Botulizmas

Botulizmas

Žmonių botulizmas yra reta, pavojinga infekcinė nervų sistemos  liga, kurią dažniausiai sukelia su maistu į žmogaus organizmą patekęs labai stiprus neurotoksinas, gaminamas Clostridium sp. genties bakterijų.

Botulizmu dažniausiai apsinuodijama nuo namuose netinkamai paruoštų bei laikomų mėsos, grybų konservų, vytintų ar rūkytų mėsos gaminių.

Užkrečiamosios ligos paplitimas

Botulizmo atvejai yra registruojami visame pasaulyje. Lietuvoje 2018–2020 m. laikotarpiu užregistruota po 1 susirgimo atvejį (bendras sergamumo rodiklis 0,04 atvejo  100 tūkst. gyv.), 2021–2022 m. susirgusių asmenų nebuvo, o 2023 m. užregistruoti 2 susirgimo botulizmu atvejai (bendras sergamumo rodiklis 0,1 atvejo 100 tūkst. gyv.).

Europos Sąjungoje ir Europos ekonominėje erdvėje (ES / EEE) 2018 m. buvo užregistruoti 94 patvirtinti susirgimo atvejai 2019 m. – 77 patvirtinti atvejai, 2020 m. – 82 patvirtinti atvejai,  2021 m.   – 85  patvirtinti atvejai, o 2022 m. – 84 patvirtinti botulizmo atvejai. Bendras penkerių metų ES / EEE sergamumo rodiklis – 0,02 atvejo 100 000 gyventojų.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, ES / EEE šalyse fiksuojami pavieniai botulizmo ligos protrūkiai, kurie dažniausiai siejami su valgytu botulizmo bakterijų paveiktu maistu. Dažniausiai registruojami šeiminiai protrūkiai, nors kartais ne visi šeimos nariai, vartoję tą patį maistą, suserga. Paskutinis didžiausias patvirtintas botulizmo protrūkis buvo registruotas 2023 m. rugsėjo mėn. Prancūzijoje per regbio pasaulio čempionatą.  Susirgo 15 asmenų iš skirtingų šalių, kurie nurodė valgę restorane gamintas konservuotas sardines. Lietuvoje per paskutinius 5 metus botulizmo protrūkių nebuvo registruota.

Botulizmo formos

Pagal toksino, bakterijų, sporų patekimo į žmogaus organizmą būdą galimos kelios botulizmo formos.

• Maisto kilmės botulizmas. Susergama po kelių valandų arba dienų toksinui patekus per burną su maistu.
• Žaizdų botulizmas. Reta botulizmo forma, kuria susergama Cl. botulinum bakterijų sporoms patekus į žaizdą, kur gaminamas toksinas. Liga išsivysto Cl. botulinum sporoms patekus į žaizdą, kur jos sudygsta, dauginasi ir anaerobinėmis sąlygomis gamina toksiną.
• Kūdikių botulizmas. Ši forma nedažna, šios formos botulizmas išsivysto Cl. botulinum sporoms patekus į vaiko žarnyną, kur sporos virsta vegetacinėmis formomis ir gamina toksiną.
• Inhaliacinis botulizmas. Ši forma išsivysto įkvėpus toksino.
• Paslėptas botulizmas. Tai tarp suaugusiųjų pasitaikantys botulizmo atvejai, kai nerandama kitos užsikrėtimo priežasties. Ši forma gali išsivystyti po chirurginių operacijų, dėl kažkokių priežasčių pakitus normaliai žarnyno florai.
•  Netyčinis botulizmas. Pasitaiko labai retai, naudojant toksiną gydymo ir kosmetikos tikslais.

Ligos sukėlėjas ir jo savybės

Botulizmo sukėlėjas – sporas sudaranti anaerobinė lazdelė Clostridium botulinum. Šios bakterijos geriausiai dauginasi aplinkoje, kur nėra deguonies arba jo kiekis labai mažas. Patekusios į nepalankią aplinką, jos virsta sporomis. Sporų randama dirvožemyje, jomis gali būti užterštos daržovės, grybai. Į mėsą bakterijų sporos paprastai patenka iš gyvulių žarnų dorojant skerdieną.

Sporos atsparios šaldymui, džiovinimui, tiesioginių UV spindulių poveikiui. Jos žūva veikiamos aukštesnei nei 120° C temperatūrai;  80 °C laipsnių temperatūroje jos žūva per 30 min. Sporos yra labai atsparios fiziniam bei cheminiam poveikiui, nežūva veikiamos didelės koncentracijos dezinfekcinėmis medžiagomis, išsilaiko maiste, kuriame druskos koncentracija siekia iki 18 proc.

Sporos yra labai atsparios aukštos temperatūros poveikiui ir, esant bedeguonei aplinkai, vėl virsta bakterijomis ir pradeda gaminti toksiną, vadinamą botulizmo toksinu. Toksinas jautrus karščiui, kaitinamas suyra per 10 minučių, virinamas – per kelias minutes.

Žinomi septyni (A, B, C, D, E, F, G) toksino tipai, keturi iš jų (A, B, E ir rečiau F) gali būti žmonių maisto toksinės infekcijos priežastimi.

Kaip užsikrečiama maisto kilmės botulizmu?

Žmonės šia liga suserga retai, nes apsinuodijama toksinu, kurį atitinkamose sąlygose gamina besidauginančios bakterijos. Dažniausiai apsinuodijama nuo namuose netinkamai paruoštų bei laikomų mėsos, daržovių, grybų konservų, vytintų ar rūkytų mėsos gaminių. Užkrėsti botulizmo toksinu maisto produktai išvaizda, skoniu, kvapu paprastai nesiskiria nuo gerų. Kartais dėl susikaupusių dujų gali būti išpūsti konservų dangteliai. Botulizmo toksinas maisto produkte pasiskirsto nevienodai, todėl ne visi žmonės, valgę tą patį maistą, suserga botulizmu, kadangi jiems nepakliūva maiste esančio toksino, kuris yra beskonis ir bekvapis. Botulizmu sergantis pacientas kitų žmonių neužkrečia.

Inkubacinis laikotarpis

Inkubacinis laikotarpis gali būti įvairus ir jis priklauso nuo botulizmo toksino patekimo į organizmą būdo:

• maisto kilmės ligos neurologiniai požymiai  prasideda po 12–36 valandų toksinui patekus į organizmą, tačiau gali svyruoti nuo 4 valandų iki 8 dienų;
• žaizdų botulizmo vidutinis inkubacinis periodas trunka apie septynias dienas (nuo 4 iki 14 dienų);
• inhaliacinio botulizmo inkubacinis laikotarpis, gali trukti nuo 12 iki 80 valandų (priklausomai nuo dozės);
• kūdikių botulizmo inkubacinis laikotarpis yra nežinomas.

Kuo trumpesnis inkubacinis laikotarpis, tuo ligos eiga sunkesnė.

Ligos simptomai

Pirmieji ligos simptomai dažniausiai pasireiškia po 12–36 val. suvalgius maisto, kuriame pasigaminęs toksinas. Simptomai ir jų pasireiškimo greitis priklauso nuo patekusio toksino kiekio. Kuo trumpesnis inkubacinis laikotarpis, tuo sunkesnė ligos forma.

Ankstyvieji simptomai apima stiprų nuovargį, silpnumą ir galvos svaigimą. Vėliau ligoniui sutrinka regėjimas (mato lyg pro rūką, dvejinasi akyse), džiūva burna, sunku ryti ir kalbėti. Taip pat gali atsirasti vėmimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas ir pilvo pūtimas. Ligai progresuojant, atsiranda sprando, rankų, vėliau kvėpavimo ir viso kūno raumenų silpnumas. Išsivysčius kvėpavimo raumenų paralyžiui, gali sutrikti kvėpavimas. Karščiavimas ir sąmonės praradimas šiai ligai nėra būdingi. Panašūs simptomai paprastai pasireiškia visiems valgiusiems tą patį maistą.

Žmonių jautrumas ir atsparumas toksinui

Žmonių jautrumas botulizmo toksinui yra visuotinis. Ligos klinikiniai požymiai pasireiškia toksinui patekus į kraują, todėl atsparumo jam nėra. Persirgus imunitetas nesusidaro, nes kraujyje toksinas cirkuliuoja trumpai ir nesukelia antikūnų gamybos.

Profilaktika

Specifinė profilaktika (skiepai) netaikoma.

Nespecifinės profilaktikos tikslas yra apsaugoti gyventojus nuo apsinuodijimo maistu.

Maistinio botulizmo galima išvengti tinkamai ruošiant ir laikant maistą.

Svarbu:

• laikytis gyvulių skerdienos ruošimo taisyklių;
• gerai nuplauti konservuojamus produktus;
• konservuojant įdėti konservuojamųjų medžiagų (rūgšties, druskos,  cukraus  ir kt.).
• nevalgyti konservų, jei išsipūtęs indo dangtelis;
• nevalgyti mėsos gaminių, jei viduje yra pakitusi spalva, įtartinas skonis ar kvapas.

Šaltiniai

https://www.who.int/emergencies/disease-outbreak-news/item/2023-DON489

https://www.cdc.gov/botulism/about/index.html

https://www.ecdc.europa.eu/en/botulism

https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/botulism

https://www.ecdc.europa.eu/sites/default/files/documents/BOTU_AER_2022_Report%20FINAL.pdf

https://www.cdc.gov/botulism/about/index.html

https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/statistika-apie-uzkreciamasias-ligas/

BOTULIZMO PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS METODINĖS REKOMENDACIJOS