Antimikrobinis atsparumas – grėsmė, kurią galime sustabdyti veikdami kartu
Šių metų lapkričio 18–24 d. minimos Pasaulinės supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitės šūkis – „Viena sveikata – vienas veiksmas: užkirskime kelią antimikrobiniam atsparumui dabar“. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kviečia visus – visuomenę, sveikatos priežiūros specialistus, veterinarus, ūkininkus, mokslininkus, aplinkosaugos ekspertus ir politikos formuotojus – imtis bendrų veiksmų, nes žmonių, gyvūnų, augalų ir aplinkos sveikata yra glaudžiai susijusi.
Antimikrobinis atsparumas jau dabar kelia grėsmę ne tik žmonių ir gyvūnų sveikatai, bet ir maisto saugai, žemės ūkiui, ekonomikai bei aplinkai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai primena, kodėl svarbu antimikrobinius vaistus, ypač antibiotikus, vartoti atsakingai ir kaip kiekvienas galime prisidėti prie jų veiksmingumo išsaugojimo.
Kas yra antimikrobinis atsparumas?
Antimikrobinis atsparumas atsiranda tuomet, kai mikroorganizmai – bakterijos, virusai, grybeliai ir parazitai tampa atsparūs vaistams, kurie skirti jiems naikinti arba jų dauginimuisi slopinti. Dėl to antibiotikai, antivirusiniai, priešgrybeliniai ir antiparazitiniai vaistai gali tapti neveiksmingi, o infekcijas gydyti darosi vis sunkiau arba kai kuriais atvejais neįmanoma.
„Viena pagrindinių antimikrobinio atsparumo atsiradimo ir plitimo priežasčių – netinkamas ir perteklinis antimikrobinių vaistų vartojimas. Kai šie vaistai vartojami nepagrįstai, atsparūs mikroorganizmai įgyja pranašumą, t. y. išlieka, dauginasi ir gali plisti tarp žmonių, gyvūnų bei aplinkoje“, – paaiškina Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Edita Jegelevičienė.
Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms Europos Sąjungoje (ES) vis dar išlieka rimta problema – visoje ES jis kasmet pasiglemžia daugiau kaip 35 000 gyvybių. Prognozuojama, kad 2025–2050 m. dėl bakterijų atsparumo gali mirti apie 39 mln. žmonių. Tai rodo, kad būtina veikti jau dabar, siekiant išsaugoti galimybę veiksmingai gydyti infekcines ligas.
Antibiotikai veikia bakterijas, bet ne virusus
Šaltuoju metų laiku padaugėja sergančiųjų gripu, COVID-19 liga ir kitomis ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis. Susirgus kartais tikimasi, kad antibiotikai padės greičiau pasveikti, tačiau svarbu žinoti, kad jie veiksmingi tik gydant bakterijų sukeltas infekcijas. Virusų, pavyzdžiui, gripo, antibiotikai neveikia.
Lapkričio 18-ąją minima ir Europos supratimo apie antibiotikus diena. Šiemet Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) ypatingą dėmesį skiria vaikams, ypač kūdikiams ir ikimokyklinio amžiaus vaikams, bei jų tėvams ir globėjams. Kampanijos šūkis – „Rūpinkimės vaikais – antibiotikus vartokime atsakingai“. Atkreipiamas dėmesys, kad daugelį vaikystėje pasitaikančių infekcijų sukelia virusai, todėl antibiotikų joms gydyti nereikia. Be to, netinkamas antibiotikų vartojimas gali sukelti nepageidaujamą poveikį ir didinti bakterijų atsparumo riziką.
NVSC specialistai primena, kad:
- antibiotikus reikia vartoti tik gydytojui paskyrus;
- negalima savarankiškai pradėti vartoti antibiotikų ar gydytis vaistais, likusiais po ankstesnio gydymo;
- būtina laikytis gydytojo nurodymų dėl vaisto dozės, vartojimo dažnumo ir gydymo trukmės;
- negalima savavališkai nutraukti gydymo, keisti vaisto dozės ar dalytis antibiotikais su kitais žmonėmis;
- antibiotikų negalima vartoti kitam asmeniui paskirtam gydymui.
„Antibiotikai nėra vaistai nuo visų infekcijų. Jų vartojimas, kai jie nereikalingi, nepadeda greičiau pasveikti, tačiau didina bakterijų atsparumo riziką. Todėl labai svarbu nepasiduoti norui savarankiškai gydytis antibiotikais ir pasitikėti gydytojo rekomendacijomis. Tai ypač aktualu kalbant apie vaikų gydymą – tėvams svarbu žinoti, kad ne kiekvienam karščiuojančiam ar kosinčiam vaikui reikalingi antibiotikai“, – pabrėžia NVSC atstovė.
Ką galime padaryti kiekvienas?
Kiekvienas žmogus gali prisidėti prie antimikrobinio atsparumo mažinimo. Vienas svarbiausių tikslų – užkirsti kelią infekcijoms, kad kuo rečiau prireiktų antimikrobinių vaistų.
NVSC specialistai rekomenduoja:
- dažnai ir taisyklingai plauti rankas;
- laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo higienos;
- susirgus vengti artimo kontakto su kitais žmonėmis, prireikus likti namuose;
- skiepytis pagal amžių ir sveikatos būklę rekomenduojamomis vakcinomis, kurios padeda apsisaugoti nuo infekcinių ligų ir jų komplikacijų;
- laikytis maisto ruošimo, laikymo ir asmens higienos reikalavimų;
- atsakingai vartoti vaistus, o nenaudojamus ar pasibaigusio galiojimo – grąžinti į vaistinę.
2026 m. Pasaulinės supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitės žinutė paprasta – kiekvieno veiksmai svarbūs. Atsakingai vartodami antibiotikus, saugodamiesi infekcijų ir rūpindamiesi aplinka, galime prisidėti prie to, kad veiksmingi vaistai būtų prieinami ir ateities kartoms.
Daugiau informacijos:
- PSO – https://www.who.int/campaigns/world-amr-awareness-week
- ECDC – https://antibiotic.ecdc.europa.eu/en
- NVSC informacija apie skiepus – https://nvsc.lrv.lt/lt/vaikai/
Atnaujinimo data: 2026-11-18
Taip pat skaitykite:
Per savaitę sergančiųjų skaičius išaugo
Antimikrobinio atsparumo valdymas – bendras sveikatos priežiūros specialistų tikslas
NVSC priminimas: nuo pneumokokinės infekcijos apsaugo skiepai
Rekomendacijos gyventojams dėl Panevėžio stiklo fabrike kilusio gaisro
