Apie projektą

Projekto pavadinimas – Užkrečiamųjų ligų stebėsenos sistemos Lietuvoje stiprinimas – LT-SURVEILLANCE

Projektą remia Europos Sveikatos ir skaitmeninės ekonomikos vykdomoji agentūra (HaDEA)

Projekto pradžia – 2025-01-01

Projekto pabaiga – 2028-12-31

Projekto vertė – 3 870 120,45 EUR

Projekto pagrindinis tikslas – sustiprinti užkrečiamųjų ligų stebėsenos sistemą Lietuvoje.

Projekto koordinatorius – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Projekto tikslas – tobulinti ir stiprinti nacionalinę užkrečiamųjų ligų stebėsenos sistemą, skaitmeninant šiuo metu trūkstamus stebėsenos duomenis, užtikrinant kokybišką duomenų rinkimą, perdavimą ir savalaikį keitimąsi jais tarp suinteresuotųjų institucijų, taip pat stiprinant visuomenės sveikatos priežiūros darbuotojų kompetenciją ir gebėjimus, suteikiant specialių žinių apie užkrečiamųjų ligų valdymą ir priežiūrą. Įgyvendinant projektą planuojama:

1) tęsti informacinių sistemų skaitmeninimą ir palengvinti trūkstamų duomenų mainus tarp sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos priežiūros institucijų bei užtikrinti, kad kuo daugiau epidemiologiškai svarbių duomenų būtų skaitmenizuota; sukurti centralizuotą gyventojų informavimo apie vakcinacijos laiką sistemą;

2) pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) rekomendacijas stiprinti integruotą ūminių kvėpavimo takų infekcijų priežiūrą;

3) stiprinti ir plėtoti specialistų gebėjimus ir kompetencijas užkrečiamųjų ligų valdymo srityje, sukurti mokymosi užkrečiamųjų ligų valdymo klausimais platformą.

Projekto veiklose dalyvauja penki partneriai, turintys ekspertines žinias visuomenės sveikatos, mikrobiologijos, epidemiologijos ir duomenų analizės srityse.

Projekto dalyvių sąrašas:

Projekto Patariamoji taryba (angl. Advisory Board) – tai nepriklausoma ekspertų grupė, teikianti konsultacijas ir rekomendacijas projekto koordinatoriui ir vykdytojams, siekiant užtikrinti aukštą projekto rezultatų kokybę, atitikimą tikslams bei tęstinumą.

Projekto tikslai:

• Pagerinti ir sustiprinti nacionalinę stebėsenos sistemą, skaitmenizuojant trūkstamus duomenis, užtikrinant aukštos kokybės duomenų rinkimą, perdavimą ir savalaikį keitimąsi informacija tarp suinteresuotų institucijų.
• Sustiprinti visuomenės sveikatos specialistų kompetencijas, suteikiant jiems specifinių žinių apie užkrečiamųjų ligų valdymą ir stebėseną.
• Skaitmeninti informacines sistemas ir užtikrinti trūkstamų duomenų apsikeitimą tarp sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos institucijų.
• Kurti centralizuotą sistemą gyventojų informavimui apie vakcinacijos laiką, siekiant padidinti vakcinacijos aprėptį.
• Stiprinti integruotą ūmių kvėpavimo takų infekcijų stebėseną, kaip rekomenduoja ECDC.

Projekto uždaviniai yra orientuoti į užkrečiamųjų ligų stebėsenos sistemos stiprinimą Lietuvoje:

1. Skaitmeninimas ir duomenų integracija – tęsti informacinių sistemų skaitmeninimą, užtikrinti trūkstamų duomenų apsikeitimą tarp sveikatos priežiūros įstaigų ir visuomenės sveikatos institucijų, užtikrinti, kad kuo daugiau epidemiologiškai svarbių duomenų būtų skaitmenizuoti.
2. Vakcinacijos informavimo sistema – sukurti centralizuotą sistemą, informuojančią gyventojus apie vakcinacijos laiką, padidinti vakcinacijos aprėptį.
3. Respiratorinių infekcijų stebėsena – sustiprinti integruotą ūmių kvėpavimo takų infekcijų stebėseną pagal ECDC rekomendacijas.
4. Specialistų kompetencijų stiprinimas – stiprinti pajėgumus ir kompetenciją užkrečiamųjų ligų stebėsenos srityje: protrūkių tyrimas, tuberkuliozės valdymas, vakcinacijos procesai.
5. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas – užtikrinti laiku ir kokybišką duomenų mainų vykdymą tarp visų suinteresuotų šalių.

Planuojami projekto rezultatai

• Integruotos epidemiologinės stebėsenos sistemos kūrimas, įtraukiant trūkstamus duomenis ne tik iš sveikatos priežiūros įstaigų, bet ir iš laboratorijų, užtikrinant, kad kuo daugiau epidemiologiškai reikšmingų duomenų būtų skaitmenizuojami.
• SARI epidemiologinės stebėsenos stiprinimas, įtraukiant platesnį sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir užtikrinant pakankamą testavimo aprėptį. Tai leis tiksliau vertinti epidemiologines tendencijas ir laiku identifikuoti galimas grėsmes visuomenės sveikatai.
• Vakcinacijos duomenų viešinimas, duomenis perduodant tiesiogiai iš e. sveikatos sistemos į duomenų analizės platformą. Tai palengvintų gydytojų ir visuomenės sveikatos specialistų darbą analizuojant skiepijimo aprėptį. Tikimasi, kad sukūrus centralizuotą gyventojų informavimo apie vakcinacijos laiką sistemą, bus padidinta vakcinacijos aprėptis.
• Specialistų kvalifikacijos ir gebėjimų, susijusių su užkrečiamųjų ligų valdymu, stiprinimas.