Raudonukė

1. Kas yra raudonukė?
Tai ūmi virusinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu, makulopapuliniu bėrimu bei generalizuota limfadenopatija. Kartais smulkus makulopapulinis bėrimas būna panašus į tymus ar skarlatiną.
 
2. Kas sukelia raudonukę?
Sukėlėjas yra raudonukės virusas, turintis RNR, priklausantis Rubivirus genčiai, Togaviridae šeimai. Aplinkoje virusai neatsparūs, greitai žūva džiūdami, veikiant ultravioletinei spinduliuotei, eteriui, formalinui ir kitiems dezinfektantams.
 
3. Kaip galima užsikrėsti raudonuke?
Tai yra ypač užkrečiama infekcija. Vienintelis infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus. Dažniausiai virusas plinta oro lašiniu būdu arba per tiesioginį ar netiesioginį sąlytį su užsikrėtusio asmens nosiaryklės išskyromis. Raudonuke sergantis asmuo būna užkrečiamas vieną savaitę iki išbėrimo ir 4 dienas nuo bėrimo pradžios. Užsikrėsti galima ir nuo besimptome infekcija sergančių asmenų.
 
4. Kas dažniausiai serga raudonuke?
Dažniausiai serga mokyklinio amžiaus vaikai ir imlūs suaugusieji.
 
5. Ar Lietuvoje registruojami raudonukės atvejai?
2019–2021 m. Lietuvoje raudonukės atvejų neregistruota, per pastarąjį dešimtmetį registruoti du raudonukės atvejai, iš jų vienas asmuo susirgo 2018 m., o kitas – 2022 m. pabaigoje.
 
6. Kokiose teritorijose vis dar registruojami raudonukės susirgimai?
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis nuo 2022 spalio mėn. iki 2023 m. rugsėjo mėn., raudonukės atvejų registruojama Lenkijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Italijoje, Rumunijoje ir Lietuvoje (1 atvejis).
 
7. Ar galima susirgti raudonuke tose šalyse, kuriose vis dar registruojami susirgimai?
Kol raudonukės viruso cirkuliacija pasaulyje nėra visiškai sustabdyta, Pasaulio sveikatos organizacija atkreipia dėmesį, kad išlieka įvežtinės raudonukės rizika. Todėl labai svarbu yra ne tik išlaikyti dideles MMR skiepijimo apimtis, bet ir užtikrinti imigrantų, vietinių gyventojų, asmenų keliaujančių tranzitu į teritorijas, kuriose registruojami raudonukės susirgimai, skiepijimus.
 
8. Kokie yra raudonukės simptomai?
Inkubacinis raudonukės periodas trunka 11-24 dienas. Ligoniai skundžiasi bendru silpnumu, nedideliu galvos skausmu, karščiavimu (iki 38-39 °C), kartais – raumenų ir sąnarių skausmais. Dažniausias ligos simptomas, į kurį atkreipiamas dėmesys, yra bėrimas. Makulopapuliniais bėrimo elementais išberia iš karto visą kūną, kiek gausiau tiesiamuosiuose galūnių paviršiuose, sėdmenų srityje ir aplink sąnarius. Raudonukei būdingas pakaušio limfmazgių padidėjimas, tačiau tai nėra absoliučiai tikslus diagnostinis požymis. Vaikai raudonuke serga itin lengvai, o suaugusieji serga kiek sunkiau.
 
9. Kuo man/mano vaikui pavojinga raudonukė?
Raudonukės komplikacijos itin retos. Suaugusiems, ypač moterims, ir paaugliams liga gali komplikuotis poliartritu. Taip pat ši liga labai pavojinga nėščiosioms, nes galimas vaisiaus apsigimimas, vadinamasis įgimtos raudonukės sindromas. Kuo ankstesniu nėštumo metu susergama, tuo apsigimimai sunkesni. Susirgus nėštumo pradžioje, dažnai įvyksta persileidimai. Susirgus per pirmąjį nėštumo trimestrą, yra didesnė nei 80 proc. tikimybė, kad šių moterų kūdikiai gims su sunkiais širdies, smegenų apsigimimais, bus akli ar kurti. Todėl nustačius, kad nėščioji serga ūmia raudonukės infekcija, neretai rekomenduojama nutraukti nėštumą.
 
10. Kaip gydoma raudonukė?
Specifinių gydymo priemonių nėra, todėl infekcijai taikomas simptominis gydymas. Raudonuke sergantys ligoniai dažniausiai gydomi namuose. Į ligoninę guldoma, jei ligos forma yra sunki, ir esama komplikacijų. Pajutus pirmuosius ligos simptomus rekomenduojame kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.
 
11. Ar persirgus raudonuke susidaro imunitetas?
Po ligos imunitetas įgyjamas visam gyvenimui.
 
12. Kaip apsisaugoti nuo raudonukės?
Pagrindinė ir specifinė profilaktikos priemonė nuo raudonukės yra imunizacija gyvąja susilpninta MMR (tymų, raudonukės, epideminio parotito) vakcina. Vadovaujantis LR vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriumi, skiriamos 2 raudonukės vakcinos dozės. Pirmoji dozė skiriama 15-16 mėn. amžiaus, antra – 6-7 metų amžiaus vaikams. Taip pat neskiepyti, nepilnai skiepyti (viena raudonukės doze) ar nežinantys savo skiepijimo būklės gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl galimybės pasiskiepyti MMR vakcina. Įskiepijus dvi raudonukės vakcinos dozes, pasiekiama patikima ilgalaikė apsauga.
 
14. Ką daryti jei neprisimenu ar esu skiepytas nuo raudonukės?
Kreipkites į asmens sveikatos priežiūros įstaigą į savo pediatrą ar šeimos gydytoją dėl galimybės peržiūrėti vaiko ar savo ambulatorinę kortelę, skiepijimo pažymėjimą ar Tarptautinio skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjimą. Jeigu minėtuose dokumentuose nėra įrašo apie atliktą vakcinaciją nuo raudonukės, tuomet galima atlikti serologinius tyrimus, siekiant įvertinti asmenų imlumą raudonukei, tymams.
 
15. Ar vakcina nuo raudonukės yra saugi?
Vakcina yra labai veiksminga ir saugi, tačiau esant nepakankamoms raudonukės vakcinos skiepijimo apimtims (ne mažiau kaip 95 proc.), vaikų kolektyvuose gali pasitaikyti raudonukės susirgimų ir/ar protrūkių, įvežtinių atvejų. Taip pat reikėtų paminėti, kad nėščiųjų, planuojančių pastoti per artimiausius mėnesius skiepyti negalima.
 
16. Ar vakcina nuo raudonukės sukelia nepageidaujamas reakcijas?
MMR (tymų, raudonukės, epideminio parotito) vakcina kaip ir visos kitos, gali sukelti nepageidaujamą reakciją, nors ji pasireiškia ne visiems žmonėms. Dažniausios MMR vakcinos sukeltos nepageidaujamos reakcijos yra paraudimas injekcijos vietoje ar/ir karščiavimas ³ 37,5 °C.
 
17. Ar yra ryšys tarp MMR vakcinos ir autizmo?
Tėvai dažnai pirmuosius vaikų autizmo požymius pastebi po jų pirmojo gimtadienio. Paprastai nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito (MMR) vaikai skiepijami sulaukę šio amžiaus, tačiau tai nereiškia, kad ši vakcina sukelia autizmą. Įvairiose užsienio valstybėse (Danijoje, Švedijoje, Suomijoje, Kanadoje, JAV ir Jungtinėje Karalystėje) atlikus plataus masto mokslinius tyrimus su šimtais tūkstančių vaikų nebuvo nustatyta jokio sąryšio tarp MMR skiepų ir autizmo.