Toksoplazmozė

Kas yra toksoplazmozė?
Toksoplazmozė yra žmogaus ir gyvūnų liga, kurią sukelia vienaląsčiai parazitai (pirmuonys) –toksoplazmos (Toxoplasma gondii). Šie parazitai paplitę visame pasaulyje, apie 2 milijonai žmonių gali būti užsikrėtę šia liga. Tačiau iš tų, kurie yra užsikrėtę, tik labai maža dalis (apie 1 proc.) turi ligos požymių. Tačiau nėščioms moterims ir asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi, Toxoplasma gondii infekcija gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Kaip žmonės užsikrečia toksoplazmoze?
Dažniausiai žmonės užsikrečia valgydami nepakankamai termiškai apdorotą kiaulių, avių, galvijų ir kitų gyvūnų mėsą. Toksoplazmoze galima užsikrėsti, vartojant užterštą vandenį, žalią pieną, valgant nenuplautas daržoves, vaisius, uogas. Parazitas gali patekti ir nuo užterštų kačių išmatomis, žemėmis rankų, kai yra tvarkomas katės tualetas, dirbama sode ar darže. Taip pat sukėlėjai gali patekti ir per pažeistą odą ar gleivines (pvz., nešvariomis rankomis trinant akis).
Dar du reti, bet labai svarbūs užsikrėtimo keliai yra perpilant ūmine toksoplazmoze sergančio donoro kraują arba persodinant ūmine toksoplazmoze sirgusio donoro organus, ir vaisiaus užkrėtimas per placentą.

Kokie yra ligos simptomai?
Dažniausiai, užsikrėtus toksoplazmomis, jokių ligos požymių nebūna. Kartais gali atsirasti simptomų, panašių į gripą, gali padidėti kaklo, pakaušio limfmazgiai, atsirasti raumenų, gerklės, galvos skausmai, trunkantys mėnesį ar ilgiau.
Sunkios ligos atveju toksoplazmos gali pažeisti smegenis, akis ar kitus organus. Tai dažniausiai nutinka nusilpusio imuniteto žmonėms.
Akių toksoplazmozė gali vystytis ir ne tik nusilpusio imuniteto asmenims. Ji pasireiškia suprastėjusiu regėjimu, akių skausmu (dažniausiai nuo ryškios šviesos), akių paraudimu, kartais – ašarojimu.
Nors toksoplazmozė dažniausiai nesukelia sunkių simptomų, tačiau tai labai pavojinga liga nėštumo metu, nes gali užsikrėsti vaisius. Dauguma kūdikių, kurie užsikrėtė dar būdami įsčiose, gimę neturi ligos simptomų, tačiau jie gali atsirasti vėliau. Nedidelė dalis infekuotų naujagimių gimę gali turėti rimtų akių arba smegenų pažeidimo simptomų.

Kas turi didžiausią riziką susirgti sunkia toksoplazmoze?

• Kūdikiai, gimę motinoms, kurios nėštumo metu ar esant 3 mėn. iki nėštumo užsikrėtė toksoplazmoze.
• Asmenys, turintys silpną imuninę sistemą (ŽIV infekuoti, onkologiniai ligoniai, ligoniai, gaunantys imunitetą slopinančius vaistus, pvz., po organų transplantacijos).

Ką turėčiau daryti, jei manau, kad galiu būti užsikrėtęs toksoplazmoze ?
Jei įtariate, kad jums gali būti toksoplazmozė, reikia kreiptis pas savo gydytoją, kuris skirs reikiamus tyrimus, kad išsiaiškintų, dėl galimos ūmios toksoplazmozės.
Jei planuojate pastoti, reikėtų atlikti kraujo tyrimą ir nustatyti, ar jūs kada nors buvote užsikrėtusi toksoplazmomis. Teigiamas atsakymas rodo, kad kraujyje yra toksoplazmų antikūnų, kurie apsaugo organizmą nuo ligos vystymosi. Moteris infekcijai neimli  ir pavojaus, kad gali užkrėsti vaisių, nėra. Neigiamas serologinio tyrimo rezultatas, kai antikūnų kraujyje nerandama, rodo, kad moteris imli toksoplazmos sukėlėjams. Šiuo atveju reikia imtis atsargumo priemonių, kad būtų išvengta infekcijos (žiūrėti žemiau).
Jei jau esate nėščia, taip pat rekomenduojama atlikti tyrimą. Jeigu tyrimas teigiamas, gali būti atliekami detalesni tyrimai, norint išsiaiškinti, kada jūs galėjote užsikrėsti toksoplazmoze. Įvertinus gautus duomenis, gydytojas gali skirti vaistus, kurie apsaugos vaisių nuo užsikrėtimo toksoplazmoze. Jeigu nėštumo metu atlikti toksoplazmozės tyrimai yra neigiami, moteris yra imli infekcijai, ir jai reikia laikytis atsargumo priemonių, kad būtų išvengta infekcijos (žiūrėti žemiau).

Kaip toksoplazmozė gydoma?
Jeigu toksoplazmozės diagnozė patvirtinama, jūsų šeimos gydytojas ar infekcinių ligų gydytojas nusprendžia, ar gydymas yra reikalingas. Sveikiems asmenims, moterims, kurios nėra nėščios, gydymo dažniausiai  nereikia. Ligos simptomai paprastai išnyksta per kelias savaites. Nėščioms moterims ar asmenims, kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi, gydymas gali būti skiriamas. Kiekvienu konkrečiu atveju, gydytojas nusprendžia apie gydymo būtinumą.

Kaip apsisaugoti nuo toksoplazmozės?
Maisto higiena.
Toksoplazmomis dažniausiai užsikrečiama per maistą, todėl, norint išvengti užsikrėtimo, labai svarbu laikytis tam tikrų rekomendacijų:
Valgyti tik gerai išvirtą ar iškeptą mėsą. Negalima ragauti žalios ar dar nevisai išvirusios mėsos. Temperatūrą mėsos viduje galima matuoti maisto termometru:

•  išvirtos mėsos (išskyrus paukštieną) temperatūra storiausio gabalo viduje turi būti virš 63 ° C;
•  maltos mėsos (išskyrus naminius paukščius) - 71 ° C;
• keptų viščiukų ir kitų paukštienos gaminių - 74 ° C.
• Palaikius mėsą keletą dienų minusinėje temperatūroje, po to mėsą išvirus, galima žymiai sumažinti galimybę užsikrėsti. Užšaldymas, marinavimas, rūkymas sumažina mėsos infekuotumą, bet sukėlėjų visiškai nesunaikina.
• Vaisius, uogas, daržoves prieš valgant kruopščiai nuplauti po tekančiu vandeniu.  
•  Negalima valgyti žalių arba išvirtų austrių, midijų, moliuskų, kurie gali būti užkrėsti toksoplazmomis.
•  Negalima gerti nepasterizuoto ožkos pieno, vartoti žalių kiaušinių.
• Negerti vandens iš atvirų vandens telkinių, taip pat jo nenaudoti maisto gamybai, daržovėms, vaisiams, uogoms plauti.
• Maistą saugoti nuo musių, tarakonų, dulkių.
• Labai svarbu, kad žalios mėsos, paukštienos, jūros gėrybių ar neplautų vaisių, daržovių dorojimui būtų naudojamos atskiros pjaustymo lentelės, įrankiai, peiliai, indai arba po panaudojimo jie būtų kruopščiai nuplauti karštu vandeniu.
• Pagaminus maistą, reikia nuvalyti visus virtuvės paviršius, nukenksminti kempinėles, šluostes, jas virinant ar pamerkiant į buityje naudojamus dezinfekuojančius tirpalus.

Asmens higiena

• Kruopščiai tekančiu vandeniu su muilu nusiplauti rankas prieš valgį, lietus žalią mėsą, neplautas daržoves.
• Mūvėti pirštines dirbant sode, darže ir plauti rankas po darbo.
• Neliesti nešvariomis rankomis akių, nosies ar burnos.

Jei aš priklausau rizikos grupei, ar galiu laikyti katę namuose?
Jei priklausote rizikos grupei (pvz., turite susilpnėjusį imunitetą arba esate nėščia), galite laikyti katę namuose, tačiau turite imtis atsargumo priemonių, kad būtų išvengta sąlyčio su Toxoplasma gondii:

• Reikia kasdien keisti kačių kraiką, kad parazitas netaptų pavojingas (sukėlėjai per 1-5 dienas kačių išmatose subręsta ir tampa pavojingi žmogui).
• Jeigu įmanoma, venkite pats keisti kačių kraiką. Jei niekas kitas negali atlikti šio darbo, dirbant reikia mūvėti pirštines, baigus darbą gerai nusiplauti rankas su muilu ir šiltu vandeniu.
• Kasdien dezinfekuoti kačių dėželes plovikliais, turinčiais aktyviojo chloro, ar, užpylus verdančiu vandeniu, palaikyti 5 minutes.
• Kates laikyti patalpoje.
• Kol esate nėščia, negalima įsigyti naujos katės, bendrauti su svetimomis katėmis, ypač benamėmis, ir mažais kačiukais. Pavojingiausios jaunos, iki 2 metų amžiaus, katės.
• Kates maitinti tik sausu, konservuotu ar virtu maistu, o ne žalia ar ne visai išvirta mėsa.

Ar katės visada platina užkratą ?
Katės toksoplazmas su savo išmatomis išskiria kelias savaites po užsikrėtimo. Kaip ir žmonės, katėms retai pasireiškia simptomai, todėl dauguma žmonių nežino, ar jų katė buvo užsikrėtusi. Po kelių savaičių katės nustoja išskirti sukėlėjus savaime, be gydymo. Tačiau per kelias savaites katės išskiria kelis milijonus sukėlėjų, kurie pasklinda aplinkoje. Nuo užterštos aplinkos užsikrečia įvairūs graužikai, paukščiai, kiaulės, avys, galvijai ir kt., kurie tampa toksoplazmozės sukėlėjų rezervuaru. Žmogus dažniausiai užsikrečia vartodamas gyvūnų mėsą.