Angiostrongiliozė

Angiostrongiliozė yra parazitinė liga, kurą sukelia Angiostrongylus apvaliosios kirmėlės. Liga, priklausomai nuo sukėlėjo rūšies, gali pasireikšti žarnyno veiklos sutrikimais (pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, temperatūra) ar simptomais, panašiais į meningitą (galvos skausmas, kaklo rigidiškumas (sustingimas), pykinimas, vėmimas, temperatūra, regos sutrikimai).

Sukėlėjai

Angiostrongylus yra apvalios, cilindro formos kirmėlės. Žinoma apie 20 šių kirmėlių rūšių, iš kurių žmogui pavojingos yra Angiostrongylus cantonensis ir Angiostrongylus costaricensi.

Angiostrongylus cantonensis – žiurkių plaučių kirmėlė, kurios žmonėms sukelia eozinofilinį meningitą, Angiostrongylus (Parastrongylus) costaricensis – sukelia skrandžio ir žarnyno angiostrongiliozę.

Ligos geografinis paplitimas

Angiostrongylus cantonensis rūšis, kuri gali sukelti eozinofilinį meningitą, yra paplitusi Pietryčių Azijoje ir Ramiojo vandenyno atogrąžų salose, taip pat registruojama keliose Afrikos šalyse, Karibuose, JAV pietuose, Australijoje, Havajuose.

Angiostrongylus costaricensis, sukelianti skrandžio ir žarnyno pažeidimus, registruojama Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono šalyse. Kai kuriose JAV, Europos šalyse registruojama pavienių įvežtinių šios ligos atvejų.

Kirmėlių vystymosi ciklas 

Kirmėlių vystymosi ciklas yra sudėtingas, jų vystymuisi reikalingi galutiniai ir tarpiniai šeimininkai. Jų vystymosi stadijos yra šios: kiaušinėlio, lervos ir suaugusios kirmėlės. Natūraliai gyvybinis kirmėlių ciklas vyksta tarp žiurkių (galutiniai šeimininkai) ir sraigių, šliužų (tarpiniai šeimininkai).

Suaugusios Angiostrongylus cantonensis, arba žiurkių plaučių kirmėlės, gyvena žiurkių plaučių arterijose. Subrendusios kirmėlių patelės yra 36 mm, patinėliai – 26 mm ilgio. Viena apvaisinta patelė kasdien išskiria apie 15 tūkst. kiaušinėlių, iš kurių išsirita 1-os stadijos (0,1 mm dydžio) lervos. Jos iš plaučių arterijų migruoja į kapiliarus, patenka į plaučių alveoles, bronchus, juda trachėja iki ryklės, o nurijus patenka į žarnyną, su išmatomis į aplinką. Patekusios ant žemės 1-os stadijos lervos įsiskverbia arba yra praryjamos tarpinių šeimininkų (sraigių, šliužų). Per du mėnesius tarpinio šeimininko organizme jos virsta 3-os stadijos lervomis, kuriomis jau gali užsikrėsti žiurkės, transportiniai šeimininkai (krabai, varlės, gyvatės, driežai ir kt.) bei žmogus. Kai sraigę praryja žiurkė, 3-os stadijos lervos keliauja į smegenis, kur tampa jaunomis suaugusiomis kirmėlėmis. Užaugusios iki 12 mm ilgio jos migruoja į plaučių arterijas, kur lytiškai subręsta ir pradeda išskirti kiaušinėlius. Ciklas kartojasi.

Prariję infekuotą sraigę, kurios organizme yra 3-os stadijos lervų, gali užsikrėsti ir kiti gyvūnai (krevetės, žemės krabai, varlės, driežai, gyvatės ir kt.). Šie gyvūnai dar vadinami transportiniais šeimininkais, nors jų organizme lervos toliau nesivysto ir nesidaugina, tačiau žiurkės ar žmonės, juos suvalgę gali užsikrėsti, nes jų organizme jau yra 3-os stadijos lervų.

Angiostrongylus costaricensis gyvybinis ciklas panašus, išskyrus tai, kad suaugusios kirmėlės gyvena žiurkių žarnyno arterijose. Subrendusios patelės išskiria kiaušinėlius, kurie patenka į žarnyno sienelės kapiliarus, kur išsirita lervos ir prasiskverbia į žarnos spindį. Šios 1-os stadijos lervos su išmatomis patenka į aplinką. Patekusios ant žemės 1-os stadijos lervos įsiskverbia arba yra praryjamos tarpinių šeimininkų (sraigių, šliužų). Jų organizme jos virsta 3-os stadijos lervomis, kuriomis jau gali užsikrėsti žiurkės, transportiniai šeimininkai (krabai, varlės, gyvatės, driežai ir kt.) bei žmogus.

Užsikrėtimo būdai

Žmogus, atsitiktinis šeimininkas, užsikrečia, kai į jo organizmą patenka 3-os stadijos lervų. Dažniausiai – valgydamas žalias ar nepakankamai termiškai apdorotas sraiges, krabus, gėlavandenes krevetes, varles, driežus, kurių organizme gali būti 3-os stadijos lervų, gerdamas šviežias (nepasterizuotas) žalias sultis, valgydamas nenuplautas žalias salotas, kuriose gali pasitaikyti infekuotų šliužų ar jų gleivių ir kt. Taip pat parazitų gali patekti nuo nešvarių rankų, pavyzdžiui, apdorojant nevirtas infekuotas sraiges ar šliužus. Žmogus, sergantis angiostrongilioze, kitų žmonių užkrėsti negali.  

Klinika

Žmogui užsikrėtus A. cantonensis 3-os stadijos lervos per žarnos gleivinės kapiliarus patenka į kraujotaką ir migruoja į smegenis, retai į plaučius, kur galiausiai žūsta, nes toliau vystytis negali. A. cantonensis sukeltos ligos inkubacinis periodas dažniausiai yra 1–3 savaitės, tačiau simptomai gali atsirasti po vienos dienos ar kelių savaičių. Tai priklauso nuo parazitų skaičiaus, ligonio amžiaus. Liga gali trukti nuo 2 iki 8 savaičių. Ligos simptomai panašūs į bakterinio meningito simptomus: atsiranda galvos skausmas (95 proc. ligonių), kaklo sustingimas (43-46 proc.), pykinimas ir vėmimas, pakyla temperatūra, kartais pažeidžiamos akys. Dažniausiai infekcija praeina savaime, be specifinio gydymo, nes parazitai žmogaus organizme žūva. Tačiau kartais užsikrėtus šiais sukėlėjais vystosi sunkios komplikacijos, kurios gali baigtis mirtimi.

A. costaricensis lervos žmogaus žarnyne vystosi iki suaugusių kirmėlių, jos lytiškai subręsta ir išskiria kiaušinėlius į žarnyno audinius, tačiau kiaušinėliai su išmatomis į aplinką nepasišalina. Kiaušinėliai ir iš jų išsiritusios lervos toliau nesivysto, tačiau būdamos žarnyne gali sukelti žarnyno gleivinės uždegimą. A. costaricensis sukeltos infekcijos inkubacinis periodas gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių ar net metų. A. costaricensis parazituoja žarnyne, todėl ligoniui skauda pilvą, jį pykina, atsiranda vėmimas, gali pakilti temperatūra. Simptomai panašūs į apendicito. Kartai lervos nukeliauja į pilvo ertmėje esančias arterijas, kur subręsta iki suaugusių kirmėlių. Jos išskiria kiaušinėlius, kurie patenka į žarnyno kapiliarus. Imuninės sistemos atsakas į suaugusių kirmėlių, kiaušinėlių ir lervų buvimą gali sukelti žarnyno sienelės ir kraujagyslių uždegimą, dėl kurio gali atsirasti žarnų nepraeinamumas, žarnų sienelė gali prakiurti ir ligonis gali mirti. Uždegimai gali kartotis keletą mėnesių, tačiau dažniausiai praeina savaime.

Profilaktika

• Keliaujant po vietoves, kuriose paplitę šie sukėlėjai, nevartoti maistui žalių sraigių, šliužų, gėlavandenių krevečių, krabų, varlių.
• Atidžiai nusiplauti daržoves, salotas, kurios bus valgomos žalios, kad jose neliktų šliužų ar jų gleivių.
• Kruopščiai plauti rankas ir indus, kuriuose buvo žalios sraigės ir kt.
• Siekiant sumažinti riziką užsikrėsti, aplink namus šalinti sraiges, graužikus, kurie dalyvauja parazito vystymosi cikle.

Informacijos šaltinis
https://www.cdc.gov/dpdx/angiostrongyliasis_can/