Difterija
1. Kas sukelia difteriją?
Difteriją sukelia Corynebacterium diphtheria bakterijos, gaminančios toksiną (nuodą).
2. Ar difterija pavojinga liga?
Taip. Difterija yra ūminė infekcinė liga, kuri paprastai prasideda nuo skaudančios gerklės ir gali greitai vystytis bei sukelti rimtų sveikatos problemų ar net gyvybei pavojingas komplikacijas. Ligą sukeliančios C. diphtheriae bakterijos išskiria stiprų egzotoksiną, lemiantį ligos komplikacijas – ypač jam jautrios širdies raumens, nervinio audinio, inkstų ląstelės. Nuo difterijos miršta 5–10 proc. ligonių, mirtingumas gali siekti net iki 20 proc. tarp neskiepytų vaikų iki 5 m. ir vyresnių nei 40 m. asmenų.
XIX a. difterija buvo dažniausia vaikų mirties priežastis, tačiau dabar išsivysčiusiose šalyse ši liga yra itin reta. Be to, dabar šia liga dažniau serga suaugusieji, nes vaikai nuo jos skiepijami.
3. Kaip užsikrečiama difterija?
Difterija užsikrečiama oro lašeliniu keliu – per nedidelius skysčio lašelius, patenkančius į aplinką difterija sergančiam, sveikstančiam žmogui ar sveikam bakterijų nešiotojui (nejaučia jokių ligos simptomų) kosint, čiaudint, kalbant. Difterija taip pat galima užsikrėsti naudojantis asmeniniais sergančiojo daiktais, indais, per odos žaizdas. Sergantis difterija asmuo infekcija gali užkrėsti kitus iki dviejų savaičių.
4. Kada atsiranda pirmieji simptomai po užsikrėtimo difterija?
Difterijos inkubacinis (slaptasis) periodas gali trukti 1–10 dienų, dažniausiai infekcijos požymiai pasireiškia praėjus 2–5 dienoms po užsikrėtimo.
5. Kokie difterijos simptomai?
Infekcijos požymiai pasireiškia po 2–10 dienų nuo užsikrėtimo. Liga prasideda bendru negalavimu, šaltkrėčiu, gerklės ir galvos skausmu, karščiavimu. Gali pasireikšti sloga, užkimimas, sausas kosulys, nemalonus kvapas iš burnos. Dažniausiai difterija sergantiems asmenims gerklės gleivinė gali būti padengta tirštomis, balkšvomis apnašomis (plėve), todėl gali tapti sunkiau kvėpuoti ar ryti seiles.
6. Kaip atskirti difteriją nuo peršalimo ligų?
Difteriją atskirti nuo kitų ligų padeda pilkšvai balkšvos tampriai su gleivine susijusios tirštos apnašos (plėvės), galinčios susidaryti nosies, gerklės ir kvėpavimo takų gleivinėje. Apnašas nubraukti nuo gleivinės paviršiaus sunku, be to, jas nubraukiant, yra pažeidžiama gleivinė. Aplink apnašas esantys audiniai patinsta, parausta. Dėl šių apnašų ligoniui gali tapti sunku kvėpuoti, rijimas gali tapti skausmingas.
7. Kokios ligos komplikacijos?
Ligos komplikacijas sukelia mikroorganizmo gaminamas egzotoksinas, kuris su krauju patenka į visus organus. To pasekoje sutrinka širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos veikla. Dažniausios šios infekcinės ligos komplikacijos – miokarditai, sunkūs inkstų pažeidimai, dėl periferinių nervų pažeidimo galimi įvairūs paralyžiai.
Difterijos atveju ypač svarbu kuo anksčiau pastebėti ligą, nes laiku skirtas gydymas lems, ar pavyks išvengti sunkių ligos komplikacijų ar net mirties.
8. Ar galima susirgti difterija daugiau nei vieną kartą?
Taip. Persirgus kliniškai išreikšta difterija, natūralus antitoksinis imunitetas gali nesusidaryti, todėl, prieš baigiant gydymą, tokius ligonius rekomenduojama paskiepyti. Vėliau šie asmenys skiepijami atsižvelgiant į amžių bei skiepų aprašą.
9. Kaip diagnozuojama difterija?
Difteriją gydytojas įtaria, jei paciento, kuriam skauda gerklę, gerklės gleivinė padengta pilkomis apnašomis. Diagnozė patvirtinama gydytojui paėmus apnašų mėginį ir jį ištyrus laboratorijoje. Laboratorijoje tiriami ir iš žaizdų paimti mėginiai, jei įtariama, kad ligonis galėjo užsikrėsti odos žaizdų difterija. Diagnozė patvirtinama atlikus bakteriologinį (tiriamoji medžiaga sėjama į bakterijų augimo terpę ir ieškoma sukėlėjų), kartais serologinį (kraujyje nustatomi antikūnai) tyrimą.
10. Kaip apsisaugoti nuo difterijos?
Tik skiepai yra vienintelė efektyvi profilaktikos priemonė apsisaugant nuo difterijos. Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių skiepijami 2, 4, 6 mėnesių kūdikiai, vėliau 1,5 metų, 6–7 metų ir 15–16 metų vaikai. Vaikystėje gautų skiepų nuo difterijos nepakanka. Žmogui suaugus skiepus reikia kartoti kas 5-10 metų, kitaip imunitetas vėl susilpnės ir nebeapsaugos nuo infekcijos.
11. Kodėl neužtenka pasiskiepyti vieną kartą?
Didžiąją dalį skiepų reikia leisti pakartotinai, siekiant sukurti maksimalią apsaugą nuo ligų. Kiekviena vakcinos dozė padidina imuniteto lygį. Ypač tai siejama su inaktyvuotomis vakcinomis, kurių sudėtyje nėra gyvų virusų ar bakterijų, dėl šios priežasties ir reikia daugiau vakcinos dozių, kad būtų sukurtas pilnavertis imunitetas. Pavyzdžiui, pirminiam imunizavimui nuo difterijos reikalingos trys skiepų dozės (skiepijami 2, 4, 6 mėn. kūdikiai), tačiau susidariusi antikūnų koncentracija mažiems vaikams greitai nyksta, tad reikalingos sustiprinančios vakcinos dozės (skiepijami 18 mėn., 6–7 m., 15–16 m. vaikai). Vėliau palaikomosiomis vakcinos dozėmis rekomenduojama skiepyti suaugusius asmenis kas 5–10 metų. Sustiprinanti (palaikomoji) vakcinos dozė pailgina imuniteto apsaugą iki sekančio skiepijimo.
12. Jei ši liga itin reta kodėl reikia nuo jos skiepytis?
Difterija yra vakcinomis valdoma liga. Saugiai galima jaustis tik tose bendruomenėse, kuriose yra užtikrinamos pakankamai aukštos gyventojų skiepijimų apimtys.
Vis daugiau žmonių keliauja po pasaulį, todėl kyla reali grėsmė šia liga užsikrėsti, nes difterija plinta tarp neskiepytų ar nepakankamą imunitetą turinčių asmenų. Skiepai ne tik apsaugo kiekvieną iš mūsų individualiai, bet apsaugo ir mūsų šeimą, bendruomenę bei tuos asmenis, kurie dėl medicininių priežasčių negali būti skiepijami.
13. Ar vaikas gali užsikrėsti difterija nuo vakcinos?
Ne, tai neįmanoma. Inaktyvuotose vakcinose yra susilpnintų (užmuštų) virusų ar bakterijų – ar jų sudėtinių dalių nuo kurių negalima susirgti.
Atnaujinimo data: 2023-11-20