Citomegalo viruso sukeltos ligos

Citomegalo viruso sukeltos ligos

Citomegalo virusinė (CMV) infekcija – liga, kurią sukelia citomegalo virusas.Ši infekcija dažniausiai būna besimptomė, tačiau retais atvejais žmonėms, kurių imunitetas nusilpęs, liga pasireiškia lengva forma, simptomais, panašiais į gripo ar infekcinės mononukleozės.

Viruso charakteristika

Citomegalo virusas (iš graikų cyto – „lastelė“ ir megalo – „didelis“) – vienas labiausiai paplitusių ir tik žmogų infekuojantis virusas priklauso Herpesviridae virusų grupei. Virusas, patekęs į žmogaus organizmą, išlieka jame gana ilgai, tačiau aplinkoje ant užterštų paviršių gyvybingas tik kelias valandas.

Paplitimas

CMV paplitęs visame pasaulyje. Išsivysčiusiose šalyse 50–70 proc. bendrosios populiacijos turi antikūnų prieš CMV.Virusas plinta nuo žmogaus žmogui per kūno skysčius. Persirgęs CMV infekcija naujagimis, virusą gali išskirti 5–6 metus. Sveiki suaugusieji CMV platina trumpesnį laiką, tačiau nusilpus imuninei sistemai viruso išsiskyrimas gali suaktyvėti.

Kaip užsikrečiama?

Infekcijos šaltinis yra CMV užsikrėtęs žmogus. Užsikrečiama sąlyčio būdu per kūno skysčius – kraują, šlapimą, seiles, motinos pieną, ašaras, spermą ir makšties skysčius. Apie 1 proc. moterų, užsikrėtusių iki pastojimo, perduoda virusą vaisiui. Nėštumo metu susirgus pirmine infekcija, perdavimo rizika vaisiui yra apie 50 proc. Pogimdyvinę CMV infekciją lemia virusas gimdos kaklelio sekrete, bet dar dažnesnis infekcijos šaltinis – motinos pienas. CMV taip pat gali plisti: perpilant viruso nešiotojo kraujo, transplantuojant organus, bei lytinių santykių metu.

Simptomai

Dauguma žmonių neturi simptomų arba jie yra lengvi, panašūs į peršalimą ar gripą. Sunkesni simptomai gali pasireikšti naujagimiams ir asmenims su nusilpusia imunine sistema.

Naujagimių CMV liga per kelias dienas po gimimo pasireiškia gelta, pneumonija, centrinės nervų sistemos pažeidimais.

Jei paciento imuninė sistema susilpnėjusi dėl ligos (tokios kaip vėžys, AIDS, SCID = sunkus kombinuotas imunodeficitas) arba jam paskirtas imunosupresinis gydymas po organų transplantacijos, citomegalo virusinė infekcija dažnai būna sunki. Tokiems pacientams atsiranda: karščiavimas, raumenų ir sąnarių skausmas, gali išsivystyti sunki pneumonija (plaučių uždegimas), kepenų, smegenų, akių tinklainės, storosios žarnos, inkstų uždegimas (ypač po transplantacijos).

Komplikacijos

Citomegaloviruso (CMV) infekcija daugeliui žmonių praeina be jokių simptomų arba su lengvais peršalimo simptomais, tačiau tam tikroms grupėms ji gali sukelti rimtas komplikacijas:

• Kūdikiams, užsikrėtusiems CMV perinataliniu būdu, gali išsivystyti įvairios ilgalaikės sveikatos problemos, įskaitant klausos praradimą, regos sutrikimus, protinės raidos atsilikimą, mažą svorį gimimo metu ir mikrocefaliją (mažą galvos apimtį).
• Žmonėms su nusilpusia imunine sistema, tokiems kaip ŽIV užsikrėtę asmenys ar vėžiu sergantys asmenys, CMV gali sukelti sunkias komplikacijas, įskaitant retinitą (akies tinklainės uždegimą), kuris gali sukelti regos praradimą, pneumoniją, hepatitą (kepenų uždegimas), gastroenteritą (plonosios žarnos gleivinės uždegimą) ir kitas infekcijas, kurios gali būti gyvybei pavojingos.

CMV taip pat gali sukelti „CMV sindromą“, kuris pasireiškia karščiavimu, limfmazgių patinimu bei kepenų funkcijos sutrikimais, ypač suaugusiesiems, kurie pirmą kartą užsikrečia virusu.

Nors daugelis su CMV užsikrėtusių asmenų patiria mažai arba nepatiria jokių pasekmių, svarbu žinoti apie galimas komplikacijas ir imtis atsargumo priemonių, kad būtų išvengta infekcijos, ypač jei asmuo priklauso didesnės rizikos grupei.

Diagnostika

CMV infekcijos diagnozė turi būti patvirtinama laboratoriniais tyrimais:

• ligoniui nustatoma mažakraujystė, kraujyje būna sumažėjęs trombocitų skaičius, padidėjusi bilirubino ir kepenų fermentų koncentracija, sumažėjęs bendras baltymo kiekis;
• specifiniais tyrimais nustatomas pats virusas (ryklės sekrete, šlapime, kraujyje, bronchų išplovose, audiniuose) ar specifiniai baltymai prieš jį (kraujo serume);
• nustačius, kad nėščioji pirmą kartą užsikrėtė citomegalo virusu ar infekcija paūmėjo, gali būti tiriamas ir vaisiaus kraujo serumas.

Dažniausiai CMV infekciją tenka atskirti nuo Epštein – Bar infekcinės mononukleozės, ŽIV ūminio retrovirusinio sindromo, virusinių hepatitų, kitos kilmės pneumonijų.

Gydymas

Sveikiems žmonėms, užsikrėtusiems CMV, medicininio gydymo paprastai nereikia. Vaistai yra skiriami CMV infekcijai gydyti žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi, ir kūdikiams, kuriems yra įgimtos CMV infekcijos požymių.

Prevencija

Šiuo metu nėra licencijuotos vakcinos prieš CMV. Svarbiausia prevencijos priemonė - geri higienos įgūdžiai.

Priemonės, padedančios išvengti užsikrėtimo:

• Kuo dažniau plauti rankas su muilu ir vandeniu ypač po sąlyčio su kūdikių ar mažų vaikų šlapimu, išmatomis ir seilėmis.
• Vengti dalintis vaikų maistu, puodeliais ar kitais stalo įrankiais.
• Valyti žaislus, vystymosi stalus ir kitus paviršius, kurie užteršti vaiko seilėmis ar šlapimu.
• Saugiai šalinti panaudotas vienkartines higienos priemones, nešvariomis rankomis neliesti akių ir nosies gleivines.
• Praktikuoti saugius lytinius santykius. Lytinių santykių metu naudoti prezervatyvus.
• Žmonės, dirbantys sveikatos priežiūros ar vaikų priežiūros įstaigose, turėtų laikytis rekomenduojamų saugos reikalavimų, įskaitant naudojimąsi asmens apsaugos priemonėmis, kad apsisaugotų nuo CMV.

LITERATŪRA:

https://www.cdc.gov/cytomegalovirus/about/index.html