Chlamidinė infekcija (chlamidiozė)

Chlamidiozė – lytiškai plintanti infekcija (LPI), kurią sukelia Chlamydia trachomatis bakterija.

Tai labiausiai paplitusi bakterinė LPI, kuri dažnai neturi jokių ligos simptomų. Dėl to diagnozė gali būti uždelsta ir infekcija perduota lytiniams partneriams. Tai gali sukelti sveikatos sutrikimų, susijusių su vaisingumu ir lytine sveikata, ypač tarp jaunimo.

Ligos paplitimas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasdien LPI pasaulyje užsikrečia vienas milijonas žmonių. Kasmet pasaulyje nustatoma apie 500 mln. susirgimų LPI (sifiliu, gonorėja, chlamidioze ir trichomonoze). Sergamumas LPI įvairiose Europos Sąjungos (ES) šalyse labai skiriasi. Vienose užfiksuotos didėjimo tendencijos, kitose – mažėjimo. Dažniausiai ES šalyse registruojama LPI – chlamidiozė (sinonimas – chlamidinė infekcija). Seksualiai aktyviam jaunimui kyla didžiausia užsikrėtimo chlamidioze rizika. Dažniausiai Europoje chlamidiozė registruojama tarp jaunesnių nei 24 metų amžiaus moterų.

Sukėlėjas. Chlamidijos priklauso Chlamydiaceae šeimai, dviems gentims – Chlamydia ir Chlamydophila. Žmogui patogeniškos yra trys rūšys – Chlamydia trachomatis (sukelia trachomą, lytinių organų infekciją, venerinę limfogranuliomą), Chlamydophila pneumoniae (sukelia kvėpavimo organų uždegimą – faringitą, bronchitą, plaučių uždegimą) ir Chlamydophila psittaci (sukelia ornitozę, psitakozę). Chlamydia trachomatis yra skirstomi į 15 serologinių tipų: A, B, Ba, C, D, E, F, G, H, I, J, K, L1, L2, ir L3.

Infekcijos šaltinis. Infekcijos šaltinis yra chlamidioze užsikrėtęs žmogus. Inkubacijos laikotarpis svyruoja nuo 7 iki 21 dienos. Iki 80 proc. moterų ir 50 proc. vyrų nepasireiškia jokių požymių.

Užsikrėtimo keliai (būdai). Chlamidioze užsikrečiama visų rūšių (vaginalinių, oralinių, analinių; heteroseksualių arba homoseksualių) lytinių santykių metu. Užsikrėtusi motina kūdikiui infekciją gali perduoti gimdymo metu.

Klinika (inkubacinis periodas, simptomai, komplikacijos). Chlamidinė infekcija žinoma kaip „tyli“ infekcija, nes užsikrėtusiems asmenims dažniausiai nepasireiškia jokių požymių, jie niekuo nesiskundžia. Tik trečdaliui (iki 30 proc.) užsikrėtusių moterų atsiranda klinikinių infekcijos požymių, vyrams – iki 75 proc. Susirgimo chlamidioze požymiai pasireiškia dažniausiai praėjus 7–14 dienų po užsikrėtimo. Moterims dažniausiai pasireiškiantys simptomai: gleivingos arba pūlingos makšties išskyros, skausmingas šlapinimasis, deginimo pojūtis šlapinantis, pasunkėjęs šlapinimasis, kraujavimas po lytinių santykių, skausmai apatinėje pilvo dalyje arba lytinių santykių metu, kraujavimas tarp mėnesinių, pagausėjusios mėnesinės. Chlamidinė infekcija iš gimdos kaklelio gali prasiskverbti giliau į šlapimo ir lytinius organus ir sukelti mažojo dubens uždegimą (MDU).

Vyrams chlamidiozė gali pasireikšti baltomis arba skaidriomis išskyromis iš šlapimkanalio (šlaplės), deginimo pojūčiu šlapinantis. Vyrams kartais sunkiau šlapintis, jie jaučia niežulį aplink šlaplės kanalą. Chlamidijos gali patekti į vidinius vyro šlapimo ir lyties organus ir sukelti sėklidės, sėklidės prielipo uždegimą, pasireiškiantį kapšelio skausmu, jo patinimu. Galimi išeinamosios angos uždegimo požymiai (skausmas, išskyros, kraujavimas). Prasidėjus priešinės liaukos (prostatos) uždegimui, atsiranda maudžiantys skausmai kryžkaulio, tarpvietės, kirkšnių, sėklidžių, šlaplės srityse, padažnėja šlapinimasis, ypač naktį, susilpnėja lytinis pajėgumas, gali pakilti temperatūra.

Chlamidiozės sukėlėjas taip pat gali patekti per nešvarias rankas (užterštas Chlamydia trachomatis) į akis ir sukelti akių uždegimą. Negydoma chlamidiozė gali sukelti nevaisingumą, lėtinį prostatos uždegimą ir mažojo dubens uždegimą, gali būti negimdinio nėštumo priežastis. Analinių santykių metu užsikrėtus chlamidijomis, būdingas išangės skausmas, kraujavimas.

Apie 9–10 proc. moterų, turinčių Chlamydia trachomatis infekciją, jei infekcija nebus gydoma, vystysis mažojo dubens uždegimas (MDU). Ankstyvas ir tinkamas gydymas ženkliai sumažina ilgalaikes MDU komplikacijas. Kitos Chlamydia trachomatis infekcijos komplikacijos – tai lytiškai įgytas reaktyvusis sąnarių uždegimas ar perihepatitas (Fitz-Hugh-Curtis sindromas), lėtinis dubens skausmas (moterims), išskyros iš išangės ir suaugusiųjų akių junginės uždegimas.

Naujagimių infekcija. Negydoma chlamidiozė nėštumo metu didina priešlaikinio gimdymo ir vaisiaus dangalų ankstyvojo plyšimo riziką. Chlamidioze užsikrėtusi nėščioji gali perduoti infekciją naujagimiui gimdymo metu. Naujagimio organizme infekcija gali sukelti konjunktyvitą (akių junginės uždegimą) ir / ar pneumoniją (plaučių uždegimą).

Chlamidiozės prevencijos priemonės:

• LPI ankstyva diagnostika ir išgydymas.
• atsitiktinių lytinių partnerių skaičiaus mažinimas;
• lytiniai santykiai su nuolatiniu partneriu;
• nuolatinis ir taisyklingas prezervatyvų naudojimas;
• rizikingos elgsenos mažinimo intervencijos, informavimas, švietimas ir komunikacija.

Savalaikė chlamidinės infekcijos diagnostika padeda išvengti ilgalaikių pasekmių sveikatai. Profilaktinis nėščiųjų tikrinimas nėštumo laikotarpiu gali apsaugoti nuo šios infekcijos naujagimius.

Informacijos šaltiniai:

https://www.ecdc.europa.eu/en/chlamydia-infection

https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/chlamydia

 CHLAMIDIOZĖS (LYTINIŲ ORGANŲ CHLAMIDINĖS INFEKCIJOS) PROFILAKTIKOS METODINĖS REKOMENDACIJOS

LYTIŠKAI PLINTANČIŲ INFEKCIJŲ PREVENCIJOS METODINĖS REKOMENDACIJOS