Askaridozė

Askaridozė yra kirmėlinė liga, kurią sukelia apvaliosios kirmėlės Ascaris lumbricoides. Ši liga pasireiškia plaučių ir virškinimo trakto pažeidimo simptomais, bendru negalavimu, nedideliu karščiavimu, alerginiais odos bėrimais.

Sukėlėjas

Askaridozės sukėlėjai yra apvaliosios kirmėlės Ascaris lumbricoides, priklausančios Ascarididae šeimai. A. lumbricoides yra viena stambiausių žmogaus organizme parazituojančių apvaliųjų kirmėlių. Askaridės yra geohelmintai, kurioms vystytis reikalingas dirvožemis. Ascaris genčiai priklauso 17 rūšių, iš kurių žmogui svarbios yra A. lumbricoides ir A. suum (kiaulių askaridės). A. lumbricoides vystosi tik žmogaus, retai – kiaulių organizme. Jų randama ir kačių, naminių šunų, gorilų, jūrų kiaulyčių, ėriukų, makakų, beždžionių, triušių, žiurkių, voverių organizmuose, tačiau gyvendamos šių gyvūnų organizmuose jos nepasiekia lytinės brandos, neišskiria kiaušinėlių, todėl negali būti infekcijos šaltinis. A. suum vystosi naminių kiaulių, retai – žmogaus organizme. A. suum taip pat gali turėti naminiai galvijai, gorilos, ožkos, avys, beždžionės, pelės, triušiai ir žiurkės, tačiau, kaip ir A. lumbricoides, A. suum nepasiekia lytinės brandos ir neišskiria kiaušinių. A. lumbricoides ir A. suum yra atskiros parazitų rūšys, nors jos glaudžiai susijusios. A. lumbricoides užkrečia žmones ir išimtinai retai kiaules. A. suum užkrečia kiaules ir išimtinai retai žmones. Morfologiškai jų kiaušinėliai panašūs, suaugusios kirmėlės šiek tiek skiriasi, taip pat skiriasi vystymosi ciklo trukmė. A. suum vystymosi ciklas trumpesnis.

Suaugusios kirmėlės yra cilindro formos, galuose kūnas nusmailėjęs.Askaridės yra skirtalytės kirmėlės. Jos diferencijuojasi į patinėlius ir pateles. Patelių kūno ilgis yra nuo 20 iki 49 cm, o patinėlių – nuo 15 iki 30 cm, skersmuo – atitinkamai 3–6 ir 2–4 mm. Suaugusios askaridės gyvena žmogaus plonajame žarnyne nuo 10 iki 24 mėnesių, po to žūva ir su išmatomis pašalinamos iš organizmo. Viena subrendusi patelė per parą vidutiniškai išskiria apie 200 tūkst., o per metus – 64 mln. kiaušinėlių, kurie su išmatomis patenka į dirvožemį ar vandenį. Kiaušinėliai dirvožemyje per 1–1,5 mėnesio subręsta ir tampa pavojingi žmogui. Kiaušinėlių brendimo greitis priklauso nuo dirvožemio drėgmės, šilumos, deguonies kiekio bei saulės intensyvumo. Askaridžių kiaušinėliai, esant palankioms sąlygoms, dirvožemyje gali išgyventi net kelerius metus, vandenyje – 1–2 metus. Kiaušinėliuose esančios lervos nustoja vystytis veikiant tiesioginiams saulės spinduliams, o pakilus temperatūrai iki 37–38 °C kiaušinėlyje esanti lervutė žūsta.

Paplitimas

Askaridozė paplitusi visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje askaridoze serga 1,4 mlrd. žmonių. Labiausiai šis susirgimas paplitęs tropiniuose kraštuose, kur šiltas ir drėgnas klimatas sudaro idealias sąlygas kiaušinėliams vystytis. Žmonės tokiose vietovėse užsikrečia visus metus. Daugiausia žmonių, sergančių askaridoze, yra Azijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje. Didelį šios kirmėlinės ligos paplitimą lemia nepaprastai didelis parazito produktyvumas, kiaušinėlių atsparumas aplinkoje, paprastas ligos sukėlėjo perdavimo kelias, blogos žmonių gyvenimo sanitarinės ir ekonominės sąlygos, didelis skaičius besimptomių ligonių, platinančių parazito kiaušinėlius, bei dirvožemio, vandens teršimas žmonių išmatomis. Askaridoze serga įvairaus amžiaus žmonės, tačiau dažniausiai užsikrečia ir serga 2–10 metų amžiaus vaikai.

Infekcijos šaltinis

Ligos infekcijos šaltinis yra askaridoze sergantis žmogus, kuris su išmatomis išskiria apvaisintus askaridžių kiaušinėlius.

Užsikrėtimo būdai

Žmogus užsikrečiasubrendusiemsaskaridžių kiaušinėliams per burną patekus į žarnyną, dažniausiai – per užterštas rankas, valgydamas neplautas žalias daržoves, vaisius, uogas, gerdamas atvirų vandens telkinių vandenį, maudydamasis užterštame vandenyje. Kiaušinėlių su dulkėmis gali patekti į burną, nosį, į ryklę, nurijus – į žarnyną. Askaridžių kiaušinėlių ant maisto gali patekti su dulkėmis, juos gali pernešti musės, tarakonai. Žmogus nuo žmogaus askaridoze užsikrėsti negali, nes ligonis išskiria nesubrendusius kiaušinėlius, kurie aplinkiniams nepavojingi. Askaridoze žmogus gali užsikrėsti ištisus metus, tačiau dažniausiai – vasarą arba rudenį, kai dirvožemyje subrendusių kiaušinėlių susikaupia daugiausia, žmonės dirba įvairius žemės ūkio darbus, vaikai didžiąją dienos dalį praleidžia lauke. Ypatingai pavojingi yra žemės sklypai, kur dirvožemis tręšiamas šviežiomis žmonių išmatomis.

Parazito vystymasis žmogaus organizme

Žmogui prarijus subrendusių askaridžių kiaušinėlių, iš jų plonajame žarnyne išsirita lervos. Pastarosios įsiskverbia į žarnos sienelę ir su kraujo srove išnešiojamos po organizmą. Vėliau lervos patenka į plaučius, kuriuose migruoja apie 10–14 dienų. Plaučiuose lervos juda bronchiolių ir bronchų gleivine, pakyla į trachėją iki nosiaryklės. Iš čia (dažniausiai naktį) su seilėmis nuryjamos ir per skrandį antrą kartą patenka į plonąjį žarnyną. Plonajame žarnyne askaridės per 2–2,5 mėnesio užauga ir lytiškai subręsta. Suaugusios kirmėlės nesidaugina žmogaus organizme, kirmėlių skaičius ligonio žarnyne priklauso nuo to, kiek askaridžių kiaušinėlių pateko į žmogaus organizmą.

Ligos požymiai

Dažnai liga praeina nepastebėta ir nustatoma atsitiktinai, atlikus išmatų tyrimus ar suaugusiai kirmėlei pasišalinus su išmatomis. Klinikiniai simptomai dažniausiai pasireiškia ligoniams, kurių organizme parazituoja didelis askaridžių kiekis. Ligos pradžioje, vykstant lervų migracijai, vystosi alerginės žmogaus organizmo reakcijos: uždegiminiai plaučių pakitimai, astmos priepuoliai, atsiranda lūpų pabrinkimai, gali pakilti temperatūra. Šioje ligos stadijoje tiriant išmatas askaridžių kiaušinių nerandama. Vėliau, kai organizme parazituoja jau suaugusios kirmėlės, ligonis skundžiasi pablogėjusiu apetitu, galvos svaigimu, pykinimu, pilvo skausmu. Vaikams gali būti seilėtekis, griežimas dantimis (naktį), naktinės haliucinacijos, pilvo pūtimas bei skausmai. Užsikrėtę askaridėmis vaikai mažiau valgo, sutrinka maisto medžiagų įsisavinimas. Vitaminų ir maisto medžiagų, kurias suvartoja parazitas, stygius sukelia avitaminozes ir bendrą organizmo išsekimą. Sumažėja vaikų mokymosi produktyvumas, gebėjimas sukoncentruoti dėmesį.  Askaridės slopina organizmo imunitetą, todėl vaikai tampa neatsparūs ir kitiems infekciniams susirgimams. Taip pat sulėtėja imuniteto susidarymas skiepijant.

Komplikacijos

Sergant askaridoze galimos komplikacijos, kurios dažniausiai išsivysto 1–5 metų amžiaus vaikams. Esant dideliam askaridžių kiekiui gali vystytis žarnų nepraeinamumas, mechaninė gelta, ūminis kasos uždegimas, apendicitas. Ligoniui vemiant, askaridžių gali patekti į kvėpavimo takus, todėl ligonis gali uždusti.

Diagnostika

Paprastas ir patikimas askaridozės tyrimo metodas yra išmatų mikroskopavimas. Tiriant ligonio išmatas ieškoma askaridžių kiaušinėlių. Askaridžių kiaušinėliai išmatose pasirodo tik tuomet, kai ligonio žarnyne gyvena suaugusios, kiaušinėlius išskiriančios kirmėlės – maždaug 40 dienų po užsikrėtimo. Kartais askarides galima pamatyti joms pasišalinus su išmatomis. Lervoms keliaujant per plaučius, tiriant mikroskopu skreplius, galima rasti kirmėlių lervų.

Profilaktika

• Visus užsikrėtusius asmenis reikia gydyti, nes negydomi ligoniai platina sukėlėjus ir kelia pavojų kitiems. 

• Taisyklingai įrengti lauko tualetus, juos reguliariai ištuštinti, kad perpildytos duobės turinys neištekėtų į aplinką. Po tualetu turi būti įrengtas sandarus rezervuaras (duobės apačia turi būti betonuota), kad į duobę patekę teršalai nepatektų su gruntiniu vandeniu į šulinius.
• Negalima tualeto duobėje susikaupusių fekalijų išpilti daržuose ir laukuose. Žmonėms, kurių tualetai nėra prijungti prie centralizuotų nuotekų valymo tinklų, reikėtų rinktis biotualetus arba jų tualetus turėtų ištuštinti specialiosios įmonės.
• Netręšti šviežiomis žmonių išmatomis daržų ar sodų. Tręšti dirvožemį tik kompostuotu mėšlu ar cheminėmis trąšomis. Duobės turinys turi būti dvejus ar trejus metus specialiai kompostuojamas: iškasamos specialios duobės, o turinys sluoksniuojamas su žaliąja mase. Tuomet temperatūra duobėje pakyla virš 70 °C šilumos, o turinys tampa nepavojingas, juo galima tręšti dirvožemį. Tačiau kompostuoti patartina tik tada, kai žinoma, kaip teisingai tai atlikti.

• Su muilu ir šiltu vandeniu plauti rankas po naudojimosi tualetu, po darbo sode ar darže, prieš valgant ar ruošiant maistą.  Labai svarbu vaikams nuolat aiškinti apie rankų plovimo svarbą ir mokinti juos, kaip taisyklingai plauti rankas.
• Maistui naudoti tik nuplautus, nuluptus ar pakaitintus vaisius, uogas ir daržoves, ypač jeigu jos auginamos dirvožemyje, kuris tręšiamas mėšlu. Plauti daržoves, vaisius ir uogas po tekančiu vandentiekio vandeniu. Braškes, salotas, svogūnų laiškus ir žalumynus plauti po tekančiu vandeniu ypač kruopščiai. Kai nėra vandentiekio vandens, perpilti verdančiu vandeniu.
• Negerti vandens iš atvirų vandens telkinių, esant būtinybei naudoti šį vandenį, jį virinti.
• Naikinti muses, tarakonus ir saugoti maistą nuo užteršimo dulkėmis ar žemėmis.

Informacijos šaltinis
https://www.cdc.gov/parasites/ascariasis/index.html

ASKARIDOZĖS PREVENCIJOS METODINĖS REKOMENDACIJOS