Skiepai nuo erkinio encefalito

Sergamumas erkiniu encefalitu (EE) Lietuvoje yra didžiausias Europoje. 2019 m., bendram sergamumui EE Europoje esant 0,7 iš 100 000, Lietuvoje jis išliko didžiausias ir siekė 25,4 iš 100 000. Nuo 1990 iki 2021 m. Lietuvoje EE persirgo 12 356 asmenų.

EE yra dažniausia ir sunkiausia virusinė nervų sistemos infekcija Lietuvoje, kuria 56 proc. ligonių užsikrečia savo gyvenamojoje aplinkoje, pavyzdžiui, sodyboje. Kaimo gyventojai serga 1,3-2,2 karto dažniau nei miesto. Pensininkai sudaro apie 25 proc. sergančiųjų.

Trečdaliui susirgusiųjų išlieka liekamieji reiškiniai. Sveikimo po erkinio encefalito laikotarpis ilgas – 6-9 mėn., o maždaug trečdalis dalis žmonių, persirgusių erkiniu encefalitu, nevisiškai pasveiksta. Ligai būdingi liekamieji reiškiniai: parezės (paralyžiai), pusiausvyros sutrikimai, pečių juostos raumenų pakenkimai, galvos skausmai, klausos, dėmesio, sutrikimai, psichologinės problemos. Kai kuriais atvejais erkinis encefalitas sukelia tokius stiprius liekamuosius reiškinius, kurie lemia neįgalumą. 8-9 proc. susirgusiųjų turi tokias sunkias pasekmes, kad nebegali gyventi be kažkieno pagalbos,  o apie 20 proc. lieka vidutinio sunkumo pasekmės, kurios veikia gyvenimo kokybę. Tai – vadinamasis neurokognityvinis poencefalitinis sindromas, kada sutrinka atmintis, dėmesys, miegas. Pavyzdžiui, žmogus negali tęsti studijų, turi padaryti pertrauką, negali tęsti to paties darbo, jei jis protiškai įtemptas, sutrinka problemų sprendimas, kritinis mąstymas, darbinė atmintis.

Nuo šios ligos vaistų nėra.

Pradėti skiepytis nuo erkinio encefalito geriausia žiemą. Nors skiepytis nuo erkinio encefalito galima visus metus, tačiau, kol neprasidėjęs pavasarinis erkių aktyvumo periodas, žiema – tinkamiausias laikas nusprendusiems pirmą kartą praverti skiepų kabineto duris. Kad susidarytų patikima apsauga, reikia tam tikro laiko.

Patikimiausią ir ilgiausią apsaugą garantuoja 3 skiepų dozės: apie 99 proc. paskiepytųjų įgyja atsparumą erkiniam encefalitui 3–5 metams. pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1–3 mėnesių intervalu, vėliau trečiosios ir palaikomosios dozės įskiepijimo intervalai priklausomai nuo vakcinos gamintojo skiriasi, bet, dažniausiai trečioji vakcinos dozė įskiepijama praėjus 5–12 mėnesių po antrosios. Pirmoji palaikomoji dozė įskiepijama praėjus 3 metams po trečios erkinio encefalito įskiepytos vakcinos dozės.

Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. valstybės biudžeto lėšomisįsigyta vakcina nuo erkinio encefalito infekcijos bus skiepijami 50-55 m. amžiaus gyventojai – pagal pilną schemą (įprastinė, pagreitinta ir palaikomosios įskiepijimo dozės).

Jeigu asmenys anksčiau savo lėšomis buvo pasiskiepiję pagal pilną vakcinacijos schemą trejomis vakcinos dozėmis, o pradėjus skiepijimą nuo erkinio encefalito valstybės biudžeto lėšomis, šiems asmenims yra 50-55 m.,  jie  palaikomosiomis vakcinos dozėmis, taip pat gali pasiskiepyti nemokamai.

Taip, svarbu, kad asmuo priklausytų nurodytai amžiaus grupei 50-55 m.

Taip, ir vyresni asmenys, jei pradėjo skiepytis 50–55 metų amžiaus, galės tęsti vakcinaciją pagal pirminę skiepijimo schemą (3 dozės).

Tai priklauso nuo gydymo įstaigos, kurioje asmuo prisirašęs, darbo organizavimo (gali būti sudaromos laukiančiųjų eilės), tačiau skiepijimo atlikimo metu, asmeniui turi būti 50 metų.

Europoje didžioji dalis sunkių EE atvejų ir ilgalaikių liekamųjų reiškinių išsivysto 50 m. amžiaus ir vyresnių asmenų grupėje. Vidutinis EE sunkia klinikine forma sergančių pacientų amžius Lietuvoje yra 55 m.

Įgyvendinant Nacionalinę imunoprofilaktikos 2024–2028 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2024 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. V-192 „Dėl Nacionalinės imunoprofilaktikos 2024–2028 metų programos patvirtinimo“, planuojama vertinti naujas erkinio encefalito rizikos grupes, kurios galėtų būti skiepijamos valstybės lėšomis.

Bus sudaryta galimybė užsisakyti valstybės biudžeto lėšomis įsigytų  vakcinų nuo erkinio encefalito infekcijos visoms gydymo įstaigoms, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl atitinkamų paslaugų teikimo ir apmokėjimo.

2023 metais Nacionalinės imunoprofilaktikos 2019-2023 metų programos (toliau – NIP) koordinavimo taryba, atsižvelgdama į Nacionalinės imunoprofilaktikos programos nepriklausomų ekspertų (patarėjų, konsultantų) grupės (toliau – NEG) pateiktas rekomendacijas bei finansines galimybes, priėmė sprendimą pritarti 50-55 metų amžiaus asmenų skiepijimui nuo erkinio encefalito (erkinio encefalito vakcinos įtraukimui į NIP) nuo 2024 m. rugsėjo 1 d.

Ši gyventojų amžiaus grupė pasirinkta atsižvelgiant į epidemiologinius duomenis (šioje amžiaus grupėje didžiausias sergamumas, sunkiausi liekamieji reiškiniai) ir į tai, kad tai yra darbingi žmonės, o jų susirgimas erkiniu encefalitu gali turėti ekonominių pasekmių. NEG rekomendacijos pagrįstos ir tuo, kad Lietuvoje atliktų mokslinių tyrimų rezultatai parodo, kad vidutinis sergančiųjų EE amžius yra 55 metai.

Ne. Erkės savo kūnelyje gali turėti ne tik virusų, sukeliančių erkinį encefalitą, bet ir bakterijų, kurioms patekus po erkės įsisiurbimo, rizikuojate susirgti Laimo liga. Todėl apsauga nuo erkių įsisiurbimo yra labai svarbi prevencinė šių ligų priemonė. Deja, skiepų nuo Laimo ligos nėra.

Vakcina nuo erkinio encefalito naudojama jau apie 40 metų. Tai yra tikrai laiko patikrinta, visiškai saugi ir labai efektyvi vakcina. Vienas iš pavyzdžių galėtų būti Austrija. Apie 90 procentų šios šalies gyventojų yra pasiskiepiję, todėl šalyje, turinčioje virš 8 milijonų gyventojų, registruojami tik pavieniai ligos atvejai.