Babeziozė

Babeziozė yra liga, kurią sukelia parazitiniai Babesia spp. pirmuonys, pažeidžiantys raudonuosius kraujo kūnelius (eritrocitus). Žinoma daugiau kaip 100 Babesia spp. rūšių, iš kurių daugelis jų sukelia sunkius susirgimus gyvūnams – ir tik keletas rūšių pažeidžia žmones. Dažniausiai šią ligą žmonėms sukelia Babesia microti, rečiau – Babesia duncani, Babesia divergens, Babesia venatorum, Babesia crassa, Babesiabovis. Sukėlėjus žmogui perduoda Ixodes genties erkės, siurbdamos kraują, dažniausiai šiltuoju metų laiku. Babeziozė žmonėms gali būti nuo besimptomės ligos eigos iki gyvybei grėsmingos būklės.

Užsikrėtimo keliai 

Dažniausiai žmogus suserga, kai, įkandus infekuotai erkei, sukėlėjas patenka į organizmą. Sukėlėjus platina Ixodes genties (Ixodes scapularis ir Ixodes ricinus) erkės. Ixodes ricinus erkės dar vadinamos šuninėmis erkės. Jos gali parazituoti ant daugelio laukinių, naminių gyvūnų, taip pat ir žmogaus. Jos paplitusios Europoje.  Ixodes scapularis dar vadinamos elninėmis erkėmis, nes dažniausiai maitinasi elnių krauju, bet taip pat minta kitų gyvūnų bei žmogaus krauju. Jos yra paplitusios Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV).

Nimfa yra pirmoji erkės stadija, kuri perduoda sukėlėją žmogui. Sukėlėjus gali perduoti ir suaugusios erkės, bet žmonės dažniau užsikrečia nuo nimfų, nes dėl labai mažo (aguonos grūdelio) dydžio jos yra sunkiai pastebimos. Daugiausiai erkių būna šiltuoju metų laiku, tai yra pavasario, vasaros ir rudens mėnesiais.  

Kiti retai pasitaikantys užsikrėtimo babezioze keliai yra transfuzija, kai sukėlėjai patenka kraujo perpylimo (transfuzijos) metu,  jeigu donoras yra užsikrėtęs babezioze, ir sukėlėjo perdavimas iš užsikrėtusios motinos vaisiui nėštumo ar gimdymo metu.

Parazito vystymosi ciklas

Babezijų gyvybinis ciklas vyksta dalyvaujant dviem šeimininkams: graužikams (dažniausiai pelėms) ir Ixodes genties erkėms. Ciklas prasideda, kai besimaitindama užsikrėtusi erkė į pelės kraują su seilėmis suleidžia sukėlėjų (sporozoitų), kurie įsiskverbia į eritrocitus ir juose pasidaugina. Susidaro daugybė merozoitų, kurie, eritrocitui suirus, išsilaisvina ir vėl užgrobia naujus eritrocitus. Vėliau merozoitai virsta moteriškomis ir vyriškomis lytinėmis ląstelėmis (gametocitus). Gametocitai, erkei maitinantis pelės krauju, patenka į erkės žarnyną, kur susilieja. Susidaro ookinetė, kurios viduje vyksta dauginimasis ir susidaro daug sporozoitų. Tokia erkė jau gali užkrėsti kitus gyvūnus ir žmones.

Kai užsikrėtusi erkė įsisiurbia žmogui, babezijų sporozoitai su erkės seilėmis patenka į žmogaus kraują. Kaip ir pelių organizme, sporozoitai patenka į eritrocitus, kur nelytiniu būdu pasidaugina, susidaro merozoitai, kurie, išsilaisvinę iš eritrocitų, vėl užgrobia naujus eritrocitus ir juos pažeidžia. Šiuo periodu atsiranda ligos požymių. Tačiau sukėlėjai, patekę į žmogaus kraują, nesudaro lytinių ląstelių (gametocitų). Kad toliau vystytųsi, parazitas turi patekti į erkės žarnyną.  Parazito vystymasis nutrūksta. Žmogus žmogui šią infekciją gali perduoti per kraują, pvz., kraujo perpylimo metu  ar serganti babezioze nėščia moteris gali užkrėsti savo vaisių nėštumo ar gimdymo metu.

Paplitimas
Per pastaruosius 50 metų žmonių babeziozės atvejų skaičius pasaulyje išaugo nuo kelių pavienių atvejų iki endeminių zonų (nuolatinis ligos paplitimas tam tikroje teritorijoje). Žmonių užsikrėtimas babezioze pasaulyje svyruoja nuo 0,4 iki 7,4 procento. Daugiausiai susirgimų  registruojama Jungtinės Amerikos Niujorko, Konektikuto, Masačiusetso, Minesotos, Naujojo Džersio, Rod Ailendo, Viskonsino ir kt. valstijose. JAV vyrauja B. microti, B. duncani, B. divergens rūšys, kurias platina Ixodes scapularis erkės. Europoje vyrauja B. divergens, B. microti, kurias platina Ixodes ricinus erkės. Taip pat žmonių babeziozės atvejų pasitaiko Azijoje (Japonijoje, Korėjoje, Taivane ir Indijoje), Afrikoje ir Pietų Amerikoje.

Ligos simptomai

Simptomai, jei jie pasireiškia, paprastai atsiranda po 1–4 savaičių inkubacinio laikotarpio ir gali trukti net 9 savaites. Liga gali būti be simptomų, lengva ar vidutinio sunkumo ir sunki.

Dauguma žmonių, užsikrėtusių babezioze, neturi jokių ligos simptomų. Susirgęs žmogus jaučia simptomus panašius į peršalimo ligą: pakyla temperatūra, atsiranda šaltkrėtis, prakaitavimas, galvos, raumenų, sąnarių skausmai, sumažėja apetitas, atsiranda nuovargis. Rečiau gali atsirasti gerklės, pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, akių junginės paraudimas, jautrumas šviesai, blyškumas, depresija ar padidėjęs jautrumas. Kadangi babezijos naikina raudonuosius kraujo kūnelius (eritrocitus), babeziozė gali sukelti hemolizinę anemiją (dėl eritrocitų irimo išsivysčiusi  mažakraujystė), kuri gali pasireikšti odos pageltimu ir tamsiu šlapimu. B. divergens ir B. duncani dažniau sukelia sunkią ligos eigą.

Liga paprastai trunka keletą savaičių ar mėnesių, kartais su savijautos pagerėjimais ir atkryčiais gali trukti daugiau nei metus, ypač asmenims, kurie turi silpną imuninę sistemą. Parazitai kraujyje gali būti net po to, kai pacientas jaučiasi gerai.

Babeziozė gali tapti rimta, net pavojinga gyvybei liga žmonėms, kurių imunitetas nusilpęs, kurie neturi blužnies, serga vėžiu, limfoma ar AIDS, turi kitų rimtų sveiktos problemų (serga kepenų ar inkstų ligomis), gauna imunosupresinį gydymą ar yra virš 50 metų amžiaus.  

Sergant sunkia ligos forma, gali vystytis komplikacijos:mažas ir nestabilus kraujo spaudimas, sunki hemolizinė anemija, trombocitopenija (labai mažas kraujo plokštelių trombocitų kiekis kraujuje), inkstų, plaučių, kepenų nepakankamumas ir mirtis.

Ligos profilaktika
Ligos profilaktika labai svarbi asmenims, kurie priklauso rizikos grupei. Kadangi skiepų nuo šios ligos nėra, pagrindinė profilaktikos priemonė yra apsauga nuo erkių įkandimo.
Atsargumo priemonės

• Po veiklos lauke apžiūrėti, ar ant kūno ir drabužių nėra erkių. Atidus apžiūrėjimas yra labai svarbus, nes nimfos labai mažos ir sunku jas pastebėti. Parazitas perduodamas per 36–48 val., todėl laiku pašalinus erkę, užsikrėtimo galima išvengti. Naudojantis veidrodžiu, apžiūrėti visą kūną. Erkės dažnai būna įsisiurbusios į pakinklius, kirkšnis, šlaunis, tarpupirščius, pažastis, juosmens srityje, aplink bambą, sprandą, už ausų, taip pat apžiūrėti galvos odą. Nepamiršti apžiūrėti vaikų ir naminių gyvūnų.
• Rastas erkes kuo greičiau pašalinti, naudojant pincetą, jei jo nėra, galima ištraukti su pirštais. Erkę reikia suimti kuo arčiau odos ir lėtu judesiu traukti tiesiai, kol ji atsiskirs nuo odos.
• Nurinkti erkes nuo drabužių ir gyvūnų kailio, prieš einant į gyvenamos patalpos vidų.
• Lauke vaikščioti nuvalytais takais, kuo arčiau tako centro, stengiantis kuo mažiau liestis su krūmų lapais, aukšta žole (kur gali būti erkių).
• Užsivilkti rūbus, kad kuo mažiau būtų atviros odos plotų. Dėvėti kojines, ilgas kelnes, marškinius ilgomis rankovėmis. Kelnių klešnes susikišti į kojines, kad erkės negalėtų nuropoti po kelnėmis. Dėvėti šviesių spalvų drabužius, kad būtų galima lengvai pamatyti ir pašalinti erkę, kol ji neįsisiurbė į odą.
• Apipurkšti odą ir drabužius repelentais, skirtais erkėms atbaidyti, kurių sudėtyje yra DEET (N,N-diethyl-m-toluamidas) medžiagos. Laikytis repelentų naudojimo rekomendacijų ir jų neperdozuoti, ypač mažiems vaikams. Atkreipti dėmesį į gamintojo pastabas dėl poveikio trukmės. Repelentus naudoti tik lauke. Grįžus į patalpą – odą nusiplauti su muilu ir vandeniu. Stengtis neįkvėpti, saugotis, kad repelentai nepatektų į akis, burną ar ant sužeistos odos. Vaikams, jaunesniems nei 10 metų, neleisti patiems naudoti repelentų. Negalima mažiems vaikams repelentų purkšti ant plaštakų, apie akis, burną. 
• Produktas, kurio sudėtyje yra permetrinas, rekomenduojamas naudoti rūbų, batų, lovos tinklų, stovyklavietės įrenginių apdorojimui. Permetrinas yra efektyvus insekticidas ir repelentas. Šiuo preparatu apdoroti rūbai atbaido erkes, išlieka efektyvūs po skalbimo.
• Siekiant išvengti babeziozės perdavimo per donorų kraują, prieš duodant kraują, potencialūs kraujo donorai yra klausiami, ar jiems kada nors buvo diagnozuota babeziozė. Jei atsakymas yra teigiamas, jie negali duoti kraujo. 

Informacijos šaltinis

https://www.cdc.gov/babesiosis/about/index.html

https://www.cdc.gov/dpdx/babesiosis/index.html