Ar geriau skiepytis, ar persirgti natūraliu būdu?

Nustatyta, kad „natūrali“ infekcija dažnai sukelia geresnį imunitetą nei vakcinacija. 
Tačiau skirtumas tarp vakcinacijos ir natūraliai persirgtos ligos yra už imunitetą mokama „kaina“. 
Už vakcinaciją mokama „kaina“ yra kelių injekcijų sukeltas nepatogumas ir kartais skaudanti ranka. 
O už kiekvieną natūraliai persirgtą infekciją mokama „kaina“ yra gerokai didesnė: pvz., 
po poliomielito – paralyžius, psichinio vystymosi sulėtėjimas, po Haemophilus influenzae B sukeltos  infekcijos (Hib infekcija)  – meningitas, miokarditas, sepsis, po virusinio hepatito B –  kepenų funkcijos sutrikimai, po epideminio parotito (kiaulytės) – kurtumas, po vėjaraupių – plaučių uždegimas ir kt.
Taip pat reikia suprasti, kad vakcinacijos pagrindinis tikslas – išvengti komplikacijų ir mirties.
Ir natūraliai persirgusiems, ir vakcinuotiems laikui bėgant imunitetas blėsta. Taip pat tiek persirgusiems, tiek vakcinuotiems nėra šimtaprocentinės apsaugos nuo viruso. Tačiau natūraliai susirgus komplikacijų, sunkios ligos eigos, mirties rizika yra daug kartų didesnė negu po vakcinos. Tam ir buvo sukurta vakcinacija, kad išmokytume organizmą atremti grėsmę, supažindintume jį su konkrečiu sukėlėju, kuris nepavojingas, tačiau pajėgus išmokyti imuninę sistemą vėliau atpažinti grėsmę.