Akantamebiazė

Akantamebiazė yra parazitinis susirgimas, kurį sukelia pirmuonys Acanthamoebae spp. Akantamebiazė yra labai reta, bet sunki infekcija, galinti pažeisti akis, odą ir centrinę nervų sistemą.

Sukėlėjai

Acanthamoebar spp. yra smulkios laisvai gyvenančios aplinkoje amebos. Šios amebos paplitusios visame pasaulyje. Jų randama dirvožemyje, ant daržovių, nuotekose, dumble, gėlo vandens šaltiniuose (ežeruose, upėse ir karštuose šaltiniuose), pelkėse, liūnuose ir jūros vandenyje. Šių amebų taip pat galima aptikti plaukimo baseinuose, sūkurinėse voniose, geriamo vandens sistemos vamzdžiuose ir čiaupuose, šildymo vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemose, oro drėkintuvuose.

Kelios Acanthamoeba rūšys, kaip A. culbertsoni, A. polyphaga, A. castellanii, A. astronyxis, A. hatchetti, A. rhysodes, A. divionensis, A. lugdunensis ir A. lenticulata žmonėms gali sukelti įvairius negalavimus.

Vystydamasi Acanthamoeba gali sudaryti cistas ir trofozoitus. Trofozoitai yra užkrečiama sukėlėjo forma. Esant nepalankioms sąlygoms, pavyzdžiui nukritus temperatūrai, parazitas sudaro cistas. Cistos yra apvalios formos, turi dvigubą apvalkalėlį, todėl yra atsparios nepalankiems išoriniams veiksniams.

Užsikrėtimo būdai

Į žmogaus organizmą šios amebos gali pakliūti per akis, nosies gleivinę, kvėpavimo takus bei menkiausius odos pažeidimus. Acanthamoeba spp. patekus į akis gali vystytis akantamebinis keratitas. Patekusios per nosies, kvėpavimo takų gleivinę amebos per gleivinės kapiliarus pakliūva į kraują ir su kraujo srove gali būti nuneštos į įvairius kūno audinius ar organus. Dažniausiai į plaučius, galvos bei nugaros smegenis. Vystosi granuliomatozinis amebinis encefalitas (GAE). Ameboms patekus per odos pažeidimus, vystosi išplitusi akantamebiazė, dažniausiai asmenims, kurių pažeista imuninė sistema. Žmogus žmogui infekcijos perduoti negali.

Paplitimas bei rizikos grupės

Akantamebiazė yra reta liga. Akantamebinis keratitas yra taip pat reta šios ligos forma, kuria gali užsikrėsti kiekvienas, tačiau dažniausiai serga asmenys, naudojantys kontaktinius lęšius. Asmenims, kurie nešioja kontaktinius lęšius, didėja rizika užsikrėsti akantamebiniu keratitu:

• netinkamas kontaktinių lęšių laikymas ir nešiojimas;
• netinkama kontaktinių lęšių dezinfekcija (pvz., naudojamas vanduo iš čiaupo);
• kontaktinių lęšių naudojimas baseinuose, dušuose, sūkurinėse voniose;
• taip pat rizika išauga dėl sąlyčio su nešvariu vandeniu;
• turėjus ragenos traumų.

Diseminuota (išplitusi) infekcija bei Acanthamoeba sukeltas granuliomatozinis encefalitas dažniausiai vystosi asmenims su pažeista ar nusilpusia imunine sistema, taip pat asmenims, sergantiems įvairiomis lėtinėmis ligomis.

Rizika susirgti šiomis ligomis kyla:

• AIDS ligoniams;
• ligoniams, kuriems buvo persodinti organai ar audiniai;
• asmenims, naudojantims kortikosteroidus ar didelius kiekius antibiotikų;
• asmenims, sergantiems cukriniu diabetu;
• asmenims, sergantiems onkologinėmis ligomis;
• ligoniams su kepenų ciroze;
• asmenims, sergantiems kraujo ligomis;
• asmenims, segantiems autoimuninėmis ligomis.

Klinika

Vystantis akantamebiniam keratitui, atsiranda akių skausmas, paraudimas, ligonis skundžiasi neryškiu matymu, atsiranda jautrumas šviesai, svetimkūnio akyje pojūtis, padidėjęs ašarojimas. Simptomai gali trukti nuo keleto savaičių iki kelių mėnesių. Diseminuota (išplitusi) infekcija pasireiškia kaip plaučių uždegimas, sinusitas, odos infekcija. Odos infekcijos metu atsiranda rausvų mazgelių, opelių, pūlinių. Acanthamoeba sukeltas granuliomatozinis encefalitas yra labai sunki infekcija, kuri dažniausiai baigiasi ligonio mirtimi. Šios ligos metu yra pažeidžiamos galvos ir nugaros smegenys. Pirmiausiai atsiranda karščiavimas, galvos skausmas, sprando sąstingis, pykinimas, vėmimas, nuovargis, raumenų silpnumas ar dalinis vienos kūno dalies paralyžius, dvejinimasis akyse, jautrumas šviesai. Ligai progresuojant – psichikos sutrikimai, dėmesio stoka, balanso ir kūno kontrolės praradimas, traukuliai, haliucinacijos. Ligos simptomai progresuoja kelias savaites ir dažniausiai ligonis miršta. 

Akantamebinio keratito profilaktika

• Reguliariai tikrintis akis pas akių gydytoją.
• Nešioti ir keisti kontaktinius lęšius pagal grafiką, atsižvelgiant į akių gydytojo rekomendacijas.
• Išsiimti kontaktinius lęšius prieš bet kokią veiklą, susijusią su galimu sąlyčiu su vandeniu (prausiantis po dušu, naudojantis sūkurinėmis voniomis, plaukiojant baseinuose ir kt. ).
• Prieš liečiant kontaktinius lęšius, visada kruopščiai muilu bei vandeniu nusiplauti rankas ir gerai jas nusausint.
• Kontaktinius lęšius tinkamai laikyti ir valyti, naudojantis akių gydytojo ar gamintojo rekomendacijomis.
• Kiekvieną kartą išimti lęšiai turi būti nuvalomi, perskalaujami ir dezinfekuojami, taip yra pašalinami kenksmingi mikrobai ir jų likučiai. Tik švarius lęšius vėl galima naudoti iš naujo.  
• Kontaktinius lęšius laikyti specialiuose dėkluose.
• Pasirinkti tinkamus valymo, dezinfekavimo ir skalavimo tirpalus. Geriausia naudoti tirpalus, kuriuos rekomenduoja lęšių gamintojai.
• Nenaudoti vandens iš čiaupo ar blogos kokybės tirpalų. Nenaudoti tirpalų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs. Kiekvieną kartą lęšiams valyti ir saugoti naudoti šviežią, švarų tirpalą.
• Labai svarbi taisyklinga kasdienė kontaktinių lęšių priežiūra.
• Visada lęšius laikyti skystyje (drėgnai). Lęšių indelis turi būti valomas kas tris dienas, o tirpalas keičiamas kasdien.
• Iškilus klausimų, kontaktinių lęšių naudotojai turėtų kreiptis į savo akių gydytoją. Jie taip pat turėtų pasikonsultuoti su savo akių gydytoju, jei turi bent vieną iš šių simptomų: akių skausmas ar paraudimas, neryškus matymas, jautrumas šviesai, svetimkūnio akyje pojūtis arba padidėjęs ašarojimas.

Informacijos šaltinis
https://www.cdc.gov/parasites/acanthamoeba/pathogen.html