Lytiškai plintančios infekcijos

1. Kaip užsikrečiama lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI)?
Lytiškai plintančiomis infekcijomis dažniausiai užsikrečiama visų rūšių lytinių santykių metu – vaginalinių, oralinių, analinių. Buitiniu keliu, ypač laikantis asmens higienos, LPI neužsikrečiama. LPI užsikrėtusi nėščioji užkratą gali perduoti vaisiui nėštumo metu ar naujagimiui gimdymo arba maitinimo krūtimi metu.

2. Kokie pagrindiniai lytiškai plintančių infekcijų simptomai?

• išskyros iš šlapimo takų ar lyties organų;
• išskyrų spalva įvairi – nuo geltonai žalsvos iki permatomos;
• skausmingas, dažnesnis šlapinimasis;
• baltos apnašos varpoje, makštyje ar burnoje;
• bėrimai lyties organų srityje;
• padidėję kirkšnių limfmazgiai;
• skausmingumas kapšelyje, pilvo apačioje;
• kraujo pasirodymas lytinių santykių metu ar po jų, menstruacinio ciklo viduryje;
• išeinamosios angos skausmas, perštėjimas;
• anogenitalinės karpos;
• sąnarių skausmai ir kt.

3. Kada po užsikrėtimo atsiranda lytiškai plintančių infekcijų požymių?
Įvairioms LPI skirtingai. Bet, dažniausiai, jie atsiranda ne iš karto, o praėjus inkubaciniam periodui, kuris visoms LPI yra skirtingas. Kartais simptomai pasireiškia po savaitės, mėnesio ar pusmečio. Kartais požymių visai nebūna. Užsikrėtusios LPI moterys dažnai nejaučia jokių simptomų. Užkrėsti kitus galima net ir tada, jei nėra jokių ligos požymių.

4. Ar lytiškai plintančios infekcijos išgydomos?
Dauguma lytiškai plintančių infekcijų (sifilis, gonorėja, chlamidiozė) yra pagydomos. Virusų sukeliamos infekcijos (ŽIV infekcija, genitalijų herpesas ir karpos) yra lėtinės ir nepagydomos, tačiau jų eigą galima kontroliuoti.

5. Kuo pavojingos lytiškai plintančios infekcijos?
Kai kurios laiku negydomos lytiškai plintančios infekcijos gali sukelti komplikacijų, pvz., negydoma gonorėja ir chlamidiozė sukelia nevaisingumą.

6. Kaip apsisaugoti nuo lytiškai plintančių infekcijų?
Patikimiausias būdas išvengti lytiškai plintančių infekcijų – tai susilaikyti nuo lytinių santykių ar turėti ilgalaikius abipusiai monogaminius lytinius santykius su asmeniu, kuris žino, kad nėra infekuotas. Riziką užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis sumažina taisyklingas prezervatyvų naudojimas lytinių santykių (vaginalinių, oralinių, analinių) metu.

7. Ką daryti atsiradus LPI simptomams?
 Neįprastos išskyros iš lyties takų, pūslelės ar opos, bėrimai, niežulys – tai signalas susilaikyti nuo lytinių santykių ir nedelsiant apsilankyti pas gydytoją (dermatovenerologą, šeimos, ginekologą). Siekiant išvengti rimtų sveikatos sutrikimų, rekomenduojama kreiptis pas specialistus kuo anksčiau.

8. Kur pasitikrinti dėl lytiškai plintančių infekcijų?
 Dėl tyrimų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją,  gydytoją dermatovenerologą, gydytoją ginekologą ar kt. Dėl LPI galima pasikrinti anonimiškai, tačiau už anonimines paslaugas reikės susimokėti.  

9. Turėjus nesaugius lytinius santykius, kada reikėtų atlikti tyrimus dėl lytiškai plintančių infekcijų?
Dėl lytiškai plintančių infekcijų (gonorėjos, chlamidiozės, sifilio, ŽIV infekcijos) rekomenduojama pasitikrinti praėjus vidutiniškai trims savaitėms arba truputį anksčiau, jeigu pasireiškė klinikiniai požymiai.

10. Kam ir kada rekomenduojama pasitikrinti dėl lytiškai plintančių infekcijų?

• Esant klinikiniams simptomams (žr. 2 kl.)
• Jeigu lytiniam partneriui (ei) pasireiškė LPI požymių arba jeigu jam/jai diagnozuota LPI
• Po nesaugių (be prezervatyvo) lytinių santykių su nauju ( ar atsitiktiniu) lytiniu partneriu
• Dažnai keičiantiems lytinius partnerius
• Asmenims, patyrusiems lytinę prievartą
• Jeigu nustatoma viena iš lytiškai plintančių infekcijų, rekomenduojama pasitikrinti dėl kitų
• Nėščiosioms
• Rizikos grupių asmenis: seksualinių paslaugų teikėjams ir jų klientams; vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais; švirkščiamųjų narkotikų vartotojams ir jų partneriams
• Prieš invazines gimdos kaklelio ar dirbtinio apvaisinimo procedūras