Ciklosporiazė

Ciklosporiazė yra parazitinė liga, kurią sukelia žarnyno pirmuonys Cyclospora cayetanensis. Liga pasireiškia vandeningu viduriavimu, sumažėjusiu apetitu, svorio kritimu, pilvo skausmu, dujų kaupimusi, pykinimu ir nuovargiu.

Sukėlėjai

Žarnyno pirmuonys Cyclospora cayetanensis yra viduląsteliniai ir tarpląsteliniai sporagyvių klasės parazitiniai pirmuonys. Vystymosi metu parazitas pereina kelias stadijas: oocistos, sporocistos, sporozoitai, merozoitai, gametocitai, zigotos.

Parazito vystymosi ciklas

Sergantis žmogus su išmatomis išskiria nesubrendusias oocistas, kurios aplinkoje, esant 22 °C–32 °C temperatūrai, per kelias dienas ar savaites subręsta. Laikas priklauso nuo temperatūros, deguonies kiekio ir drėgmės. Aplinkoje jos gali išlikti gyvybingos mėnesius ar metus. Patekusios ant maisto ar į vandenį, oocistos jį užteršia. Žmogus užsikrečia, kai subrendusios oocistos patenka į žarnyną. Žarnyne oocistos suyra, iš jų išsilaisvina sporozoitai, kurie skverbiasi į plonosios žarnos gleivinės ląsteles. Ląstelėse parazitai auga, bręsta, dauginasi ir transformuojasi, kol virsta oocistomis, kurios su išmatomis pasišalina į aplinką. Ciklas kartojasi.  

Infekcijos šaltinis

Infekcijos šaltinis yra ciklosporiaze sergantys žmonės ar besimptomiai sukėlėjų nešiotojai, kurie su išmatomis išskiria oocistas. Oocistos su išmatomis išsiskiria negausiai (1 gr. išmatų gali būti apie 100 oocistų). Ligonis oocistų išskiria visą ligos periodą ir dar 1–3 savaites ligos simptomams išnykus.

Užsikrėtimo keliai

Žmogus užsikrečia, kai subrendusios oocistos per burną patenka į žarnyną. Dažniausiai patenka su užkrėstu maistu (vaisiai, uogos, prieskoniniai augalai, žirniai ir kt.), vandeniu ar per nešvarias, užterštas rankas. Užkrato dozė yra nedidelė, užtenka 10–100 oocistų. Ligonis kito žmogaus užkrėsti negali, nes su išmatomis išsiskiria dar nesubrendusios oocistos.

Ligos paplitimas

Ciklosporiazės infekcija paplitusi visame pasaulyje, išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse, miestuose ir kaimuose. Labiausiai paplitusi tropiniuose ir subtropiniuose kraštuose: Centrinės ir Pietų Amerikos, Pietų ir Pietryčių Azijos, Vidurio Rytų ir Afrikos šalyse, kuriose yra prastos sanitarinės gyvenimo sąlygos (trūksta švaraus geriamo vandens, nėra vandentiekio, kanalizacijos ir kt.). Įvairiose endeminėse šalyse ciklosporiazės paplitimas svyruoja 2–18 proc., išsivysčiusiose šalyse – 0,1–0,5 procento. Maisto tiekimo globalizacija ir dažnėjančios kelionės į tropinius ir subtropinius kraštus prisidėjo prie parazito plitimo į neendemines šalis. Dauguma ligos atvejų susiję su kelionėmis ar maistu. Vaisių, žalių daržovių vartojimas, nesaugus vanduo užterštose upėse, ežeruose, sąlytis su dirvožemiu, žemės ūkio veikla, nepakankama rankų higiena daro poveikį infekcijos plitimui. Šiaurės Amerikos, Europos šalyse, Australijoje registruojami ligos protrūkiai, dažniausiai susiję su šviežių aviečių, bazilikų, žirnelių, salotų, importuojamų iš endeminių šalių, vartojimu.

Ligos klinika

Ligos trukmė ir sunkumas priklauso nuo ligonio amžiaus, lėtinių ligų, patekusių ligos sukėlėjų kiekio ir žmogaus imuniteto. Užsikrėtus gali nepasireikšti jokie ligos simptomai ar liga gali būti simptominė. Ligos inkubacinis periodas trunka nuo 2 iki 22 dienų (dažniausiai po 7 dienas). Ligos pradžioje, ligonį vargina vėmimas, kūno, galvos skausmas, karščiavimas ir kiti į gripą panašūs negalavimai. Į gripą panašus sindromas su mialgija ir artralgija gali pasireikšti prieš viduriavimą. Vėliau atsiranda vandeningas viduriavimas, pilvo skausmai, svorio kritimas, pilvo pūtimas, anoreksija (apetito sumažėjimas), raumenų mėšlungis, pykinimas, kartais vėmimas, nedidelis karščiavimas, nuovargis.Liga gali trukti nuo kelių dienų iki mėnesio ar ilgiau. Paprastai ligos simptomai laikosi apie šešias savaites ir išnyksta savaime. Jei ligomis nebuvo gydytas, liga gali atsinaujinti. Sunkesnės ligos formos pasireiškia pacientams, kurių imunitetas susilpnėjęs, pavyzdžiui, sergantiems AIDS. Padažnėja vėmimas, greitai krinta svoris, vargina dažnas ir gausus viduriavimas, atsiranda raumenų skausmai.

Profilaktika

• Rankų higiena. Rankas reikia plauti su muilu ir tekančiu vandeniu, ne trumpiau 20 sekundžių. Rankas rekomenduojama plauti prieš, per ir po maisto ruošimo, prieš valgant, prieš ir po ligonio, ypač viduriuojančio, slaugymo, pasinaudojus tualetu, po sauskelnių keitimo ar nuprausus vaiką po tualeto, susitepus rankas, po darbo sode ar darže, net jeigu buvo naudotos pirštinės, grįžus namo iš lauko.
• Maisto higiena. Vartojamas maistas turi būti švarus ir saugus. Atidžiai su švariu vandeniu nuplauti visas daržoves, uogas, vaisius, kurie bus vartojami žali. Nuplautas daržoves, uogas ar vaisius saugoti nuo pakartotino užteršimo. Nevalgyti neapdoroto ar nepakankamai termiškai apdoroto maisto, ypač keliaujant po šalis, kur maisto ir vandens saugumas kelia abejonių.
• Saugus vanduo. Negerti, nenaudoti rankų ar vaisių plovimui vandens iš ežerų, upių, atvirų šaltinių, kūdrų ar seklių šulinių. Esant būtinybei, vandenė iš šių šaltinių vartoti virintą ar filtruotą.
• Saugios kelionės. Keliaujant, ypač po tropines ar besivystančias šalis, negerti vandens iš čiaupo. Vengti ledukų (į gėrimus) bei gėrimų, pagamintų iš vandens, kuris gali būti nepakankamai saugus. Jeigu geriamojo vandens saugumas kelia abejonių (pvz., dėl prastų sanitarinių sąlygų) vandenį reikia virinti (bent 1 min.) arba naudoti filtrus. Saugūs gėrimai yra gazuoti gėrimai buteliuose, pramoniniu būdu paruošti vaisių gėrimai skardinėse ar buteliuose, garuose paruošta karšta (virš 80 °C temp.) arbata arba kava, pasterizuoti gėrimai.

Informacijos šaltinis

https://www.cdc.gov/cyclosporiasis/index.html