Ankilostomiazė

Ankilostomiazė yra parazitinis susirgimas, kurį sukelia Ancylostoma duodenale apvaliosios kirmėlės, gyvenančios žmogaus žarnyne.. Žmonėms ši liga pasireiškia įvairiais žarnyno pažeidimo simptomais (viduriavimas, pilvo pūtimas, svorio kritimas), kuriuos lydi anemija (mažakraujystė). Mažiau svarbios Ancylostoma ceylonicum, Ancylostoma braziliense ir Ancylostoma caninum, kurios paprastai parazituoja šunų ir kačių žarnyne, tačiau patekusios į žmogaus organizmą gali sukelti viduriavimą, odos alerginius bėrimus.

Sukėlėjas

SukėlėjasA. duodenale priklauso Ancylostomatidae šeimai. Vystymosi eigoje parazitai praeina kelias stadijas: suaugusi kirmėlė, lervos (rabditinės ir filarinės) ir kiaušinėliai. Suaugusios kirmėlės yra smulkios, 8–13 mm ilgio, rausvos spalvos, apvalios formos, skirtalytės. Jų burna turi tris poras aštrių dantukų, kuriais prisitvirtina prie žarnos gleivinės. Suaugusios apvaisintos patelės per parą išskiria iki 25 tūkst. kiaušinėlių, kurie su žmogaus išmatomis patenka į aplinką.Žarnyne suaugusios kirmėlės gyvena apie metus, žuvusios su išmatomis pasišalina iš organizmo.

Paplitimas

Ankilostomiazė plačiai paplitusi tropinėse ir subtropinėse Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalyse, kur vyrauja karštas ir drėgnas klimatas. Ši liga registruojama Pietų Europoje, Pietų Amerikoje, šiaurinėje Indijos ir Kinijos dalyje, Viduržemio jūros regione, šiaurinėje Afrikos dalyje. Ankilostomiazė išplitusi skurdžiose besivystančiose šalyse, kaimo vietovėse, kur trūksta švaraus vandens, tualetų. Išsivysčiusiose šalyse ši infekcija dažniausiai registruojama keliautojams, imigrantams.

Infekcijos šaltinis

Infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus, su išmatomis išskiriantis parazito kiaušinėlių.

Parazito vystymosi ciklas

Parazito vystymosi ciklas prasideda, kai kirmėlių kiaušinėliai su žmogaus išmatomis patenka į dirvožemį. A. duodenale yra tipiški geohelmintai, parazitų kiaušinėliai vystosi ir bręsta tik dirvožemyje. Kiaušinėlio viduje susiformuoja lerva, kuri per 1–2 dienas išsirita iš kiaušinėlio ir virsta rabditine lerva. Šios lervos nėra pavojingos žmogui. Jos laisvai gyvena dirvožemyje irminta pūvančiomis organinėmis medžiagomis. Būdamos dirvožemyje ar išmatose, per 5–10 dienų dar du kartus neriasi virsdamos filarinėmis, invazinėmis lervomis, kurios jau yra pavojingos žmogui. Esant palankioms sąlygoms filarinės lervos dirvožemyje gali išgyventi iki 2 metų. Esant nepalankioms sąlygoms migruoja gilyn (iki 2,5 cm) į dirvožemį.

Užsikrėtimo būdai

Į žmogaus organizmą lervos gali patekti per odą arba per burną. Dažniausiai patenka per burną su neplautomis daržovėmis, užterštu maistu bei vandeniu, per nešvarias žemėtas rankas. A.duodenale lervos patenka į plonąjį žarnyną. Žarnyne per 5–6 sav. jos užauga, diferencijuojasi į patinėlius ir pateles, apsivaisina ir išskiria kiaušinėlius.

Ligos simptomai

Dažniausiai liga praeina be simptomų. Ligos simptomai priklauso nuo ligos stadijos. Lervoms skverbiantis per odą, atsiranda bėrimai, dažniausiai galūnių, pabrinkimai, niežulys. Sunkiausia ligos stadija vystosi, kai žarnyne parazituoja suaugusios kirmėlės, kurios aštriais dantukais giliai pažeidžia žarnų gleivinę. Labiausiai nukenčia plonosios žarnos gleivinė, nes kirmėlės, judėdamos iš vienos gleivinės vietos į kitą, suardo didelius jos plotus. Ligoniui ima skaudėti po krūtine, pučia pilvą, jis netenka apetito, kartais viduriuoja, krenta svoris. Kirmėlės išskiria fermentus, mažinančius kraujo krešėjimą, todėl ligonis netenka daug kraujo. Per parą viena A. duodenale kirmėlė išsiurbia apie 150–200 ml kraujo. Kuo daugiau kirmėlių yra žarnyne, tuo daugiau netenkama kraujo, vystosi sunki anemija (mažakraujystė).

Ligos nustatymas

Ankilostomiazė patvirtinama išmatose radus šių kirmėlių kiaušinėlių. Juos galima aptikti praėjus 5–6 savaitėms po užsikrėtimo, kai žarnyne gyvena suaugusios kirmėlės.

Profilaktinės priemonės

• Vietovėse, kur yra paplitusi ši liga, nevaikščioti basomis, negulėti ant plikos žemės, vengti bet kokio kontakto su žeme.
• Laikytis asmens higienos: plauti rankas prieš valgį ar maisto ruošimą, po kontakto su žeme.
• Nevalgyti neplautų vaisių, uogų, daržovių.
• Endeminėse vietovėse saugoti maistą nuo užteršimo. Maistas, pakliuvęs ant grindų, negali būti naudojamas nenuplautas ar nepakaitintas.

Informacijos šaltinis

https://www.cdc.gov/parasites/hookworm/gen_info/faqs.html