Anisakiazė

Anisakiazė – tai parazitinis susirgimas, kurį sukelia apvaliųjų kirmėlių Anisakidae šeimos Anisakis, Contracaecum, Pseudoterranova genties lervos. Šių parazitų gyvavimo ciklas yra susijęs su jūros žuvimis ir jūros žinduoliais. Liga dažniausiai pasireiškia virškinamojo trakto pažeidimo reiškiniais, kartais atsiranda sunkių komplikacijų.

Sukėlėjai

Vystydamiesi ligos sukėlėjai praeina suaugusios kirmėlės, lervos, kiaušinėlio stadijas. Suaugusios kirmėlės gyvena jūros žinduolių žarnyne. Jos yra apvalios, plonos, verpstės formos, siaurėjančios į abu galus. Kirmėlės diferencijuojasi į patinėlius ir pateles, kurie skiriasi savo išvaizda ir dydžiu. Vidutinis patelių ilgis yra 60–65 mm, patinėlių – 50–55 mm. Lervos yra 50 mm ilgis ir 1–2 mm pločio.Suaugusios apvaisintos patelės išskiria kiaušinėlis, kurie su jūros žinduolio išmatomis patenka į vandenį.

Sukėlėjų vystymosi ciklas

Kiekvienas šių parazitų vystymosi etapas vyksta keičiant šeimininkus, todėl reikalingi galutiniai, tarpiniai, papildomi šeimininkai. Galutiniais šeimininkais gali būti jūros žinduoliai (ruoniai, banginiai, delfinai ir kt.), plėšrios jūros žuvys, vandens paukščiai (pelikanai ir kt.). Jų žarnyne ar skrandyje gyvena suaugusios kirmėlės. Kirmėlės išskiria kiaušinėlius, kurie su jūros žinduolio išmatomis patenka į vandenį. Kiaušinėliai bręsta vandenyje, juose išsivysto 1-os stadijos lervos, kurios išsirita iš kiaušinėlio ir laisvai plaukioja vandenyje. Tarpiniai šeimininkai yra įvairūs vėžiagyviai, kurie praryja vandenyje esančias lervas. Vėžiagyvių organizme lervos vystosi iki 2-os (neinvazinės) ar 3-os (invazinės) stadijos. Papildomi šeimininkai yra jūros žuvys, kalmarai, moliuskai. Jie maitinasi vėžiagyviais. Papildomų šeimininkų organizme lervos išsivysto iki invazinės 3-os stadijos. Jos užauga iki 3 cm ilgio ir gyvena papildomų šeimininkų žarnyne. Galutiniai šeimininkai (jūros žinduoliai) užsikrečia misdami užsikrėtusiomis jūros žuvimis, kalmarais, moliuskais. Žmogus yra atsitiktinis šių kirmėlių šeimininkas. Jo organizme lervos toliau nesivysto, tačiau, gyvendamos virškinamajame trakte, pažeidžia gleivinę, sukeldamos ligos simptomus.

Paplitimas

Paskutinių 20 m. duomenimis, ši liga registruojama daugelyje Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos, Pietryčių Azijos šalių. Žmonių sergamumas anisakiaze akivaizdžiai didėja dėl jūros žuvų, krevečių, kalmarų, aštuonkojų ir kitų jūros gėrybių didėjančio vartojimo. Anisakiazė paplitusi šalyse, kur maistui naudojama daug žalios ar nepakankamai termiškai apdorotos (šaldymas, sūdymas, marinavimas, rūkymas) jūros žuvies ir galvakojų moliuskų. Anisakiazė ypač paplitusi Japonijoje, Pietų Amerikos Ramiojo vandenyno pakrantės ir kai kuriose Šiaurės Europos šalyse.

Infekcijos šaltinis

Infekcijos šaltinis yra užsikrėtę jūros žinduoliai, kurie su išmatomis į vandenį išskiria kirmėlių kiaušinėlius.

Užsikrėtimo būdai

Žmogus užsikrečia, kai maistui vartoja žalią jūros žuvį arba kitas jūros gėrybes, kuriose yra gyvybingos 3-os stadijos Anisakidae šeimos lervos. Užsikrėsti taip pat galima per nepakankamai termiškai apdorotą, netinkamai užšaldytą, netinkamai marinuotą užsikrėtusią žuvį arba kitas jūrų gėrybes. Žmonės dažniausiai užsikrečia maistui vartodami stambesnes žuvis, tokias kaip silkės, atlantinės skumbrės, lašišos ir kt. Suvalgius užkrėstos žuvies, lervos skverbiasi į skrandžio arba žarnos sienelę ir sukelia anisakiazei būdingus simptomus. Žmogaus organizme parazitas toliau nesivysto, todėl žmogus nuo žmogaus užsikrėsti negali.

Klinika

Žmogui anisakiazės simptomai gali pasireikšti po kelių valandų arba po 7–14 dienų nuo užsikrėtimo. Inkubacinis laikotarpis ir ligos simptomai priklauso nuo lervų parazitavimo vietos. Jeigu lervos yra skrandžio gleivinėje, ligos simptomai gali pasireikšti jau po 1–12 val. arba 1–5 dienų. Prasideda stiprūs skrandžio skausmai, sukeliantys pykinimą ir vėmimą, kartais su krauju, nes lervos pažeidžia skrandžio gleivinę. Gali pakilti temperatūra, atsirasti ūminių alerginių reakcijų – dilgėlinis odos išbėrimas bei niežulys, odos ir gleivinių paburkimas, retai, tačiau gali vystytis anafilaksinis šokas. Jeigu lervos yra žarnyne, liga dažnai yra besimptomė arba simptomai neryškūs. Ligoniai skundžiasi pilvo skausmais aplink bambą ir dešinėje pilvo pusėje (apendicito srityje), pilvo gurgimu ir pūtimu, dėl susikaupusių dujų. Taip pat gali vystytis ekstraintestinalinė anisakiazės forma, kai lervos iš skrandžio patenka į stemplę. Tuomet atsiranda skausmas ir dirginimas gerklėje, ligonius vargina kosulys. Kartais lervos gali patekti į ryklę arba burną, iš kur jos iškosimos. Sergant šia liga, komplikacijų atsiranda retai.

Profilaktinės priemonės

• Anisakiazės profilaktikos priemonės –tinkamas žuvų tvarkymas (greitas apdorojimas), užšaldymas ir tinkamas terminis apdorojimas.
• Dalis Anisakis lervų greitai migruoja iš sužvejotos žuvies virškinimo organų į raumenis, ikrus, pienes, todėl žuvų ir moliuskų apdorojimas ir valymas turi būti atliekamas kiek galima greičiau po jų sužvejojimo.
• Žuvis galima parduoti tik turint pardavimo sertifikatą, ir produkcija turi atitikti dokumente numatytus reikalavimus. Žuvies, moliuskų, vėžių ir jūros gėrybių produktų neleidžiama į rinką, jei randama gyvų lervų. Tokia produkcija leidžiama parduoti, tik atlikus reikiamą nukenksminimą.
• Norint išvengti šios ligos, negalima vartoti žalios arba nepakankamai termiškai apdorotos žuvies ar kitų jūros gėrybių. Žuvys (kitos jūros gėrybės) nukenksminamos, jas tinkamai termiškai apdorojant arba užšaldant:

• Lervos žūva kaitinant žuvį 60 °C temperatūroje apie 10 min.
• Užšaldžius –20 °C arba žemesnėje temperatūroje laikyti ne mažiau nei septynias dienas.
• Greitai užšaldžius –35 °C ar žemesnėje temperatūroje, išlaikyti –35 °C temperatūroje 15 val. arba greitai užšaldžius –35 °C arba žemesnėje temperatūroje išlaikyti –20 °C temperatūroje 24 val.

• Daugelis tradicinių marinavimo ir šalto rūkymo būdų yra netinkami lervoms naikinti. Netinkamai sūdant arba marinuojant, Anisakis lervos išlieka gyvybingos keletą dienų arba netgi mėnesių. Lervos žūva per 10–12 parų, kai druskos koncentracija yra 10–14 proc.
• Svarbi asmens higiena bei žalios žuvies, jų produktų tinkamas laikymas ir apdorojimas (atskiri peiliai, pjaustymo lentelės, indai).

Informacijos šaltinis
https://www.cdc.gov/parasites/anisakiasis/index.html

Anisakiazės prevencijos metodinės rekomendacijos