Clostridium difficile infekcija

Clostridium difficile infekcija (toliau – CDI) tai žarnyno infekcinė liga, kurią sukelia Clostridium difficile bakterijos. Patekusios į žmogaus žarnyną, dauginasi pažeisdamos storojo žarnyno gleivinę. Bakterijos gamina toksinus, sukeliančius įvairaus sunkumo viduriavimus (diarėjas). Kai kurie asmenys, taip pat kūdikiai, gali nešioti bakterijas be ligos simptomų, bet daugeliu atvejų išsivysto sunki diarėja su žarnų uždegimu (kolitu) ar net mirtimi.

Etiologija (sukėlėjas)

Clostridium difficile (toliau – C. difficile) yra sporas gaminanti gram. teigiama anaerobinė bakterija. Patekusi į žmogaus storąjį žarnyną gali pradėti daugintis ir gaminti toksinus, kurie pažeidžia žarnyno gleivinę ir sukelia įvairaus sunkumo viduriavimus (diarėjas).

Įprastomis sąlygomis C. difficile bakterija gamina sporas, atsparias karščiui, alkoholiui, skrandžio rūgštims, kurios gali ilgai išlikti gyvybingos  žarnyne ir infekuoto paciento aplinkoje. Jos  ilgai išlieka ant rūbų, durų rankenų, grindų, basonų, klozetų ir kitų aplinkos paviršių. Asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose gydomi tokie infekuoti pacientai,  C. difficile sporos gali patekti  ant medicinos prietaisų bei kitų paviršių ir išlikti  gyvybingos nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.

Tyrimais nustatyta daugiau nei 100 C. difficile atmainų. Sunkiausias  CDI formas ir ligos protrūkius sukelia 027 atmaina. Ši atmaina pasižymi dideliu virulentiškumu, yra atsparesnė antimikrobiniams preparatams, sunkiau gydoma ir susijusi su didesniu sunkesnių CDI komplikacijų ir mirčių skaičiumi. C. difficile 027 atmaina registruojama Belgijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Šveicarijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Šis sukėlėjas rastas ir Austrijoje, Danijoje Vengrijoje, Norvegijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Škotijoje.

Infekcijos šaltinis

Sveiko suaugusio žmogaus normalioje žarnyno mikrofloroje C. difficile sudaro apie 0,01 – 0,001 proc., vartojant antibiotikus padidėja net iki 15–40 proc. Šį mikroorganizmą žarnyne turi apie 80 proc. kūdikių ir vaikų, rečiau (apie 5 proc.) randamas suaugusiųjų žarnyne. Po hospitalizacijos C. difficile  kolonizacija žarnyne padidėja, C. difficile aptinkama apie 20–40 proc. pacientų organizme, nors infekcijos požymių jie neturi.  C. difficile dažnas hospitalinių infekcijų (diarėjų) sukėlėjas, bet retai sukelia susirgimus vaikams ir  suaugusiems asmenims, kurių žarnyne palaikoma normali mikroorganizmų populiacija. Ši bakterija gali pradėti daugintis ir gaminti toksinus, kai, vartojant antibiotikus, pažeidžiama žarnyno bakterijų pusiausvyra. Jos gaminami toksinai pažeidžia žarnyno gleivinę ir sukelia įvairaus sunkumo viduriavimus (diarėjas). Kai kurie asmenys, taip pat ir kūdikiai, gali nešioti bakterijas, bet neturėti jokių ligos simptomų. Tiek viduriuojantis pacientas, tiek pacientas, neturintis klinikinių ligos požymių, su išmatomis išskiria ligos sukėlėjus ir užteršia aplinką.  

Infekcijos plitimo būdai

CDI  perduodama fekaliniu–oraliniu būdu ir plinta  tiesioginio arba netiesioginio kontakto keliu. Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai C. difficile gali platinti per užterštas rankas, tiesiogiai liesdami pacientą, įvairius paviršius ar daiktus. Didžiausia CDI rizika yra vyresnio amžiaus, patyrusiems operacijas, sergantiems kitomis sunkiomis ar lėtinėmis ligomis ir visiems nesenai vartojusiems antibiotikus asmenims.Ypačdidelė rizika susirgti CDI kyla pacientams, gydomiems plataus spektro antibiotikais, sergantiems lydinčiomis ligomis ir vyresniems nei 65 metų amžiaus. Jie    sudaro apie 80 proc. visų sergančiųjų šia infekcija. Apie 20 proc. pacientų po pradinio sėkmingo ligos išgydymo vystosi recidyvai (ligos atsinaujinimas).

Imlumas infekcijai

Asmenys, taip pat kūdikiai, gali nešioti bakteriją neturėdami ligos simptomų. C. difficile dažnas hospitalinių infekcijų (diarėjų) sukėlėjas, bet vaikams ir sveikiems suaugusiems asmenims, kurių žarnyne vyrauja normali mikroorganizmų populiacija, infekcijas sukelia retai. Dažniausiai pradeda daugintis ir gaminti ligą sukeliančius toksinus, kai vartojami antibiotikai sutrikdo žarnyno bakterijų pusiausvyrą.

Inkubacinis laikotarpis

Inkubacinis ligos periodas nėra aiškus. Gali trukti nuo 1 d. iki 6 ir daugiau savaičių,   vidutiniškai 2–3 dienas.

Klinika, simptomai

CDI požymiai įvairuoja: nuo lengvos formos viduriavimo be karščiavimo ir intoksikacijos požymių iki  sunkaus žarnų uždegimo (pseudomembraminio kolito), kuriam būdingas gausus vandeningas viduriavimas  su  gleivių ir kraujo priemaišom   išmatose, pilvo skausmais, spazmais, karščiavimu, intoksikacijos požymiai, dehidratacija. Gali vystytis sunkios komplikacijos: inkstų nepakankamumas, žarnos perforacija, sepsis, sunkiais atvejais liga gali baigtis mirtimi.

CDI profilaktika

1. Saikingas antibiotikų vartojimas, svarbu skirti tinkamus antibiotikus ir trumpinti jų vartojimą.
2. Lankytojai ir globėjai, kurie rūpinasi pacientu, turi būti apmokyti, informuoti apie infekcijos perdavimo kelius, rankų higieną prieš ir po apsilankymo pas pacientą.
3. Personalui po kontakto su pacientu, kuriam įtariama ar diagnozuota CDI, taikomos izoliavimo priemonės (rankų higiena, asmeninės apsaugos priemonės ir kt.). Prieš ir po tiesioginio sąlyčio su pacientu privalo plautis rankas ne trumpiau kaip 15 sekundžių su muilu be antiseptinių priedų ir šiltu vandeniu.
4. Paciento aplinkos valymas ir dezinfekcija. Naudoti vienkartinius arba  individualius prietaisus (termometrus, kraujospūdžio matuoklius). Jei prietaisai naudojami ir kitiems ligoniams, po panaudojimo juos reikia  valyti ir dezinfekuoti.
5. Indai ir stalo įrankiai, slaugos priemonės, skalbiniai (indų plovimo automatuose, slaugos priemonių dezinfekavimo plautuvėse, skalbyklėse) apruošiami pagal įrenginių gamintojų rekomendacijas.
6. Vengti paviršių (durų rankenų, užuolaidų) sąlyčio su rankomis, gabenant ir tvarkant kilnojamus tualeto reikmenis.

LITERATŪRA: 

1. Clostridioides difficile infections (europa.eu)
2. https://www.ecdc.europa.eu/en/publications-data/clostridioides-difficile-infections-annual-epidemiological-report-2018-2020
3. Survey protocol for whole genome sequencing of Clostridioides difficile isolates from tertiary acute care hospitals, EU/EEA, 2022–2023 (europa.eu)
4. https://www.cdc.gov/c-diff/
5. Ambrozaitis A. Infekcinių ligų vadovas. UAB ,,Vaistų žinios“, 2010.
6. Alvydas Laiškonis, Marija Vida Bareišienė, Vytautas Budnikas, Daiva Vėlyvytė ,,Infekcinių ligų žinynas”.Vitae litera, 2016.
7. Auksė Mickienė, Daiva Vėlyvytė, Kęstutis Žagminas, Marija Vida Bareišienė, Alvydas Laiškonis, Evelina Pukenytė ,,Užkrečiamųjų ligų epidemiologijos pagrindai”. LSMU leidybos namai, 2012.