Dažniausiai užduodami klausimai

Kaip apsisaugoti nuo užkrečiamų ligų?

Dažnai plauk rankas,

venk kontakto su sergančiais žmonėmis

ir skiepykis.

Kaip išvengti peršalimo?

Svarbu dažnai plauti rankas,

tinkamai rengtis,

stengtis nebūti šalia sergančių žmonių.

Kas yra skiepai ir kam jie reikalingi?

Skiepai padeda apsisaugoti nuo užkrečiamų ligų.

Jie reikalingi, kad nesusirgtume pavojingomis užkrečiamomis ligomis.

Ar galiu pasiskiepyti nuo COVID-19?

Taip, gali pasiskiepyti nuo COVID-19.

Skiepai nuo COVID-19 yra nemokami.

Visi gyventojai gali pasiskiepyti.

Kodėl reikia skiepytis?

Skiepai

• smarkiai sumažina

         tikimybę susirgti,

• apsaugo nuo sunkių ligos formų ir komplikacijų.

Kas yra komplikacija?

Kai ligonis sveiksta ir staiga

• jo būklė pasunkėja,

• prie jau esančios ligos prisideda nauja liga

tai vadinama komplikacija.

Ar skiepai yra saugūs?

Taip, skiepai yra saugūs.

Jie buvo išbandyti ir patikrinti,

kad  apsaugotų tavo sveikatą.

Gydytojai visada paaiškins,

kokie skiepai yra reikalingi.

Ar skiepai turi šalutinių poveikių?

Kai kurie skiepai gali sukelti lengvą šalutinį poveikį, pavyzdžiui,

• temperatūrą ar

• skausmą vietoje, kur buvo suleistas skiepas.

Jis  praeina per kelias dienas.

Ar galiu pasiskiepyti, jei sergu?

Jei sergi,

pasikonsultuok su gydytoju.

Kai kurie skiepai gali būti atidėti,

kol pasveiksi.

Kaip pasiskiepyti nuo gripo?

Jei priklausai rizikos grupei,

pasiskiepyti gali savo poliklinikoje nemokamai.

Mokamai gali pasiskiepyti bet kurioje poliklinikoje ar vaistinėje.

Paskambink ir susitark dėl vizito.

Kas yra rizikos grupės?

-  65 metų ir vyresni žmonės,

-  žmonės, kurie serga lėtinėmis ligomis,

-  socialinės globos ar slaugos įstaigų              gyventojai,

-  nėščios moterys,

-  sveikatos priežiūros darbuotojai,

-  2–7 metų vaikai.

Kada reikia skiepytis nuo gripo?

Gripo vakcina patariama pasiskiepyti rudenį, prieš gripo sezoną.

Gydytojas paaiškins, kada geriausias metas.

Ar skiepai yra nemokami?

Kai kurie skiepai yra nemokami, pavyzdžiui,

• skiepai nuo COVID-19 ligos,
• skiepai nuo stabligės (žmonėms nuo 26 metų),
• skiepai nuo tymų (jei žmogus turėjo kontaktą su tymais sergančiu žmogumi),
• nuo erkinio encefalito (50–55 metų amžiaus žmonėms),
• nuo kokliušo (nėščioms moterims),
• skiepai vaikams pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių),
• nuo gripo (rizikos grupėms).

Pasitark su gydytoju,

kurie skiepai yra nemokami.

Ar nuo gripo reikia skiepytis kasmet?

Taip, rekomenduojama skiepytis kasmet,

nes gripo virusai kasmet keičiasi.

Kaip sužinoti,

nuo kokių ligų turiu pasiskiepyti?

Gydytojas pasakys, kokie skiepai reikalingi pagal

• amžių,
• sveikatos būklę ir
• gyvenimo sąlygas.

Ką daryti, jei blogai jaučiuosi po skiepo?

Jei po skiepo

• skauda galvą,
• jautiesi pavargęs ar
• turi temperatūros,

tai dažniausiai yra normalu.

Jei simptomai negerėja, kreipkis į gydytoją.

Ar reikia skiepytis prieš kelionę į užsienį?

Kai kurios šalys reikalauja tam tikrų skiepų prieš kelionę,

pavyzdžiui, nuo

• geltonosios karštligės,
• meningokokinės infekcijos.

Prieš kelionę pasikonsultuok su gydytoju.

Ar galiu skiepytis, jei turiu alergiją?

Jei turi alergiją, pasitark su gydytoju.

Kai kurie skiepai gali būti netinkami.

Gydytojas patars, ar skiepytis.

Kas yra „revakcinacija“ ir kodėl ji svarbi?

Revakcinacija – tai papildomas (sustiprinantis) skiepas.

Jis padeda išlaikyti organizmo apsaugą ilgą laiką.

Jis atliekamas po tam tikro laiko.

Kas yra oro tarša?

Oro tarša – tai užterštas oras,

kai ore yra per daug kenksmingų medžiagų, tokių kaip

• dūmai,
• suodžiai ir
• chemikalai.

Jie gali pakenkti sveikatai.

Kuo pavojinga  oro tarša?

Oro tarša gali sukelti

• kvėpavimo takų ligas,
• širdies ligas,
• pabloginti savijautą,

ypač žmonėms su silpnesne imunine sistema.

Kokias ligas gali sukelti

ilgalaikė oro tarša ?

Ilgalaikė oro tarša gali sukelti

• astmą,
• bronchitą,
• širdies ligas ir net
• vėžį.

Kas yra kietosios dalelės?

Tai labai mažos dulkės ore.

Jų nematome, bet galime įkvėpti.

Jos atsiranda, kai kažkas dega, pavyzdžiui,

• krosnis namuose ar gamykloje,
• automobilio variklis.

Šios mažos dulkės gali patekti

į mūsų nosį ar plaučius

ir sukelti kosulį ar kitus sveikatos sutrikimus.

Pagal dydį kietosios dalelės skiriamos į dvi grupes: KD₁₀ ir KD_2,5

KD₁₀ – tai šiek tiek didesnės dalelės, kurios patenka į nosį, gerklę ir plaučius.

Dėl jų gali skaudėti gerklę arba būti sunku kvėpuoti.

Jei ilgai kvėpuoji užterštu oru,

• gali prasidėti ligos,
• pradedi blogai jaustis.

KD_2,5– dar mažesnės ir pavojingesnės dalelės, nes jos gali patekti net į kraują. Todėl svarbu, kad oras būtų švarus.

Šios smulkios dalelės gali sukelti kvėpavimo ir širdies problemas.

Kaip apsisaugoti nuo oro taršos?

Jei oro tarša didelė,

• neik į lauką,
• laikyk langus uždarytus. 

Jei eini į lauką, dėvėk apsauginę kaukę.

Ar vaikams pavojinga būti lauke,

kai oro kokybė bloga?

Taip, vaikams ir

senyvo amžiaus žmonėms

oro tarša gali būti pavojinga.

Jei oro kokybė bloga,

geriau likti patalpose.

Kaip oro tarša veikia astmą?

Oro tarša gali pabloginti astmos požymius:

• sukelti dusulį,
• kosulį ir
• kitus kvėpavimo sutrikimus.

Ar lietus gali padėti sumažinti oro taršą?

Taip, lietus gali nuskalauti dalį oro taršos,

tačiau jis nepanaikina visų kenksmingų medžiagų.

Po lietaus oras yra švaresnis.

Iliustracijos parengtos naudojant paveikslėlius iš:
https://arasaac.org/
https://pixabay.com/

Kodėl miestų oro kokybė dažnai yra prasta?

Miestuose daug

• transporto priemonių,
• pramonės įmonių,

dėl to dažnai kyla didelė oro tarša.