ŽIV / AIDS epidemiologinė situacija Lietuvoje, Europoje, pasaulyje
ŽIV situacija Lietuvoje (1988–2023 m.)
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis:
- per visą ŽIV infekcijos registravimo Lietuvoje laikotarpį (1988–2023 m.) nustatyti 4 102 ŽIV užsikrėtusieji;
- užsikrėtusių ŽIV vyrų Lietuvoje 3,3 karto daugiau nei moterų – atitinkamai 3 149 vyrų ir 953 moterys;
- ŽIV užsikrėtusiųjų nustatyta visose Lietuvos savivaldybėse, daugiausia Vilniaus ir Klaipėdos;
- kas antras asmuo ŽIV užsikrėtė vartodamas švirkščiamuosius narkotikus –50,1 proc. (2056), daugiau negu trečdalis užsikrėtę per lytinius santykius (30,3 proc. (1243) heteroseksualių ir 9,9 proc. (408) homoseksualių lytinių santykių metu), registruoti 26 perinatalinio ŽIV perdavimo atvejai (iš jų 17 atvykę iš užsienio valstybių), kitų –9 proc. (369) galimas ŽIV užsikrėtimo būdas nenustatytas;
- nuo 2017 m. iki 2021 m. sergamumo ŽIV rodiklis sumažėjo nuo 9,3 iki 4,3 atvejų 100 tūkst. gyventojų;
- sergamumas ŽIV infekcija 2022 m., lyginant su 2021 m., padidėjo du kartus nuo 4,3 iki 8,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Tokiam aukštam sergamumo rodikliui turėjo įtakos didelis skaičius užregistruotų ŽIV užsikrėtusių užsienio šalių piliečių (119). Apskaičiuojant ŽIV sergamumo rodiklį be užsienio šalių piliečių – 2022 m. jis sudarė 4,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Sergamumas ŽIV infekcija 2023 m., lyginant su 2022 m., padidėjo 0,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų, nuo 8,9 iki 9,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų. ŽIV sergamumo rodiklis, neįtraukiant užsieniečius, 2023 m. sudarė 5,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų;
- kas penktam (734) ŽIV užsikrėtusiam asmeniui buvo diagnozuotas AIDS, dažniausia AIDS indikacinė liga – tuberkuliozė;
- 2023 m. registruoti 267 ŽIV infekcijos atvejai; 66,7 proc. (178) vyrai ir 33,3 (89) moterų; kas antras ŽIV užsikrėtęs asmuo buvo 30–44 metų amžiaus; dažniausias užsikrėtimo ŽIV būdas – lytinis: 67,8 proc. (52,1 proc. – heteroseksualus ir 15,7 proc. – homoseksualus); švirkščiamųjų narkotikų vartojimas – 16,5 proc. atvejų, 14,6 proc. atvejų užsikrėtimo būdas nežinomas; registruoti 3 perinatalinio ŽIV perdavimo atvejai – du iš jų užsienio šalių piliečiai, atvykę į Lietuvą; 2023 m. diagnozuota 37 AIDS atvejų.
2024 m. ŽIV infekcija Lietuvoje:
Naujausiais NVSC stebėsenos duomenimis, šiemet per dešimt mėnesių registruotų ŽIV atvejų mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį: 2024 m. Lietuvoje (per 10 mėnesių) registruota 142 ŽIV infekcijos atvejų, kas 1,5 kartu mažiau nei per tą patį laikotarpį 2023 m.
Pagal galimą užsikrėtimo būdą kas antras šiemet registruotas ŽIV atvejis, infekcija užsikrėtė per lytinius santykius: dauguma (64) heteroseksualių, 21 - homoseksualių santykių metu bei 14 asmenų užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius narkotikus, kitų 43 asmenų galimas ŽIV užsikrėtimo būdas nenustatytas. 2024 m. ŽIV registruota 42 (29 proc.) užsienio šalių piliečiams. Daugiausiai užsikrėtusiųjų ŽIV nustatyta 30 - 44 metų amžiaus grupėje (56 proc.)
ŽIV infekcijos epidemiologinė situacija Lietuvoje
ŽIV epidemiologinės situacijos apžvalgas rasite čia.
ŽIV situacija Europoje (2023 m.)
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis 2023 metais:
- Europoje buvo užregistruota 112 883 naujų ŽIV infekcijos atvejų, iš jų – beveik 24 731 Europos Sąjungos (toliau – ES) / Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) šalyse;
- ŽIV sergamumo rodiklis Europoje sudarė 12,7 atvejų 100 tūkst. gyventojų, ES/EEE šalyse - 5,3 atvejo100 tūkst. gyventojų;
- 32,3 proc. tarp naujai diagnozuotų ŽIV infekcijos atvejų ES/EEE šalyse sudarė asmenys 30-39 metų amžiaus;
- vyrų 2023 m. buvo diagnozuota 2,7 kartus daugiau negu moterų (ES/EEE šalyse);
- 33,8 proc. naujų ŽIV infekcijos atvejų diagnozuotų ES/EEE šalyse buvo tarp vyrų turinčių lytinius santykius su vyrais, 33,4 proc. užsikrėtę heteroseksualių lytinių santykių metu;
- 47,9 proc. naujų ŽIV atvejų ES/EEE šalyse 2023 m. sudarė atvykę iš kitų šalių – migrantai.
- Vėlyvoje stadijoje, kai CD4 ląst. / mm3 skaičius žemiau 350, ES/EEE buvo diagnozuota 52,7 proc.
PSO ir UNAIDS atkreipia dėmesį į tai, kad, nors paskutiniais metais buvo pasiekta didelė pažanga kovoje su AIDS, nauji iššūkiai, su kuriais susidūrė pasaulis, rodo, kad ŽIV infekcija išlieka aktuali visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje.
ŽIV situacija pasaulyje (2023 m.)
ŽIV situacija pasaulyje Jungtinių Tautų AIDS programos duomenimis:
- 2023 m. pasaulyje gyveno 39,9 mln. ŽIV užsikrėtusių žmonių, iš kurių dauguma (38,6 mln.) suaugusiųjų ir 1,4 mln. – vaikų (0-14 metų amžiaus);
- 53 proc. visų pasaulyje užsikrėtusiųjų ŽIV sudarė moterys;
- iš viso nuo ŽIV pandemijos pradžios 88,4 mln. žmonių užsikrėtę ŽIV, iš jų 42,3 mln. jau yra mirę;
- nuo 2010 m. iki 2023 m. ŽIV užsikrėtusių asmenų gaunančių antiretrovirusinį gydymą padidėjo beveik 4 kartus (atitinkamai 2010 m. -– 7,7 mln. ir 2023 m. - 30,7 mln. ŽIV užsikrėtusių);
- nuo 2010 m. pasaulyje dviem penktadaliais (39 proc.) sumažėjo diagnozuojamų per metus naujų ŽIV infekcijos atvejų (nuo 2,1 iki 1,3 mln.) ir per pusę sumažėjo su AIDS susijusių mirčių;
- 2023 m. 86 proc. visų pasaulyje užsikrėtusiųjų ŽIV žinojo savo ŽIV statusą (pirmas 95 tikslas), 89 proc. kurie žinojo savo statusą buvo gydomi (antras 95 tikslas), ir bei 93 proc. pasaulyje gydomų ŽIV užsikrėtusiųjų pasiekė pakankamai gerų ŽIV ligos gydymo rezultatų – yra nuslopintas viruso dauginimasis ir jo koncentracija kraujyje (trečias 95 tikslas);
- apie ketvirtadalis – 23 proc. visų pasaulyje užsikrėtusiųjų ŽIV 2023 m. negavo antiretrovirusinio gydymo. Gydymo prieinamumas ypač žemas Rytų Europos ir Centrinės Azijos bei Rytų vidurio ir Šiaurės Afrikoje, šiose regionuose 2023 m. apie pusę ŽIV užsikrėtusių asmenų negavo antiretrovirusinio gydymo.
Faktai
- ŽIV paplitimas (15-49 metų amžiaus) pasaulyje 2023 m. buvo vidutiniškai 0,8 proc., bet 7,7 proc. aukštesnis tarp vyrų turinčius lytinius santykius su vyrai, 3 proc. aukštesnis tarp komercinės lytinės paslaugas teikiančių asmenų,1,3 proc. aukštesnis tarp nuteistųjų;
- Vartojantys švirkščiamuosius narkotikus turi 35 kartus didesnę riziką užsikrėsti ŽIV;
- Vyrai, turintys lytinius santykius su vyrais, turi 28 kartus didesnę riziką užsikrėsti ŽIV;
- Užsikrėtusieji ŽIV turi 19 kartų didesnę riziką susirgti tuberkulioze;
- Apie pirmąjį ŽIV atveji pasaulis sužinojo 1981 m., Lietuvoje pirmas ŽIV infekcijos atvejis diagnozuotas 1988 m;
- Pasaulinę AIDS dieną 1988 metais inicijavo Pasaulio sveikatos organizacija.