Cholera

Cholera – tai ūminė žarnyno infekcija, kurią sukelia toksiną gaminančios bakterijos Vibrio cholerae, priklausančios O1 ir O 139 serogrupėms.

Ligos sukėlėjas
Choleros sukėlėjas priklauso Vibrionacceae šeimai, Vibrio giminei, Vibrio cholerae rūšiai. Vibrio cholerae rūšį sudaro daug įvairių padermių. Daugelis iš jų gali sukelti įvairias žarnyno infekcines ligas, bet tik kelios iš jų sukelia cholerą.
Choleros vibrionas turi termostabilų O antigeną (O-Ag) ir termolabilų H antigeną (H-Ag). Pagal O–Ag Vibrio cholerae rūšis skirstoma į daugiau kaip 100 serogrupių. Choleros sukėlėjas priklauso O1 serogrupei. Vibrio cholerae O1 skirstomi į 2 biotipus (klasikinės choleros ir E1 – Tor), 2 serotipus (Inaba ir Ogava).
1992 m. Indijoje buvo nustatytas choleros sukėlėjas, priklausantis O139 serogrupei. Tai pirmasis iš serogrupės ne-O1 vibrionas, sukeliantis cholerą. Šis vibrionas gamina toksiną, identišką Vibrio cholerae O1 toksinui.

Sukėlėjo savybės
Choleros vibrionai mėgsta šarminę terpę (optimali aplinkos pH 7,6–8,0) ir yra labai jautrūs rūgščiai terpei. Pražūtingai vibrionus veikia išdžiūvimas, tiesioginiai saulės spinduliai, aplinkos pH – 4,5 ir mažiau, aukšta temperatūra (100 ˚C staigiai sunaikina vibrionus). Vibrionai yra jautrūs įprastiems dezinfekcijos preparatams, naudojamiems kitų žarnyno infekcijų atvejais.
Kambario temperatūroje maisto produktuose vibrionai gali išgyventi iki 5 dienų, esant 5–10 ˚C – iki 10 dienų, gali išlikti gyvybingi užšaldytuose maisto produktuose.
El-Tor padermės vandenyje išgyvena nuo keliolikos dienų iki 6 mėn.

Kaip užsikrečiama cholera?
Pagrindinę choleros infekcijos rezervuaro dalį sudaro asmenys su besimptome infekcija ir sergantys lengvai. Jie dažniausiai lieka neišaiškinti ir palaiko choleros vibriono cirkuliaciją aplinkoje.
Cholera užsikrečiama fekaliniu-oraliniu būdu, dažniausiai per:
• užterštą vandenį (choleros sukėlėjas daugelį metų gali išgyventi vandens telkiniuose, todėl dažniausiai užsikrečiama geriant užterštą vandenį ar per tokiu vandeniu užterštą maistą, per ledą, pagamintą iš užteršto vandens. Cholera pasireiškia šalyse, kur nuolat trūksta švaraus geriamojo vandens, labai didelis gyventojų tankumas, žemas sanitarinis lygis);
• jūros maistą (žuvys ir vėžiagyviai gali būti užteršiami vandenyje bei juos ruošiant. Be to, kai kurios žuvys ir vėžiagyviai valgomi žali);
• maistą, užterštą po terminio paruošimo netinkamai saugant (užsikrečiama ir per maistą, kurį ruošia užsikrėtę ar sergantys cholera žmonės). Užsikrėtimo rizika per vaisius ir daržoves nedidelė, nes choleros vibrionas jautrus išdžiūvimui, rūgštims ir karščiui.
Cholerai vienodai yra imlūs suaugusieji ir vaikai, tačiau suserga ne visi užsikrėtusieji. Labai svarbus vaidmuo tenka skrandžio barjerui, tam tikras vibrionų kiekis, patekęs su užkrėstu vandeniu ar maistu į skrandį, gali būti sunaikinamas skrandžio sulčių. Asmenys, kurie perserga V. cholerae O1 etiologijos liga, įgyja imunitetą šiam sukėlėjui, bet yra imlūs V. cholerae O139.

Simptomai
Choleros inkubacinis periodas trunka nuo kelių valandų iki 5 dienų.
Daliai užsikrėtusiųjų liga pasireiškia lengvai: jokių simptomų nebūna arba lengvai viduriuojama, tačiau gali išsivystyti ir sunki liga, pasireiškianti stipriu vandeningu viduriavimu, panašiu į ryžių nuovirą (išmatoms būdingas žuvies kvapas), ir vėmimu, dėl ko prarandamas didelis organizmo skysčių ir druskų kiekis. Ligonį kamuoja troškulys, retėja šlapinimasis, mažėja šlapimo kiekis, sutrinka inkstų veikla, paaštrėja veido bruožai (įkritusios akys), sausėja oda, vystosi širdies nepakankamumas ir kt. Negydomi tokie ligoniai miršta.

Choleros profilaktika
• Saugaus geriamojo vandens tiekimo visuomenei užtikrinimas.
• Atvirų vandens telkinių apsauga nuo teršimo nuotekomis bei pramonės atliekomis, nuo žmonių išmatų patekimo, šiukšlių surinkimas ir šalinimas laiku.
• Maisto pramonės įmonių, maisto produktų prekybos, viešojo maitinimo objektų higieninės būklės, maisto produktų, gėrimų kokybės mikrobinio užterštumo požiūriu, maisto gamybos ir realizavimo kontrolė.
• Visuomenės švietimas.

Vykstant į endemines choleros atžvilgiu šalis:
• gerti tik virintą (ne mažiau kaip 1 min.) arba chloru dezinfekuotą vandenį;
• vartoti karštus gėrimus (arbatą, kavą), fasuotus buteliuose ar pakeliuose gėrimus, nes jie pavojaus nekelia;
• nevartoti ledo gabaliukų, jei nesate tikri, kad jie pagaminti iš švaraus vandens;
• valgyti tik rūpestingai termiškai paruoštą bei karštą maistą. Sunaikinti choleros sukėlėją gali tik temperatūra, ne mažesnė kaip +70 ^o C visose maisto dalyse. Paruoštą maistą būtina laikyti atskirai nuo neapdorotų maisto produktų;
• vengti žalio jūros maisto (žuvų, vėžiagyvių);
• užsikrėsti per vaisius ir daržoves rizika maža, ypač prieš valgant nuplovus parūgštintame vandenyje, nulupus ar nuskutus žievelę;
• gerti tik pasterizuotą ar virintą pieną;
• įsitikinti, kad maistas, perkamas gatvėse, yra rūpestingai termiškai paruoštas;
• kuo dažniau plauti rankas: prieš valgio ruošimą ir prieš valgymą bei pasinaudojus tualetu;
• prieš valgant ar geriant įsitikinti maisto bei vandens kokybe;
• grįžus iš kelionės ir 2–5 dienų laikotarpiu pradėjus vemti ir (ar) viduriuoti, nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos;
• vakcinacija vykstant į endemines choleros šalis, tačiau būtina įsidėmėti, kad pasiskiepijus susidaro trumpalaikis imunitetas ir nesusidaro 100 proc. apsauga, todėl ir pasiskiepijus reikia laikytis ir kitų choleros profilaktikos priemonių.

Naudota literatūra:

1. Public health England. Topics. Cholera. Available from: http://www.hpa.org.uk/Topics/InfectiousDiseases/InfectionsAZ/Cholera/General-
Information/
2. Cholera, 2012. Wkly Epidemiol Rec. 2013; 88(31):321-334.
3. Centers for Disease Control and Prevention (CDC). Travel health no-tices. Available from: http://wwwnc.cdc.gov/travel/notices
4. WHO. Cholera. Fact sheet N°107 (Reviewed February 2014). Availablefrom: http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs107/en/

YPAČ PAVOJINGOS ĮVEŽTINĖS, RETOS, KELIAUTOJŲ UŽKREČIAMOSIOS LIGOS

MAISTU IR PER APLINKĄ PLINTANČIŲ INFEKCINIŲ LIGŲ EPIDEMIOLOGINĖ PRIEŽIŪRA IR KONTROLĖ1, 2006