Anaplazmozė (žmogaus granulocitinė)

Žmogaus granulocitinė anaplazmozė (angl. HGA) yra iksodinių erkių pernešama infekcija, kurią sukelia bakterija Anaplasma phagocytophilum. Liga pasireiškia karščiavimu, bendra intoksikacija, galvos, raumenų skausmu, rečiau – bėrimu.

Ligos paplitimas

Granulocitinė anaplazmozė yra plačiausiai paplitusi gyvūnų infekcija. Tiek jos geografinis pasiskirstymas, tiek erkių platintojų Ixodes ricinus kompleksasdidėja (Ixodes ricinus – Europoje, Ixodes persulcatus – Rytų Europoje ir Azijoje, Ixodes scapularis ir Ixodes pacificus – Šiaurės Amerikoje). Didžiausia rizika užsikrėsti yra erkių aktyvumo metu nuo pavasario iki rudens.

Nepaisant didėjančio A. phagocytophilum paplitimo tarp gyvūnų, žmogaus susirgimo atvejai nėra dažni. JAV registruojami didesni sergamumo ir mirtingumo rodikliai (<1 proc.). Europoje iki šiol mirties atvejų nenustatyta.

Ligos sukėlėjas ir infekcijos rezervuaras

A. phagocytophilum yra gramneigiama, viduląstelinė bakterija, priklausanti Anaplasmataceae šeimai, Rickettsiae genčiai. Infekcijos rezervuaras – laukiniai ir naminiai žinduoliai. Sukėlėją perneša Ixodes scapularis, Ixodes pacificus ir Ixodes ricinus erkės (nimfa ar suaugusi erkė).Erkiųrūšys skiriasi, priklausomai nuo regiono, kuriame infekcija perduodama.

Pagrindinis A. phagocytophilum rezervuaras Europoje yra I. ricinus erkės, kurių užkrėstumas šalyse svyruoja nuo 0,5 proc. iki 34 proc.  Vidurio ir Rytų Europos šalyse erkių užkrėstumo lygis įvairuoja:  mažiausias – Vengrijoje ir Moldovos Respublikoje (0,5–2,4 proc.), vidutinis – Slovakijoje ir Rusijoje (8–9 proc.), aukščiausias – Bulgarijoje (34 proc.).

Europoje A. phagocytophilum aptikta įvairių rūšių gyvūnuose: laukiniuose atrajotojose (elniuose, avijaučiuose Capra ibex), smulkiuose atrajotojuose (šernuose, ožiuose Capra ibex), žinduoliuose, ežiuose (Erinaceus europaeus), barsukuose (Meles meles), lapėse (Vulpes vulpes), šernuose (Sus scrofa), paukščiuose ir naminiuose gyvūnuose: katėse (Felis catus), šunyse (Canis lupus familiaris), galvijuose, avyse. Elniai yra svarbūs laukiniai rezervuariniai šeimininkai. Įvairiuose Europoje atliktuose tyrimuose A. phagocytophilum aptikta 10–99 proc. elnių (Capreolus capreolus), 10–88 proc. tauriųjų elnių (Cervus elaphus) ir 2–72 proc. danielių (Dama dama). Jungtinėje Karalystėje atliktuose dviejuose tyrimuose PGR metodu šis patogenas aptiktas 21 proc. danielių elnių, 10–20 proc. stirnų ir 80 proc. tauriųjų elnių kraujyje. Šiaurės Anglijoje A. phagocytophilum aptikta 1,8 proc. miškinių pelių (Apodemus sylvaticus), 6,4 proc. paprastųjų žvirblių (Sorex araneus), 11 proc. paprastųjų pelėnų (Myodes glareolus) ir 6,4–10,4 proc. lauko pelių (Microtus agrestis) kraujyje. Nors A. phagocytophilum buvo aptikta laukinių gyvūnų šeimininkų rūšyse, neaišku, kokiu mastu jie prisideda prie epidemiologinio ciklo ir koks jų vaidmuo žmonių ir naminių gyvūnų ligoms.

Užsikrėtimo būdai

Liga dažniausiai plinta per erkių įkandimą. Erkės gali užsikrėsti po maitinimosi užkrėsto šeimininko krauju. Žmonėms patogeniškos padermės į erkę gali patekti šioms pasimaitinus arklių, šunų, naminių ar laukinių atrajotojų, graužikų krauju. Nustatyti ir kiti A. phagocytophilum perdavimo būdai. JAV ir Europoje aprašyti žmogaus granulocitinės anaplazmozės atvejai po kraujo ar raudonųjų kraujo kūnelių transfuzijos.

Rizikos grupės
Asmenys, kuriems gresia erkių įkandimų pavojus:
• žmonės, gyvenantys endeminėse vietose;
• ūkio darbuotojai;
• miško darbininkai;
• medžiotojai (glaudžiai susiję su rezervuarų šeimininkais ir jų erkėmis);
• žmonės, turintys šunų (daugiau laiko praleidžia parkuose);
• žmonės, keliaujantys į endemines HGA sritis.

Klinikiniai požymiai ir pasekmės

Inkubacinis periodas trunka 5–21 dienų. Klinikiniai požymiai dažniausiai pasireiškia ūminiu nespecifiniu karščiavimu (trukmė 2–11 dienų). 70–95 proc. užsikrėtusių pacientų temperatūra pakyla  iki > 38,5 ° C, vargina bendras silpnumas, gali pasireikšti mialgija ir galvos skausmas. Kiti klinikiniai požymiai – artralgija, kepenų funkcijos (padidėjusi kepenų transaminazių koncentracija), centrinės nervų sistemos (sumišimas, neurologinės problemos) pokyčiai, virškinimo trakto (pykinimas ir vėmimas) arba kvėpavimo sutrikimas. Mažai daliai pacientų atsiranda išbėrimas (eriteminis). Mirties atvejai pasitaiko retai, tačiau infekcija gali paveikti įvairias organizmo sistemas. Liga turėtų būti įtariama pacientams su pasireiškiančia trombocitopenija ir (arba) leukopenija, kuriems buvo (arba galimai buvo) įkandusi erkė. Sunkiausia ligos eiga dažniau pasitaiko asmenims, turintiems gretutinių sveikatos sutrikimų, sergantiems imunodeficitinėmis ligomis, 65 metų ir vyresniems asmenims.

Jei nėra klinikinių požymių, nustatyti atvejus galima ne visada. Tiriant dėl kitų erkių patogenų reikia tirti ir dėl HGA infekcijos, ypač tais atvejais, jei atsirado bėrimas.

Nors Europoje registruoti atvejai atitinka JAV stebimą klinikinį vaizdą, Europos atvejai paprastai būna švelnesnės klinikinės eigos. Dauguma Europos HGA atvejų yra lengvos ar net besimptominės infekcijos, kai visiškai pasveikstama per 2 savaites, net jei nėra specifinio gydymo.

Profilaktika

Skiepų nuo HGA nėra. Siekiant išvengti užsikrėtimo, rekomenduojamos profilaktikos priemonės, apsaugančios nuo erkių įkandimų.

Erkių gausą mažinančios priemonės

• Tinkama parkų, poilsio vietų, dažnai žmonių lankomų miškų priežiūra: žolė šienaujama nuo ankstyvo pavasario, neleidžiant jai užaugti aukštesnei kaip 10 cm, menkaverčiai krūmai iškertami, miško darbų atliekos, išvartos, nupjauta žolė išvežamos arba sudeginamos, pasivaikščiojimo takai ir takai, vedantys link vandens telkinių, sporto aikštelių, laužaviečių, praplatinami.
• Graužikų populiacijos reguliavimas (deratizacija).

Akaricidinių medžiagų naudojimas erkių naikinimui neefektyvus, brangus, žalingas aplinkai.

Individualios apsaugos priemonės

• Būnant gamtoje patartina dažnai apžiūrėti save ir bendrakeleivius. Aptiktas per drabužius ropojančias erkes sunaikinti.
• Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę, gobtuvą.
• Repelentai (nariuotakojus atbaidančios medžiagos). Repelentais apruošiamos atviros žmogaus kūno vietos (veidas, kaklas, rankos). Repelentais galima apruošti ir gamtoje dėvimus drabužius. Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelento sudėties bei nariuotakojo jautrumo panaudotoms medžiagoms. Visų repelentų poveikis yra trumpalaikis.
• Grįžus iš lauko apžiūrėti kūną (pažastis, kirkšnis, kojas, bambos sritį, kaklą ir galvą, ypač vaikams) ieškant prisisiurbusios erkės, nes ankstyvas erkės pašalinimas sumažina infekcijų perdavimo riziką. Erkė traukiama žnyplėmis ar pincetu tiesiai, nespaudžiant ir nesukant. Ištraukus, dezinfekuoti žaizdelę.

Diagnozė

Anaplazmozės diagnozė dažniausiai įtariama remiantis klinikiniais požymiais, simptomais ir paciento istorija, o vėliau gali būti patvirtinta specialiais diagnozę nustatančiais laboratoriniais tyrimais. HGA simptomai pacientams gali skirtis, todėl gali būti sunku atskirti ją nuo kitų ligų. Ligos diagnostikai gali būti naudinga informacija apie naujausius erkių įkandimus, buvimą vietose, kuriose aptinkamos erkės, arba neseniai vykusias keliones į sritis, kuriose HGA yra endeminė.

Standartinis serologinis anaplazmozės diagnozės tyrimas yra netiesioginis imunofluorescencinis tyrimas (IFA) naudojant A. phagocytophilum antigeną, atliekamas poriniuose serumo mėginiuose. Pirmasis mėginys turėtų būti paimtas pirmąją ligos savaitę (ir paprastai būna neigiamas), o antrasis – po 2–4 savaičių. IgM antikūnai yra mažiau specifiški nei IgG antikūnai. Vien tik IgM rezultatai neturėtų būti naudojami laboratorinei diagnozei nustatyti.

Ūminės ligos fazėje visą kraują galima ištirti polimerazės grandinės reakcija (PCR). Šis metodas yra labai jautrus ligos pradžioje, bet greitai praranda jautrumą po tinkamo antibiotikų vartojimo.

Valdymas ir gydymas

Profilaktika nerekomenduojama po erkių įkandimo net ir endeminiuose regionuose. HGA gydymui ir suaugusiems, ir vaikams (įskaitant jaunesnius nei 8 metų) skiriamas doksiciklinas.

Parengta pagal:

1. Centers for Disease Control and Prevention. Health topics, https://www.cdc.gov/anaplasmosis/about/index.html
2. National Library of Medicine. National Center for Biotechnology Information. Books, https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK513341/
3. Centers for Disease Control and Prevention. Morbidity and Mortality Weekly Report. A Practical Guide for Health Care and Public Health Professionals, https://www.cdc.gov/mmwr/volumes/65/rr/rr6502a1.htm?s_cid=rr6502a1_e
4. National Library of Medicine. National Center for Biotechnology Information. Articles, https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3131063/
5. S. Gandy, K. Hansford, L. McGinley, B. Cull, R. Smith, A. Semper, T. Brooks, M. Fonville, H. Sprong, P. Phipps, N. Johnson, J.M. Medlock Prevalence of Anaplasma phagocytophilum in questing Ixodes ricinus nymphs across twenty recreational areas in England and Wales Ticks Tick Borne Dis., 13 (2022), Article 101965, 10.1016/j.ttbdis.2022.101965