Chlamydia psittaci sukelta infekcija (psitakozė, ornitozė)

Chlamydia psittaci - viduląstelinė gramneigiama bakterija, kuria dažniausiai užsikrečia paukščiai; žmonėms šios bakterijos sukelia psitakozę.

C. psittaci kartu su C. pneumoniae ir C. trachomatis priklauso Chlamydiaceae šeimos bakterijoms. Chlamydiaceae šeimai būdingas unikalus, skirtingas nuo visų kitų bakterijų vystymosi ciklas.

Žmonių psitakozė dažniausiai siejama su naminiais paukščiais, pavyzdžiui, papūgomis, kalakutais ir antimis.

Kaip užsikrečiama Chlamydia psittaci?

Žmones bakterija gali užkrėsti nuo infekuotų paukščių. Svarbu žinoti, kad užsikrėtusiems paukščiams ne visada pasireiškia ligos požymiai arba jie neatrodo sergantys. Tiek sergantys paukščiai, tiek užsikrėtę paukščiai be ligos požymių išskiria bakterijų su išmatomis ir kvėpavimo takų išskyromis. Kai išmatos ir išskyros išdžiūsta, į orą gali patekti smulkių dulkių dalelių, kuriose yra bakterijų. Dažniausiai C. psittaci užsikrečia žmonės, įkvėpę šių dulkių su išdžiūvusiomis išmatomis arba užsikrėtusių paukščių kvėpavimo takų išskyromis. Rečiau paukščiai žmones užkrečia kirsdami snapu ir kontakto snapo su burna metu. Žmonės retai perduoda C. psittaci kitiems žmonėms. Nėra įrodymų, kad bakterijos plinta ruošiant ar valgant paukštieną.

Rezervuaras

Ne visi paukščiai vienodai svarbūs epidemiologiškai – pagrindinis ornitozės sukėlėjų rezervuaras yra vandens paukščiai, tarp sinantropinių paukščių didžiausią epidemiologinę reikšmę turi balandžiai.
 

Rizikos grupės

XX a. devintajame dešimtmetyje vykdant visuomenės sveikatos priežiūrą nustatyta, kad 70 % psitakozės atvejų, kurių infekcijos šaltinis buvo žinomas, buvo susiję su narvuose laikomais naminiais paukščiais. Iš jų didžiausią užsikrėtusiųjų grupę (43 %) sudarė paukščių savininkai arba paukščių mėgėjai. Gyvūnų augintinių parduotuvių darbuotojai sudarė dar 10 % atvejų.

Psitakoze gali susirgti įvairaus amžiaus žmonės, tačiau dažniau ja serga suaugusieji. Didesnė rizika kyla tiems, kurie turi sąlytį su naminiais paukščiais, įskaitant žmones, dirbančius su paukščiais susijusius darbus. Buvo registruota psitakozės protrūkių tarp paukštienos perdirbimo įmonių darbuotojų. Didesnis pavojus kyla šių profesijų  ir visuomenės grupių asmenims:

- veterinarijos gydytojams ir veterinarijos technikams,

- laboratorijų darbuotojams,

- paukščių karantino stočių darbuotojams,

- ūkininkams,

- zoologijos sodų darbuotojams,

- paukščių savininkams,

- voljerų ir zooparduotuvių darbuotojams,

- naminių paukščių augintojams.

Klinikiniai požymiai ir pasekmės

Psitakozės simptomai panašūs į daugelio kitų kvėpavimo takų ligų simptomus. Chlamidijos dauginasi bronchų epitelio ląstelėse, po to patenka į kraują, sukeldamos bendrą intoksikaciją ir organų (kepenų, blužnies, miokardo, smegenų) pažeidimą. Plaučių uždegimas išsivysto, kai ligos sukėlėjų patenka pro kvėpavimo takus. Gali būti sunku tyrimais tiesiogiai nustatyti bakterijas. Dėl šių priežasčių gydytojai gali jos neįtarti, todėl psitakozė retai diagnozuojama.

Žmonėms paprastai psitakozė yra lengva liga. Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra šie:

- karščiavimas ir šaltkrėtis,

- galvos skausmas,

- raumenų skausmai,

- sausas kosulys.

Daugeliui žmonių požymiai ir simptomai pasireiškia per 5–14 dienų, rečiau po 14 dienų nuo užsikrėtimo bakterijomis (Chlamydia psittaci).

Dauguma tinkamai gydomų ligonių visiškai pasveiksta. Tačiau kai kuriems žmonėms pasireiškia rimtų komplikacijų ir jiems prireikia priežiūros ligoninėje.

Komplikacijos yra šios:

- pneumonija (plaučių infekcija),

- endokarditas (širdies vožtuvų uždegimas),

- hepatitas (kepenų uždegimas),

- nervų arba smegenų uždegimas, sukeliantis neurologinių problemų.

Tinkamai gydant antibiotikais, psitakozė retai (mažiau nei 1 iš 100 atvejų) baigiasi mirtimi.

Kaip diagnozuojama ir gydoma?

Diagnozei nustatyti atliekami skreplių, kraujo arba tepinėlių iš nosies ir (arba) gerklės tyrimai bakterijoms nustatyti.

Žmonės, kuriems diagnozuota psitakozė, įprastai gydomi antibiotikais. Daugumos žmonių būklė greitai pagerėja, jei antibiotikai pradedami vartoti netrukus po susirgimo.

Ar persirgus Chlamydia psittaci susidaro patvarus imunitetas?

Persirgus C. psittaci, imunitetas neįgyjamas, ir žmogus šia liga gali susirgti pakartotinai.

Kaip apsisaugoti nuoChlamydia psittaci?

Nors vakcinos nuo psitakozės nėra, galima apsisaugoti nuo jos patiems ir apsaugoti kitus. Pirkite naminius paukščius tik gerai žinomoje zooparduotuvėje. Jei turite naminių paukščių arba dirbate su jais, laikykitės atsargumo priemonių tvarkydami ir valydami paukščius bei narvus. Būtina gydyti psitakoze sergančius naminius paukščius

Parengta pagal

1. Muroni, G.; Pinna, L.; Serra,.; Chisu, V.; Mandas, D.; Coccollone, A.; Liciardi, M.; Masala, G. A. Chlamydia psittaci Outbreak in Psittacine Birds in Sardinia, Italy. Int.J. Environ. Res. Public Health 2022, 19,14204. https://doi.org/10.3390/ijerph192114204
2. Stalder S, Marti H, Borel N, Mattmann P, Vogler B, Wolfrum N, Albini S. Detection of Chlamydiaceae in Swiss wild birds sampled at a bird rehabilitation centre. Vet Rec Open. 2020 Nov 12;7(1):e000437. doi: 10.1136/vetreco-2020-000437. PMID: 33224510; PMCID: PMC7662422.
3. Compendium of Measures to Control Chlamydia psittaci Infection Among Humans (Psittacosis) and Pet Birds (Avian Chlamydiosis), 2017. Journal of Avian Medicine and Surgery 31(3):262–282, 2017
4. Centers for Disease Control and Prevention. https://www.cdc.gov/pneumonia/atypical/psittacosis/hcp/disease-specifics.html