Sifilis (įgimtas)

1. Kas yra įgimtas sifilis?

Tai sifilio forma, kuri jau turima gimstant.

2. Kaip plinta įgimtas sifilis?

Sifiliu serganti nėščioji vaisių per placentą užkrečia jau nuo 12 nėštumo savaitės. Infekcija gali patekti ir iš gimdymo takų, maitinančios motinos sifilio sukėlėją gali perduoti tik tais atvejais, jei ant krūtų yra sifiliui būdingų bėrimų. Nėščiosios, sergančios ankstyvuoju sifiliu ir negydomos, 70–100 proc. pagimdo užkrėstą naujagimį.

3. Kaip pasireiškia įgimtas sifilis?

Užkrėstas sifiliu naujagimis būna hipotrofiškas, gali turėti kvėpavimo sutrikimų, smegenų edemą, ascitą, padidėjusią blužnį. Naujagimiui įgimto sifilio požymiai atsiranda per pirmuosius 4–5 mėnesius – tai karščiavimas, makopapulinis bėrimas (dažnai ant delnų ir padų), petechijos, lūpų pabrinkimas ir radialiniai įplyšimai, pūslės, plačiosios kandilomos, gleivinių opos, sifilitinė sloga, tariamieji paralyžiai, intersticinis hepatitas, limfadenopatija, gydymui atsparus enteritas, laringitas, hemolizinė anemija, glomerulonefritas. Meningito simptomai atsiranda dažniausiai 3 - 6 mėnesių amžiaus kūdikiams, galimi centrinės nervų sistemos pažeidimai (hidrocefalija, traukuliai). Vėlyvo įgimto sifilio požymiai: „balno nosis“, radialiniai įplyšimai apie burną, kurie gyja randais (Parrot randai), Hutchinsono požymių triada – intersticinis keratinas (ragenos uždegimas), Hutchinsono dantys ir kurtumas, Cluttono sąnariai, aukštas gomurio skliautas, kaktikaulio iškilimai, trumpas viršutinis žandikaulis, apatinio žandikaulio išsikišimas, krūtinkaulio ir raktikaulio sąnarių sustorėjimas, kiti požymiai1.

4. Kuo pavojingas sifilis nėštumo metu?

Nėščiosios, sergančios ankstyvuoju sifiliu ir negydomos, 70–100 proc. pagimdo užkrėstą sifiliu naujagimį.Nėštumo metu dėl negydomo sifilio 30–40 proc. atvejų įvyksta abortai, pagimdomas negyvagimis arba naujagimis miršta tuoj po gimimo, arba įvyksta priešlaikinis gimdymas.

5. Kaip sužinoti, ar nėščioji užsikrėtusi sifiliu?

Reikia atlikti serologinį kraujo (iš venos) tyrimą. Lietuvoje tokie tyrimai nėščiosioms atliekami nemokamai. Nėštumo metu dėl sifilio rekomenduojama tirtis  du kartus – iki 12 nėštumo savaitės ir 29–40 nėštumo savaitę. Išsitirti dėl sifilio nėščiosioms turi pasiūlyti nėštumą prižiūrintis gydytojas ginekologas arba šeimos gydytojas. Tyrimo išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (PSDF) lėšų.

6. Kas daroma, jei nėščiąjai diagnozuojamas sifilis?

Sifiliu užsikrėtusiai nėščiąjai skiriamas gydymas. Nėštumo metu paskirtas gydymas yra saugus vaisiui ir padeda išvengti infekcijos perdavimo iš motinos vaikui. Gydymas yra būtinas, jei norima pagimdyti sveiką, sifiliu neužsikrėtusį vaiką.

7. Ar sifilis išgydomas?

Taip.

8. Ar persirgus sifiliu susidaro imunitetas?

Imunitetas nesusidaro. Išgijus nuo sifilio, juo galima užsikrėsti pakartotinai. Savaime nuo sifilio nepasveikstama. Kadangi imunitetas prieš sifilį nesusidaro, todėl diagnozavus sifilį nėščiajai, labai svarbu ištirti ir gydyti jos lytinį partnerį (nes nėščioji gali užsikrėsti pakartotinai).

9. Kaip plinta sifilis?

Sifiliu užsikrečiama visų rūšių lytinių (vaginalinių, analinių, oralinių) santykių metu, per gleivines arba smulkius odos pažeidimus. Užsikrėtusi moteris sifilį gali perduoti vaisiui per placentą nuo 12 nėštumo savaitės. Sifilio sukėlėjas į kūdikio organizmą gali patekti ir iš gimdymo takų. Maitinančios motinos sukėlėją gali perduoti tais atvejais, jei ant krūtų yra sifiliui būdingų bėrimų.Todėl ypač svarbi nėščiųjų patikra dėl sifilio.

10. Kokie sifilio požymiai?

Sifilio inkubacinis (dar nėra klinikinių požymių) laikotarpis siekia 10–90 dienų (vidutiniškai 21 diena). Liga vystosi lėtai. Daugeliui gali nepasireikšti jokių ligos simptomų, tačiau liga progresuoja ir sukelia komplikacijas. Sifilis gali būti ankstyvas (pirminis, antrinis, latentinis) ir vėlyvas (tretinis). Ankstyvojo sifilio stadijos:
Pirmoji stadija (pirminis sifilis). Praėjus kelioms savaitėms po užsikrėtimo (vidutiniškai 21 diena), toje vietoje, per kurią pateko ligos sukėlėjas (dažniausiai lytiniuose organuose, tačiau gali būti ir kitur: burnoje, išangėje) atsiranda apie 1 cm skersmens kieta opa – šankeris (ulcus durum). Ji dažniausiai neskausminga, lygiais kraštais, kietu dugnu. Gali formuotis ir dauginės opos kitose kūno vietose (burnoje, ant liežuvio, apie išangę ir kt.) Padidėja arčiausiai esantys limfmazgiai. Po kelių savaičių (3–6) opelės išnyksta negydomos. Jei šioje stadijoje gydymas neskirtas, sifilis progresuoja į antrą stadiją. 
Antroji stadija (antrinis sifilis) prasideda praėjus 3–6 savaitėms po pirminės opos atsiradimo. Atsiranda neniežtintys bėrimai delnuose, paduose, burnoje ar kitose vietose (žr. paveikslą). Gali būti sifilinė angina, limfmazgių padidėjimas, karščiavimas, galvos skausmas ir kiti. Rečiau pluoštais iškrinta plaukai arba atsiranda plaukų slinkimas. Net ir negydant šie simptomai gali išnykti, tačiau tai nereiškia, kad žmogus pasveiko. Sifilis progresuoja toliau į vėlyvąją stadiją. Užsikrėtęs asmuo gali nejausti jokių ligos požymių, tačiau šią ligą platinti kitiems partneriams.

 Pav. Antros stadijos sifilio bėrimai delnuose ir paduose


Vėlyva sifilio stadija gali tęstis 10–20 metų. Pažeidžiami vidaus organai, smegenys, nervų sistema, širdis, kraujagyslės, akys, kepenys, kaulai, sąnariai. Būdingos komplikacijos (paralyžius, demencija ir kt.).

11. Kokia sifilio profilaktika?

Siekiant apsisaugoti nuo lytiškai plintančių infekcijų, įskaitant ir sifilį, rekomenduojama vengti atsitiktinių lytinių santykių, mažinti lytinių partnerių skaičių bei nuolatos ir teisingai naudoti prezervatyvus lytinių santykių (oralinių, vagininių, analinių) metu.