yra besimptomės.
• Dengės karštligei būdingas:

• karščiavimas;
• galvos ir akiduobių skausmai;
• sąnarių ir raumenų skausmai;
• pykinimas, vėmimas;
• makulopapulinis bėrimas;
• nedidelės hemoragijos.

• Ligos simptomai retai kada tęsiasi ilgiau nei 10 d.
• Mažiau nei 5 proc. visų susirgusiųjų išsivysto  sunkesnė liga – dengės hemoraginė karštligė (DHK) / dengės šoko sindromas (DŠS). Sunkesnė liga dažniau išsivysto vaikams ir paaugliams. Įspėjamieji požymiai, kad dengės karštligė gali progresuoti į sunkią ligą išryškėja karščiavimo fazės pabaigoje, kai temperatūra nukrenta žemiau 38 ^oC. Įspėjamieji požymiai: stiprūs pilvo skausmai, vėmimas, kraujavimai iš gleivinių, apsunkintas kvėpavimas, nuovargis, irzlumas.  DHK / DŠS būdingas padidėjęs kraujagyslių pralaidumas, kuris gali sąlygoti ir hipovoleminio šoko išsivystymą. Persirgus dengės karštlige, ilgalaikis imunitetas susidaro tik prieš ligą sukėlusį viruso serotipą.
• Pakartotiniai užsikrėtimai (kitais viruso serotipais) padidina sunkios ligos riziką.
   

Profilaktika

• Užsikrėtimo rizika per uodų įgėlimus gali būti sumažinta ribojant uodų veisimosi vietas (šalinant atviras talpas su stovinčiu vandeniu namuose ir namų aplinkoje, šiukšles, vazonus, įvairias dėžes, kuriose gali susikaupti lietaus vanduo), naikinant uodus insekticidais ir kt.
• Prevencija dažniausiai grindžiama asmeninių apsaugos priemonių nuo uodų įgėlimų taikymu. Asmeninės apsaugos priemonės nuo uodų įgėlimų turėtų būti taikomos visą dieną ir ypač didžiausiu jų aktyvumo periodu (vidurdienį, nuo vėlyvos popietės iki saulėlydžio). Pagrindinės asmens apsaugos priemonės:

• naudoti repelentus pagal ant pakuotės nurodytas instrukcijas;
• vilkėti rūbus, dengiančius didžiąją kūno dalį;
• miegoti ar ilsėtis nuo uodų apsaugotuose ar kondicionuojamuose kambariuose, kitu atveju naudoti tinklelius nuo uodų dienos ir nakties metu.

• Grįžus iš kelionės po endemines teritorijas ir 3–14 dienų laikotarpyje pradėjus karščiuoti, atsiradus sąnarių, raumenų ir galvos skausmams, kraujavimui ir kt., būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos ir informuoti gydytoją apie buvusią kelionę.
• Keliautojai, grįžę iš endeminių dengės karštligės teritorijų į regionus, kuriuose yra aktyvių Aedes albopictus ir (arba) Aedes aegypti uodų (aktyvumo sezonas  gegužės–lapkričio mėn.), turėtų saugotis uodų įgėlimų tris savaites.
• Europos vaistų agentūra (EVA) yra suteikusi leidimą Europos Sąjungoje naudoti dvi vakcinas nuo dengės karšligės: „Dengvaxia“ ir „Qdenga“. „Dengvaxia“ vakcina gali būti skiepijami 6–45 m. asmenys, bent kartą sirgę dengės karštlige.

Atnaujinta 2024-02-22, pagal

European Centre for Disease Prevention and Control, Factsheet about dengue (last updated 7 Aug 2023), https://www.ecdc.europa.eu/en/dengue-fever/facts

World Health Organization, Dengue and severe dengue, 17 March 2023, https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/dengue-and-severe-dengue