Kas yra COVID-19 liga? 

COVID-19 ligą sukelia virusas, vadinamas sunkaus ūminio respiracinio sindromo koronavirusu 2 (SARS-CoV-2). SARS-CoV-2 virusas yra nauja koronaviruso padermė. Iki 2019 m. gruodžio mėn. jis nebuvo nustatytas žmonėms.

2020  m. kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dėl SARS-CoV-2 viruso sunkumo ir greito plitimo paskelbė pasaulinę pandemiją (staigus ir neįprastai didelis naujos ligos išplitimas pasauliniu mastu).

Dėl didelio sergamumo, mirties atvejų bei hospitalizacijų skaičiaus ir naujų SARS-CoV-2 viruso atmainų atsiradimo bei plitimo, ši infekcija sukėlė didelio masto žalą gyventojų sveikatai, sveikatos priežiūros sistemai ir ekonomikai. 2023 m. gegužės 4 d., praėjus daugiau nei trejiems metams nuo pandemijos paskelbimo, PSO atšaukė tarptautinio masto ekstremaliąją visuomenės sveikatai situaciją.

Nors sergamumas COVID-19 liga sumažėjo lyginant su pandemijos pirmaisiais metais, ir toliau labai svarbu vykdyti šios ligos aktyvią epidemiologinę priežiūrą. Lietuvoje nuo 2022 m. rugsėjo mėn. COVID-19 liga integruota į gripo ir kitų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų epidemiologinę priežiūrą.

 

Kokie yra COVID-19 ligos simptomai? 

Pagrindiniai COVID-19 ligos simptomai yra šie:

  • karščiavimas,
  • kosulys,
  • sloga, užgulusi nosis ar čiaudulys,
  • bendras silpnumas ar nuovargis,
  • skonio arba uoslės pokyčiai arba praradimas,
  • gerklės skausmas ar užkimimas,
  • galvos, akių skausmas,
  • raumenų skausmai,
  • apetito praradimas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas ar viduriavimas.

Ligos simptomai kiekvienam asmeniui yra labai skirtingi.

Kai kurie COVID-19 liga sergančių žmonių atvejai yra besimptomiai. Tai reiškia, kad žmonės nejaučia jokių simptomų.

Sunkiais atvejais (tada neatidėliotinai reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą)  gali pasireikšti:

  • pasunkėjęs kvėpavimas arba dusulys,
  • sumišimas, mieguistumas ar sąmonės praradimas,
  • išblyškusi ar melsva oda,
  • skausmas krūtinės srityje.

Žmonėms, kuriems pasireiškia sunkūs simptomai, gali prireikti specializuotos medicininės priežiūros ir pagalbos. Paciento būklė gali greitai pablogėti ir dažniausiai tai įvyksta antrą ligos savaitę.

 

Kokias komplikacijas sukelia COVID-19 liga? 

Vyresnio amžiaus asmenims (>60 m.) ir žmonėms, turintiems lėtinių ligų ar gretutinių sveikatos sutrikimų, kyla didesnė rizika susirgti COVID-19 liga ir būti hospitalizuotiems (paguldytiems į ligoninę). 

Sergant COVID-19 liga asmenys gali lengviau užsikrėsti ir kita infekcija, pvz., pneumonija. Kai kuriems COVID-19 liga sergantiems asmenims taip pat yra didesnė komplikacijų, susijusių su kraujo krešėjimu, pavyzdžiui, insulto ar miokardo infarkto, rizika.

Sunkios COVID-19 ligos pasekmės yra mirtis, kvėpavimo nepakankamumas, sepsis, tromboembolija (kraujo krešuliai) ir organų nepakankamumas, įskaitant širdies, kepenų ar inkstų pažeidimą.

Retais atvejais praėjus kelioms savaitėms po užsikrėtimo gali išsivystyti sunkus uždegiminis sindromas.

Rizika mirti nuo COVID-19 ligos yra maža, tačiau didesnė nei nuo sezoninio gripo. Mirties rizika yra didesnė vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat žmonėms, turintiems lėtinių ligų ar gretutinių sveikatos sutrikimų.

 

Kas yra ilgalaikis COVID sindromas?

Kai kuriems COVID-19 liga persirgusiems žmonėms, nepriklausomai nuo ligos sunkumo ar amžiaus ir toliau pasireiškia simptomai. Šie ilgalaikiai padariniai vadinami ilgalaikiu COVID sindromu (pokovidiniu sindromu) arba ilgalaikiais simptomais persirgus COVID-19 liga.

Dažniausi simptomai, susiję su ilgalaikiu COVID, yra:

  • uoslės arba skonio praradimas,
  • nuovargis,
  • bendras silpnumas,
  • dusulys,
  • kognityviniai sutrikimai.

Ilgalaikis COVID gali turėti įtakos asmens gebėjimui atlikti kasdienę veiklą.

Tyrimo, kuriuo būtų galima diagnozuoti ilgalaikį COVID sindromą, nėra, o simptomai gali trukti savaites, mėnesius ar ilgiau.  Šiuo metu šio sindromo gydymo taip pat nėra, bet duomenys rodo, kad nuo COVID-19 ligos paskiepytiems asmenims ilgalaikio COVID sindromo simptomai pasireiškia rečiau.

 

Kaip plinta COVID-19 liga? 

SARS-CoV-2 virusas plinta nuo žmogaus žmogui per daleles, išsiskiriančias į orą, kai užsikrėtęs asmuo kvėpuoja, ypač kalbėdamas, dainuodamas, šaukdamas, čiaudėdamas, kosėdamas ir pan. Tada šios dalelės gali pasiekti kitus šalia esančius žmones (paprastai iki dviejų metrų atstumu), kurie gali jų įkvėpti.

Nuo vieno užsikrėtusio asmens kitam asmeniui virusas jau gali būti perduodamas likus 2 dienoms iki to, kai užsikrėtusiam asmeniui pasireiškia ligos simptomai. Vidutiniškai vienas užsikrėtęs asmuo gali užkrėsti iki 5 kitų žmonių, jei jie nesiima jokių priemonių, kad išvengtų užsikrėtimo.

Paprastai užsikrėtus simptomai pasireiškia po 5-6 dienų. Tačiau jie gali pasireikšti laikotarpiu nuo 1 dienos iki 2 savaičių.

Didesnės dalelės (lašeliai) taip pat gali nusėsti ant paviršių, kuriuos liečia kiti žmonės. Tada šie žmonės virusu gali užsikrėsti nuo rankų – palietę nosį, burną ar akis. Tačiau šiuo būdu užsikrečiama rečiau.

 

Kam kyla pavojus užsikrėsti COVID-19 liga?

Rizika užsikrėsti COVID-19 liga kyla visiems.

Tačiau kai kurioms gyventojų grupėms yra didesnė tikimybė susirgti sunkia ligos forma. Rizikos grupei priklauso vyresni nei 65 metų žmonės; žmonės, turintys lėtinių ligų ar gretutinių sveikatos sutrikimų, pvz.: nutukimą, padidėjusį kraujospūdį, diabetą, širdies ligą, lėtines plaučių ir kvėpavimo takų ligas, nervų sistemos sutrikimų, susilpnėjusią imuninę sistemą: socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojai; sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai ir nėščiosios.

COVID-19 liga, kaip ir kitos ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, gali greitai plisti uždarose patalpose: kolektyvuose, ugdymo įstaigose, įmonėse ir kt.

 

Kaip apsisaugoti nuo COVID-19 ligos? 

Norint apsaugoti visuomenės sveikatą, išgelbėti žmonių gyvybes, apsaugoti sveikatos apsaugos sistemą nuo perkrovos, bei apsaugoti sveikatos priežiūros specialistus bei rizikos grupes, efektyviausia priemonė yra saugių ir veiksmingų vakcinų nuo COVID-19 ligos naudojimas.

Skiepyti žmonės rečiau serga sunkia ligos forma arba rečiau patenka į ligoninę. Todėl visuomenės sveikatos institucijos nuolat ragina visus galinčius skiepytis asmenis, ypač rizikos grupių, pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos pagal to sezono skiepijimo schemą.

COVID-19 ligos prevencijos priemonės yra tokios pačios kaip ir kitų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų:

  • Stenkitės reguliariai, kruopščiai plauti rankas (ne trumpiau kaip 20–30 sekundžių). Nesant galimybės jų nusiplauti – naudokite rankų antiseptiką.
  • Neplautomis rankomis nelieskite akių, nosies ar burnos.
  • Dažniau vėdinkite ir drėgnu būdu valykite patalpas.
  • Čiaudėdami ir kosėdami užsidenkite nosį ir burną vienkartine nosine. Panaudotas nosinaites išmeskite į šiukšliadėžę. Jeigu po ranka neturite nosinės, čiaudėkite ir kosėkite į rankovę (geriausiai į alkūnės linkį). Jei prisidengėte burną ir nosį delnu, tuojau pat nusiplaukite rankas.
  • Pajutę į peršalimą panašius simptomus, likite namuose, nesilankykite žmonių susibūrimuose.
  • Neveskite sunegalavusių vaikų  į ugdymo įstaigas, kreipkitės į savo šeimos gydytoją ir laikykitės jo rekomendacijų.
  • Susirgus rekomenduojama dėvėti medicininę kaukę, kuri padės sulaikyti kvėpavimo takų sekretą kosint ar čiaudint. Slaugydami sergantį asmenį, taip pat dėvėkite medicinines kaukes ar respiratorius.
  • Sergamumo pakilimo metu medicinines veido kaukes arba respiratorius dėvėkite viešose uždarose vietose: paslaugų teikimo vietose, renginiuose, maldos namuose, viešajame transporte ir kitose uždarose vietose, kurios prastai vėdinamos, taip pat kuriose yra didelis žmonių skaičius ir neįmanoma išlaikyti saugaus atstumo nuo kitų žmonių.

Kaip gydoma COVID-19 liga?

Dauguma žmonių pasveiksta be gydymo. Tiems, kuriems jo reikia – gydytojai, atsižvelgdami į ligos sunkumą, skirs tinkamą gydymą.

Atsiranda tiesiogiai virusą veikiančių COVID-19 ligos gydymui skirtų vaistų. Tačiau jie dažniausiai naudojami siekiant išvengti sunkios ligos formos rizikos grupėms priklausantiems asmenims.

Svarbiausias daugumai sunkia ligos forma sergančių pacientų taikomas gydymas ligoninėje yra palaikomasis gydymas, (pvz., deguonies terapija ir skysčių kiekio reguliavimas).

Informacijos šaltiniai:

https://vaccination-info.europa.eu/lt/informacijos-apie-ligas-suvestines/covid-19

https://www.ecdc.europa.eu/en/infectious-disease-topics/z-disease-list/covid-19/factsheet-covid-19

https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/coronavirus-disease-(covid-19)

https://www.who.int/news/item/05-05-2023-statement-on-the-fifteenth-meeting-of-the-international-health-regulations-(2005)-emergency-committee-regarding-the-coronavirus-disease-(covid-19)-pandemic

https://www.cdc.gov/coronavirus/2019-ncov/your-health/about-covid-19.html

 

 

Tiesioginė nuoroda į  https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/uzkreciamosios-ligos/gripas-1/gripas-ir-covid-19/

 

Atnaujinimo data: 2024-02-05