Hepatitas A

1. Kas yra virusinis hepatitas A?
Hepatitas A yra ūminis kepenų uždegimas, sukeltas hepatito A viruso (HAV). Tai infekcinė liga, kuri gali pasireikšti besimptome, lengva ar sunkia forma ir tęstis nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Retais atvejais HAV gali sukelti sunkius kepenų pažeidimus ar net mirtį.  

2. Kuo virusinis hepatitas A skiriasi nuo kitų virusinių hepatitų?
Virusinis hepatitas A (VHA) priskiriamas ligų grupei, kuriomis užsikrečiama per maistą, vandenį ir aplinką (fekaliniu – oraliniu būdu), skirtingai nei kiti hepatitai (B ir C), kuriais užsikrečiama per kraują, lytinius santykius ar kitą užterštą biologinę medžiagą.

3. Kokios sukėlėjo savybės?
Virusas yra atsparus išorės aplinkos veiksniams - šalčiui, kaitinimui, išdžiūvimui, viruso neinaktyvuoja įprastinių koncentracijų dezinfekcinės priemonės. Gėlame ar jūros vandenyje išlieka gyvybingas nuo 12 savaičių iki 12 mėnesių. Virusai gali koncentruotis moliuskuose. Užkrėstuose maisto produktuose gali išlikti gyvybingas keliolika dienų ir ilgiau.

4. Kaip užsikrečiama virusiniu hepatitu A?
Užsikrečiama, kai virusas patenka į nesirgusio ar nevakcinuoto žmogaus organizmą per burną su užterštu maistu ar vandeniu. Į maistą ar vandenį HAV patenka su užsikrėtusio asmens išmatomis, jei tvarkančio maistą asmens higienos įgūdžiai pasinaudojus tualetu yra blogi.

5. Koks maistas rizikingiausias?
Įvairiose pasaulio šalyse kylantys protrūkiai yra susiję su maistu, kuris po paruošimo papildomai nekaitinamas. Džiovinti-vytinti pomidorai, sultys, žuvis, moliuskai, šaldytos uogos yra dažniausi infekcijos plitimo rizikos veiksniai.

6. Kada pasireiškia pirmieji simptomai?
Minimalus laikotarpis nuo užsikrėtimo iki simptomų atsiradimo (inkubacinis periodas) trunka 14 dienų, maksimalus – 50 dienų. Dažniausiai pirmieji simptomai pastebimi po 28 d. nuo užsikrėtimo. Apie 90 proc. vaikų iki 6 m. dažniausiai neturi jokių ligos simptomų, todėl užkrečia vyresnius asmenis. Užsikrėtus pirmiausia atsiranda negalavimai panašūs į gripo simptomus, po savaitės prasideda gelta, kuri trunka nuo 1 iki 3 savaičių.

7. Kokie virusinio hepatito A simptomai?

• karščiavimas,
• silpnumas/ nuovargis,
• pykinimas,
• vėmimas,
• pilvo skausmai,
• sąnarių skausmas,
• gelta - (pageltusi oda ir akys), patamsėjęs šlapimas, pašviesėjusios išmatos,

Simptomai paprastai tęsiasi apie 1 mėnesį, tačiau kartais užtrunka iki 6 mėnesių.

8. Ar galima pasiskiepyti nuo virusinio hepatito A?
Taip. Vakcinacija - efektyviausia VHA profilaktikos priemonė. Paskiepijus dvejomis vakcinos dozėmis apsauginis antikūnų titras gali išlikti iki 20 metų.  Persirgus įgyjamas ilgalaikis imunitetas.

9. Kam rekomenduojama pasiskiepyti nuo virusinio hepatito A?

• Keliaujantiems  į šalis, kur sergamumas virusiniu hepatitu A yra didelis;
• Vaikams, prieš pradedant lankyti vaikų kolektyvą (darželį ar mokyklą);
• Dirbantiems maisto tvarkymo objektuose, tiesiogiai dalyvaujantiems maisto tvarkyme;
• Kariškiams, vykstantiems į endeminius regionus arba vietoves;
• Asmenims, kuriems VHA grėsmė gali būti susijusi su profesine rizika, ypač medicinos  personalui, nuotekų valymo darbuotojams;
• Vyrams, turintiems lytinių santykių su kitais vyrais;
• Švirkščiamųjų psichotropinių medžiagų vartotojams;
• Asmenims, kurie dirba su HAV infekuotais primatais;
• Asmenims, dirbantiems virusinio hepatito tyrimų laboratorijose.

10. Koks yra VHA paplitimas?
VHA paplitęs visame pasaulyje, todėl pasaulio šalys pagal VHA paplitimo rodiklius skirstomos į didelio  endemiškumo šalis (pvz., Egiptas, Tunisas, Marokas, Indija, Tailandas), vidutinio endemiškumo šalis (Rytų ir Pietų Europos šalys) ir mažo endemiškumo šalis (Šiaurės ir Vakarų Europos, Šiaurės Amerikos šalys, Japonija). Kasmet pasaulyje VHA suserga apie 1,4 milijono žmonių. Lietuvoje kasmet vidutiniškai užregistruojama 40 atvejų, iš kurių 40 proc. sudaro įvežtiniai atvejai, t.y. žmonės virusais užsikrečia užsienio šalyse.

11. Kam didesnė rizika užsikrėsti VHA?
Rizika užsikrėsti yra visuotina, tačiau suserga ne kiekvienas. Infekcija plinta tarp įvairaus amžiaus žmonių šeimose, kolektyvuose, bendruomenėse. Didelę riziką užsikrėsti turi asmenys, keliaujantys į didelio hepatito A endemiškumo šalis, ypač jei šiose šalyse ketinama gyventi ilgą laiką ir būsimos gyvenimo sąlygos neužtikrins tinkamos higienos (nebus galimybės visada naudoti saugų geriamą vandenį ir maistą, nebus tinkamų higienos sąlygų ir pan.).

12. Kaip apsisaugoti nuo VHA?
Rankų higiena – yra pagrindinė nespecifinė profilaktikos priemonė, mažinanti hepatito A viruso plitimo riziką. Sergantis asmuo privalo griežtai laikytis asmens higienos. Rankų plovimas padės sumažinti virusų perdavimą kitiems asmenims bei virusų plitimą aplinkoje.

13. Kada būtina plauti rankas?

• po sąlyčio su sergančiuoju asmeniu;
• visada, kai rankos vizualiai yra nešvarios;
• prieš valgį ir maisto gaminimą;
• kiekvieną kartą pasinaudojus tualetu;
• prieš maisto tvarkymą ir po jo;
• po žaidynių, darbų lauke;
• dažnai plauti rankas mažiems vaikams ir kūdikiams.

14. Kokių atsargumo priemonių reikia imtis keliaujant į šalis, kuriose yra reali rizika užsikrėsti?

• Nepasiskiepijusiems asmenims, keliaujantiems į šalis, kuriose yra reali rizika užsikrėsti HAV, patariama laikytis šių atsargumo priemonių:
• Kuo dažniau plauti rankas;
• Jeigu rankos nėra labai užterštos ir nėra sąlygų jas nusiplauti, higieninei rankų dezinfekcijai naudoti specialias rankų dezinfekavimo priemones arba spiritines servetėles;
• Vengti nepasterizuotų pieno produktų;
• Vengti žalios ir nepakankamai termiškai apdorotos žuvies ar jūros produktų;
• Vengti pjaustytų vaisių, kadangi jie gali būti plauti užterštu HAV vandeniu. Vaisius ir daržoves patariama valgyti prieš tai nulupus odelę;
• Nepirkti maisto iš gatvės prekeivių;
• Gerti į butelius supilstytą, fasuotą vandenį. Dantų valymui taip pat naudoti fasuotą vandenį.
• Nenaudoti ledo gabalėlių gėrimams atšaldyti, nes jie gali būti paruošti iš užkrėsto virusais vandens;
• Viešojo maitinimo vietose valgyti karštus, tik ką paruoštus  patiekalus.

15. Kaip nustatomas VHA?
Pajutus ligos simptomus bei neseniai keliavus į užsienio šalis, kuriose buvo tikimybė užsikrėsti HAV, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais ir laboratoriniais tyrimais (tiriamas kraujas).

16. Kaip išvengti VHA išplitimo namų aplinkoje?
Kadangi HAV išskiriamas su išmatomis, sergantysis žmogus privalo:

• Nepamiršti ir rūpintis savo rankų higiena. Jei serga vaikas, jo rankų higiena turi rūpintis tėvai, globėjai;
• Visą ligos laikotarpį negaminti maisto kitiems asmenims.

Namų aplinkai valyti ir dezinfekuoti naudojamas karštas vanduo ir buitinės valymo arba dezinfekuojančios valymo priemonės. Ligonio slaugos daiktai, kieti žaislai plaunami karštame muilo-sodos tirpale, po to skalaujami karštu vandeniu. Lovos skalbiniai ir apatiniai drabužiai skalbiami ne žemesnėje nei 71°C temperatūroje arba virinami.