Maliarija

Kas yra maliarija?
Maliarija yra sunki, kartais gyvybei grėsminga liga, kurią sukelia Plasmodium genties kraujo pirmuonys. Šią infekciją perduoda uodai, maitindamiesi žmogaus krauju. Liga dažniausiai pasireiškia aukšta temperatūra, šaltkrėčiu, į gripą panašiais simptomais. Žmogui maliariją sukelia penkios parazitų rūšys: Plasmodium falciparum, P. vivax, P. ovale, P. malariae ir P. knowlensi („zoonozinė“ maliarija natūraliai plinta tarp makakų Pietryčių Azijos šalyse, tačiau gali būti perduota ir žmogui).

Kur maliarija paplitusi ?
Maliarija plačiai paplitusi tropiniuose ir subtropiniuose Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos regionuose. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 95 šalyse 3,2 bilijono žmonių gyvena vietovėse, kuriose yra rizika užsikrėsti maliarija. 2015 m. buvo užregistruota 214 mln. klinikinių maliarijos atvejų, 438 tūkst. žmonių mirė, dauguma jų vaikai iš Afrikos. Neendeminėse šalyse kiekvienais metais įvežtine maliarija suserga apie 10–30 tūkst. turistų, iš kurių apie 1 proc. miršta nuo tropinės maliarijos.

Ar maliarija paplitusi Lietuvoje?
Lietuvoje antrojo pasaulinio karo ir pokario metais vietinė P. vivax maliarija buvo smarkiai paplitusi, kasmet susirgdavo apie 2 tūkst. gyventojų. 1948 m. įkūrus Respublikinę priešmaliarinę stotį, medikų ir biologų pastangomis, 1957 m. vietinė maliarija Lietuvoje buvo įveikta. Maliarijos susirgimų nebuvo registruojama iki 1963 m., tačiau nuo 1964 m. iki šių dienų registruojami įvežtinės maliarijos atvejai. 2006–2015 m. Lietuvoje buvo užregistruota 43 įvežtinės maliarijos atvejai, du ligoniai, sirgę tropine maliarija, mirė. Per šį laikotarpį 39 asmenys užsikrėtė Afrikoje, 4 – Azijoje. 2006–2015 m. maliarija sirgo 7 jūreiviai, 15 turistų, 19 asmenų, išvykusių darbo tikslu, 1 studentas, 1 kareivis (legionierius).

Kaip žmogus užsikrečia maliarija?
Žmogus maliarija užsikrečia įgėlus infekuotai uodo patelei, kuri minta žmogaus krauju. Uodų patelės puola saulei nusileidus, didžiausias aktyvumas tarp 23 val. vakaro ir 6 val. ryto. Su uodo seilėmis parazitai patenka į kraują ir kepenų ląsteles, kur pradeda intensyviai daugintis. Vėliau iš kepenų ląstelių jie patenka į kraują ir eritrocitus. Patys uodai užsikrečia maitindamiesi sergančio žmogaus krauju. Kad uodas užsikrėstų kitą žmogų, jo organizme parazitai turi subręsti (maždaug per savaitę).

Kadangi sukėlėjai gyvena eritrocituose, maliarija gali būti perduota per kraują: perpilant kraują, persodinant organus, per užterštas krauju adatas ar švirkštus. Taip pat galima įgimta maliarija (transplacentinis perdavimo kelias).

Kas yra maliarijos infekcijos šaltinis?
Infekcijos šaltinis yra užsikrėtęs maliarija žmogus, kurio kraujyje yra sukėlėjų. P. knowlesi infekcijos šaltinis gali būti užsikrėtęs žmogus ir makakos.

Ar maliarija galima užsikrėsi kontaktuojant su ligoniu?
Ne. Maliarija neplinta nuo žmogaus – žmogui, tai yra liečiant ligonį ar lytinių santykių metu.

Ar yra žmonių atsparių maliarijai?
Beveik visi žmonės yra imlūs maliarijai. Persirgus maliarija išsivysto tik trumpalaikis imunitetas. Asmenims, gyvenantiems endeminėse maliarijos vietovėse, gali išsivystyti dalinis imunitetas, kuris sumažina ligos sunkumą ir apsaugo nuo sunkios komplikuotos maliarijos. Tačiau asmuo, išvykęs iš endeminės vietovės, per 2–3 metus netenka šio imuniteto, todėl gali susirgti sunkia maliarijos forma. Vietovėse, kur maliarija labai paplitusi, kūdikiai dažnai turi iš motinų paveldėtą pasyvų imunitetą, kuris išlieka 4–6 mėnesius ir apsaugo nuo maliarijos pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Kai kurios žmonių genetinės savybės, hemoglobino ir eritrocitų antigeninė sudėtis, lemia žmogaus atsparumą maliarijai, taip pat sergant kai kuriomis ligomis, dėl kurių pakinta eritrocitai - maliarija nesivysto, nes parazitai negali patekti ar daugintis pažeistuose eritrocituose.

Kas turi didžiausią riziką susirgti maliarija?
Didžiausią riziką susirgti sunkia maliarijos forma turi maži vaikai, nėščios moterys, keliautojai, kurie atvyksta iš neendeminių maliarijos vietovių  į  endemines vietoves. P. falciparum sukelia ypač sunkią maliarijos formą, dar kitaip vadinamą  tropine maliarija. Laiku nepradėjus gydymo žmogus gali mirti.

Kaip maliarija pasireiškia?
Liga pasireiškia aukšta temperatūra, šaltkrėčiu, jaučiamas galvos, raumenų skausmas, nuovargis, gali atsirasti pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Vėliau dėl eritrocitų masinio pažeidimo vystosi mažakraujystė ir gelta. Jeigu ligonis negauna gydymo, gali vystytis komplikacijos, atsiranda inkstų nepakankamumas, sąmonės sutrikimas, koma ir mirtis.

Po kiek laiko, įkandus uodui, pasireiškia ligos simptomai?
Ligos inkubacinis laikotarpis priklauso nuo sukėlėjo rūšies: 7–10 d., esant P. falciparum sukėlėjui, 10–17 d. – P. vivax ir P. ovale, 18–40 d. ar ilgiau – P. malariae ir 10–12 d. – P. knowlesi. Maliarijos sukėlėjai P. vivax ir P. ovale kepenyse gali sudaryti „snaudžiančius“ židinius, todėl maliarija gali pasireikšti po kelių mėnesių ar kelių metų, po uodo įkandimo.

Kaip maliarija nustatoma?
Maliarija nustatoma įvertinus klinikinius ligos simptomus, epidemiologinius duomenis (keliavo po endemines vietoves) bei atlikus laboratorinius tyrimus. Maliarijos diagnozė patvirtinama atlikus storo kraujo lašo ir kraujo tepinėlio mikroskopinius tyrimus. Jais galima nustatyti ligos sukėlėją ir parazitemijos lygį (parazitų kiekį kraujyje). Skubiam maliarijos patvirtinimui gali būti atliekamas greitasis Plasmodium antigenų kraujyje, nustatymo testas.

Kaip galima apsisaugoti nuo maliarijos?
Pagrindinės apsisaugojimo priemonės yra antimaliariniai vaistai ir apsauga nuo uodų įgėlimo. Kiekvienas žmogus, vykstantis į šalis, kuriose paplitusi maliarija, privalo vartoti vaistus. Vaistus paskiria asmens sveikatos priežiūros įstaigos specialistas. Konkretus preparatas parenkamas, atsižvelgiant į endeminės zonos riziką, vaisto rezistentiškumą, pašalinius reiškinius, lydimuosius susirgimus, amžių. Reguliarus vaistų vartojimas – viena svarbiausių maliarijos profilaktikos priemonių, apsaugančių žmogų nuo šios pavojingos ligos. Žmogus, nereguliariai geriantis antimaliarinius vaistus, vis tiek suserga, tik nutolina ligos pradžią. Maliarijos simptomai būna netipiški, todėl sunkiau įtarti ir diagnozuoti ligą.

Bendrieji patarimai, kaip vartoti vaistus.
Tabletes visada reikia gerti tuo pačiu paros metu, geriausiai vakare. Jei tabletės geriamos kartą per savaitę, jas reikia gerti tą pačią savaitės dieną. Vaistus reikia vartoti su maistu, gausiai užgeriant vandeniu.
Vaistus reikia pradėti gerti prieš atvykstant į padidėjusio sergamumo zoną, visą buvimo laiką ir sugrįžus iš maliarijos endeminių vietovių.
Vaistai gali turėti šalutinį poveikį. Nedidelis pykinimas, vienkartinis vėmimas ar viduriavimas paprastai nėra priežastis vaistų vartojimui nutraukti. Tačiau jei atsiradę simptomai labai vargina, o vaistai netoleruojami, juos reikėtų pakeisti kitais vaistais. 

Individuali apsauga nuo uodų
Uodai yra maliarijos sukėlėjų pernešėjai, todėl apsauga nuo uodų įgėlimo yra svarbi maliarijos profilaktikos priemonė. Uodai labiausiai puola saulei leidžiantis ir tekant, todėl reikėtų vengti vaikščioti lauke temstant ar auštant ir nereikėtų vakarais būti arti vandens. Aktyviausiu uodų skraidymo metu, rekomenduojama dėvėti drabužius, dengiančius rankas ir kojas, avėti kulkšnis pridengiančius batus, mūvėti kojines, vengti tamsių drabužių, kurie vilioja uodus. Veido, drabužiais nepridengtų rankų, kojų ar kitų kūno vietų apsaugai naudoti repelentus (uodus atbaidančias priemones).

Griežtai laikytis repelentų naudojimo rekomendacijų ir jų neperdozuoti (ypač mažiems vaikams). Atkreipti dėmesį į gamintojo pastabas dėl poveikio trukmės. Labai svarbu perskaityti repelentų gamintojo informaciją apie produkto naudojimą. Repelentus naudoti tik lauke, kai grįžtate į patalpas, odą nusiplauti su muilu ir vandeniu. Stengtis neįkvėpti, nepraryti ir saugotis, kad repelentai nepatektų į akis. Taip pat repelentų nepurkšti ant sužeistos ar pažeistos odos. Vaikams, jaunesniems nei 10 metų, neleidžiama patiems naudoti repelentų. Mažiems vaikams negalima repelentų purkšti ant plaštakų, apie akis ir burną.

Patalpose esančių durų ir langų angas aklinai uždengti tinkleliais, jei tokių galimybių nėra, nakčiai uždaryti. Miegant lauke ar nesandariose patalpose, virš lovos pakabinti audeklą (baldakimą) ir atsigulus jo kraštus pakišti po čiužiniu. Tinklas garantuoja apsaugą, jei nėra suplyšęs ir po juo nėra uodų. Lovos ir langų tinklelius, užuolaidas, palapines impregnuoti permetrino produktais. Prieš naktį gyvenamosiose patalpose deginti susuktą į tabletę virvelę, impregnuotą piretroidais, taip pat tamsius patalpų kampus, palovius, pastales, po kėdėmis, už užuolaidų ir kitur, kur gali būti uodų, išpurkšti insekticidais.