Kriptosporidiozė

Kas yra kriptosporidiozė?

Kriptosporidiozė yra infekcinė liga, kuri pasireiškia vandeningu viduriavimu. Ligą sukelia parazitiniai pirmuonys (kriptosporidijos – Cryptosporidium spp.), kurie su sergančio žmogaus ar gyvūno išmatomis patenka į aplinką. Šie parazitai paplitę visame pasaulyje. JAV kasmet užregistruojama apie 748 tūkst. šios ligos atvejų, Lietuvoje – 2-4 atvejai per metus.

Kaip žmogus galima užsikrėsti kriptosporidioze ir kaip ji plinta?

Kriptosporidijos gyvena sergančių žmonių ir gyvūnų žarnyne. Jos su išmatomis patenka ant dirvožemio, į vandenį, ant maisto, rankų ar kitų paviršių. Užsikrėtęs žmogus ar gyvūnas vieno tuštinimosi metu gali išskirti nuo 10 iki 100 mln. sukėlėjų. Kriptosporidijų išsiskyrimas su išmatomis prasideda atsiradus pirmiems ligos simptomams, tęsiasi visą ligos periodą ir dar 2 savaites išnykus ligos simptomams (nustojus viduriuoti). Parazitai turi apsauginį apvalkalėlį, kurio dėka drėgnoje aplinkoje gali išlikti gyvybingi apie 2-6 savaites. Žmogus užsikrečia, kai sukėlėjai per burną patenka į žarnyną, dažniausiai nuo nešvarių rankų, vartojant užterštą maistą arba vandenį. Kriptosporidijos dažnai plinta per baseinų, atvirų telkinių vandenį, geriamą vandenį.

Kriptosporidijomis galima užsikrėsti:

• nurijus vandens (pvz., maudantis baseinuose, tvenkiniuose, ežeruose, upėse ir kt.), kuris yra užterštas nuotekomis, žmonių ar gyvūnų išmatomis. Kriptosporidijos yra atsparios chlorui, todėl ilgai išsilaiko chloruotame geriamame ar baseinų vandenyje;
• geriant nenukenksmintą ežerų, upių vandenį, kuriame gali būti kriptosporidijų;
• naudojant ledukus, geriant pagamintus gėrimus, nepasterizuotą/žalią obuolių sidrą, pieną, užterštą kriptosporidijomis;
• valgant nenuplautas daržoves, vaisius, uogas.
• liečiant burną nešvariomis rankomis po darbo lauke, susitepus jas išmatomis keičiant vystyklus, prižiūrint viduriuojantį ligonį, gyvulį (karvę, veršelį).

Kas turi didžiausią riziką užsikrėsti kriptosporidioze?

• Kriptosporidijomis gali užsikrėsti, bet kuris žmogus, tačiau didesnę riziką turi:
• vaikai, kurie lanko vaikų ugdymo įstaigas (taip pat ir kūdikiai);
• vaikų ugdymo įstaigų darbuotojai;
• infekuoto asmens šeimos nariai;   
• asmenys, kurie slaugo ligonį, sergantį kriptosporidioze;
• keliautojai (keliaujantys po besivystančias šalis, kur yra prasta higiena, nesaugus maistas ir vanduo);  
• stovyklautojai, gyvenantys blogomis sanitarinėmis sąlygomis ir vartojantys nesaugų vandenį;
• asmenys, kurie vartoja vandenį iš nevalytų, seklių, nesaugių šulinių;
• asmenys, kurie maudosi užterštame vandenyje (baseinai, ežerai ir kt.);
• asmenys, kurie prižiūri viduriuojančius veršelius ar kitus atrajojančius gyvūnus.  

Ar ši liga pavojinga žmonėms?

Kriptosporidioze gali sirgti bet kuris užsikrėtęs žmogus – užtenka, kad į jo organizmą patektų nors 10 sukėlėjų. Liga ne visiems ligoniams vystosi vienodai. Daugumai žmonių su stipria imunine sistema ligos simptomai nepasireiškia arba jie būna trumpalaikiai, mažai išreikšti. Tačiau, kai kuriems žmonėms liga gali sukelti sunkių sveikatos problemų:

• mažiems vaikams ir nėščioms moterims, kuriems dėl viduriavimo greičiau išsivysto dehidratacija (vandens kiekio praradimas, kuris sutrikdo organizmo fiziologinę veiklą);  
• asmenims su silpna imunine sistema – AIDS sergantiems ligoniams, genetinėmis paveldimomis ligomis, kurios pažeidžia imunitetą, onkologiniams ligoniams, ligoniams po transplantacijos (kurie gydomi imunitetą slopinančiais vaistais), senyvo amžiaus žmonėms. 

Kokie yra ligos simptomai, kada jie atsiranda ir kiek trunka?

Ligos simptomai atsiranda po 2-10 d., dažniausiai – 7 (užsikrėtus šia liga). Asmenims, su silpnu imunitetu, ligos simptomai atsiranda greičiau, dažniausiai po 3-4 d. Daugumai žmonių užsikrėtus kriptosporidijomis – liga praeina be simptomų, tačiau toks asmuo vis tiek su išmatomis išskiria ligos sukėlėjus ir yra pavojingas aplinkiniams.  

Pagrindiniai ligos simptomai:

• gausus vandeningas viduriavimas;
• skrandžio spazmai ar skausmas;
• dehidratacija (skysčių netekimas);
• pykinimas;
• vėmimas;
• temperatūra.  
• svorio mažėjimas;
• kartais viršutinių kvėpavimo takų uždegimas (sloga, gerklės skausmas ir kt.). 

Asmenims su sveika imunine sistema simptomai dažniausiai trunka apie 1-2 savaites (kartais nuo kelių dienų iki kelių savaičių). Ligos sunkumas bei trukmė priklauso nuo ligonio amžiaus – vaikai, nėščios moterys, vyresnio amžiaus žmonės serga sunkiau.

Asmenims, su pažeista ar nusilpusia imunine sistema, liga gali tęstis net iki 4 mėn. Daugeliui tokių ligonių kūno temperatūra pakyla iki 39°C, ligonį kankina pykinimas, dažnas vėmimas, gausus ir vandeningas viduriavimas. Netekus daug skysčių bei svorio labai pablogėja savijauta, vystosi komplikacijos, gali ištikti net mirtis. Kriptosporidijos gyvena žarnyne, tačiau nusilpus imunitetui jos gali pažeisti kvėpavimo sistemos bei kitus organus, vystosi tulžies pūslės, nosies priedų, gerklės, trachėjos, bronchų ir plaučių uždegimas.  

Ką daryti užsikrėtus kriptosporidioze?

Įtarus, kad esate užsikrėtę kriptosporidioze, turite kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Kaip kriptosporidiozė diagnozuojama?

Tiriamos ligonio išmatos, kuriose per mikroskopą ieškoma kriptosporidijų arba nustatomas Cryptosporidium spp. antigenas. Kadangi kriptosporidijos su išmatomis išsiskiria ne kiekvieną dieną, kartais pacientui gali prireikti pateikti trijų skirtingų dienų surinktus išmatų mėginius. Taip galima išvengti diagnostinės klaidos ir užsitikrinti  tyrimo rezultatus.

Kaip kriptosporidiozė gydoma ?

Gydytojas, įvertinęs ligos eigą, skiria gydymą. Sergant reikia gerti daug skysčių. Netekus labai daug skysčių, ligonį gali reikėti hospitalizuoti ir maitintis pilnaverčiu maistu, turinčiu B ir C grupės vitaminų. Nevartoti maisto, turinčio grubios ląstelienos, riebalų, gėrimų, kuriuose yra kofeino (pvz., arbatos, kavos), alkoholio.

Kaip galima apsisaugoti nuo kriptosporidiozės ?

Rankų higiena, kuri efektyvi tik tuomet, kai rankos plaunamos teisingai.  
Rankas reikia plauti su muilu ir tekančiu vandeniu, netrumpiau 20 sekundžių. Trinti viena į kitą, kol susidarys putos. Neužmiršti išorinės plaštakų dalies, tarpupirščių ir panagių. Nuskalauti švariu tekančiu vandeniu, nusausinti (popieriniu ar oro rankšluosčiu). Mažiems vaikams reikia padėti tinkamai nusiplauti rankas.

Rankas reikia plauti:

• prieš, per ir po maisto ruošimo,
• prieš valgant,
• prieš ir po ligonio, ypač viduriuojančio,  slaugymo,  
• pasinaudojus tualetu,  
• po sauskelnių keitimo ar nuprausus vaiką po tualeto,
• turėjus sąlytį su viduriuojančiais gyvūnais ar jų išmatomis,   
• pašėrus ar pažaidus su savo augintiniu,  
• rankas susitepus,  
• po darbo sode ar darže, net jeigu buvo naudotos pirštinės,  
• grįžus namo iš lauko. 

Maisto higiena – vartojamas maistas turi būti švarus ir saugus.  

• Atidžiai su švariu vandeniu nuplauti visas daržoves, uogas, vaisius, kurie bus vartojami žali.
• Nuplautas daržoves, uogas ar vaisius saugoti nuo pakartotino užteršimo.  
• Vengti valgyti termiškai neapdoroto ar nepakankamai apdoroto maisto, ypač keliaujant po šalis, kur maisto ir vandens saugumas kelia abejonių.  

Elgesys vandenyje bei saugus vanduo:

• Maudantis baseinuose, sūkurinėse voniose, upėse, ežeruose bei kituose vandens telkiniuose – stengtis, kad vanduo nepatektų į burną.  
• Negerti, nenaudoti rankų ar vaisių plovumui vandens iš ežerų, upių, atvirų šaltinių, prūdų ar seklių šulinių. Esant būtinybei, jį vartoti tik nukenksmintą (virinimas, filtravimas).
• Keliaujant, ypač po tropines ar besivystančias šalis, negerti vandens iš čiaupo. Vengti ledukų (į gėrimus) bei gėrimų, pagamintų iš vandens, kuris gali būti nepakankamai saugus. Jeigu geriamojo vandens saugumas kelia abejonių (pvz., dėl prastų sanitarinių sąlygų ar vandens valymo sistemos trūkumų) vandenį galima nukenksminti jį, verdant (nors 1 min.) arba naudojant filtrus, skirtus pašalinti Cryptosporidium spp. (žiūrėti filtrų aprašymo instrukciją). 

Tikrai saugūs gėrimai:

• gazuoti gėrimai buteliuose,
• pramoniniu būdu paruošti vaisių gėrimai skardinėse ar buteliuose,  
• garuose paruošta karšta (virš 80 °C temp.) arbata arba kava,
• pasterizuoti gėrimai.

Gėrimai, kurie gali būti nesaugūs:

• vaisių gėrimai, kurie gaminami iš užšaldyto koncentrato ir vandens (iš čiaupo),
• šalta arbata, šalta kava,
• sultys, pagamintos iš šviežių vaisių.

Tinkamas elgesys su gyvūnais :

• Minimaliai kontaktuoti su gyvūnų, ypač viduriuojančių, išmatomis.
• Tvarkant gyvūnų išmatas reikia naudoti vienkartines pirštines ir visada nusiplauti rankas po kontakto su gyvūnais ar jų gyvenama aplinka.

Tinkamas elgesys lauke:

• Darže ar sode dirbti su pirštinėmis, jas nusimovus, rankas kruopščiai nusiplauti su muilu.

Kaip sumažinti riziką užsikrėsti šia infekcija kitiems šeimos nariams, jei namuose yra ligonis?

• Užsimovus vienkartines pirštines surinkti išmatas ar vėmimo mases nuo užterštų paviršių (grindų, kilimų, baldų, patalynės, drabužių ir kt.) į plastikinius maišelius ir išmesti į konteinerį, užkasti ar maišelio turinį nuleisti į unitazą.
• Kietus paviršius nuplauti su vandeniu ir muilu, kad ant jų neliktų matomų nešvarumų.  Po to juos nukenksminti, naudojant buitinius baliklius ar kitas valymo priemones, kurių sudėtyje yra aktyvaus chloro (laikytis gamintojo nurodytų rekomendacijų). Po to nuplauti su švariu vandeniu.
• Jeigu buvo suteptas kilimas, minkšti baldai, naudojant absorbuojančias medžiagas (pvz., popieriniai rankšluosčiai) nešvarumus surinkti į plastikinius maišelius ir pašalinti (kaip nurodyta aukščiau). Po to išvalyti suteptą vietą su įprastu skalbikliu ar kilimų valymo priemone. Leisti kilimui ar minkštų baldų apvalkalams išdžiūti, po to garais (ar karšta laidyne) nukenksminti užterštą plotą, esant 70°C temp. palaikyti 5 minutes ar 100ºC temp. – 1 min.
• Lėkštes, puodelius ir kitus indus galima nukenksminti juos plaunant indaplovėje, pasirinkus tam tikrą plovimo, skalavimo ar džiovinimo rėžimą:
  • esant 45ºC temp. – 20 min.;
  • esant 50ºC temp. – 5 min.;
  • esant 72ºC temp. – 1 min.

Jei indaplovės nėra – indus galima pamerkti į verdantį vandenį ir palaikyti 1 min. (jei esate aukščiau nei 1,9 km. virš jūros lygio  – 3 min.).

• Drabužiai, augintinio daiktai (pvz., guolis, medžiaginiai žaislai), lovos patalynė (paklodės, užvalkalai ir kt.) gali būti nukenksminti skalbimo mašinose, skalbiant juos karštame vandenyje (45° C temp., bent 20 minučių arba 50° C temp. – 5 min.) arba  džiovinant karščiausiu rėžimu (apie 30 min.). Jei daiktai karštyje gali susigadinti, juos išnešti į lauką ir palaikyti ant saulės nors 4 val.

Namų apyvokos daiktai turi būti valomi ir nukenksminami kasdien, kol ligonis serga. Po valymo darbų – rankas nusiplauti su muilu po tekančiu vandeniu.

Ką daryti jei vaikas, lankantis vaikų ugdymo įstaigą, susirgo kriptosporidioze ?

Vaiko, kol jis viduriuoja, nevesti į vaikų ugdymo įstaigą.

Ar gali vaikas lankyti baseiną, jei susirgo kriptosporidioze ?
Vaikas susirgęs kriptosporidioze dvi savaites po ligos (nustojus vuduriuoti) lankyti baseino negali.

Kad vanduo baseinuose būtų švarus ir nekeltų pavojaus žmogaus sveikatai reikia laikytis tam tikrų taisyklių:

• prieš einant į baseiną – nueiti į tualetą;
• prieš maudantis baseine, vaikai ir suaugusieji turi nusiprausti duše po tekančiu vandeniu su muilu. Jei vaikas mažas – suaugusieji turi jį nuprausti, ypač atidžiai nuplauti sėdmenis ir sritį apie išeinamąją angą;
• jeigu asmuo viduriuoja ar praėjo tik dvi savaitės po ligos, lankyti baseino negalima.  Viduriuojančio ar tik nustojusio viduriuoti ligonio išmatose randasi milijardai mikroorganizmų, o tai reiškia, kad vienas viduriuojantis žmogus gali užteršti vandenį baseine;
• mokyti vaikus maudytis taip, kad vanduo nepatektų į burną.
• mažiems vaikams, kas 30-60 min., daryti pertraukas, jį išvesti iš baseino ir patikrinti sauskelnes. Jei reikia, jas pakeisti vystymo, dušo–vonios ar kitoje tam skirtoje patalpoje, bet jokiu būdu ne vandenyje.