Cistinė echinokokozė (CE) ir alveokokinė echinokokozė (AE)

Kas yra cistinė ir alveokokinė echinokokozė?
Cistinė echinokokozė (CE) yra parazitinė liga, kurią sukelia Echinococcus granulosus kaspinuočio lerva, o alveokokinę echinokokozę (AE) – Echinococcus multilocularis (Alvecoccus multilocularis) kaspinuočio lerva.

E. granulosus kaspinuotis yra apie 2–7 mm ilgio, o E. multilocularis apie 2,3–3,2 mm. E. granulosus kaspinuočiai gyvena šunų, kartais vilkų, šakalų, lapių bei kitų gyvūnų, priklausančių šuninių (Canidae) šeimai, organizmuose. E. multilocularis dažniausiai platina lapės, rečiau šunys, kartais gali užsikrėsti vilkai ir katės.

Kaspinuočiai gyvena gyvūnų žarnyne, prisitvirtinę prie žarnos gleivinės. Jie turi galvutę, kaklelį ir kelis narelius. Subrendę ir prisipildę kiaušinėlių, paskutiniai nareliai atitrūksta nuo kaspinuočio kūno ir su išmatomis pasišalina į aplinką ar aktyviai iššliaužia per išeinamąją angą. Nareliams suirus, kiaušinėliai patenka ant žemės, žolės, į vandenį ir kitų aplinkos objektų.

Ar CE ir AE paplitusi?
Žmonių CE išplitusi visame pasaulyje, ypač besivystančiose šalyse, kur žmonės namuose skerdžia gyvulius, gyvena blogomis sanitarinėmis sąlygomis ir turi glaudų kontaktą su šunimis. Susirgimai registruojami daugiau kaip 100 pasaulio šalių. Jie paplitę Šiaurės Amerikoje (Aliaskoje, Kanadoje), Europoje (Prancūzijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Vokietijoje), Azijoje (Turkijoje, Afganistane, Irane, Indijoje, Kinijoje, Mongolijoje, Japonijoje).

Žmonių AE dažniau registruojama šiaurės platumose: Centrinės Europos šalyse, Rusijoje, Kinijoje, Centrinėje Azijoje, Japonijoje ir Šiaurės Amerikoje (Aliaskoje, Kanadoje). Šiuo metu parazitas rastas mažiausiai 30 pasaulio šalių.

Lietuvoje per 2006–2015 metus užregistruota 247 echinokokozės atvejai. Jei iki 2003 metų buvo registruojami tik pavieniai ligos atvejai, tai nuo 2004 metų echinokokozės atvejų labai padaugėjo.  2006–2009 metais didžiąją echinokokozės dalį sudarė cistinė echinokokozė, o nuo 2010 metų nustatoma daugiau alveokokinės echinokokozės atvejų.

Kaip žmogus užsikrečia CE ir AE ?
Žmogus užsikrečia kaspinuočio kiaušinėliams per burną patekus į žarnyną: nuo nešvarių rankų, valgant neplautas daržoves, vaisius, salotas, uogas, vartojant atvirų vandens telkinių vandenį, nuo laukinių gyvūnų kailio, bendraujant su užsikrėtusiais šunimis.

Didžiausią riziką užsikrėsti turi kailinių žvėrelių medžiotojai bei augintojai, veterinarijos gydytojai, asmenys, turintys kontaktą su naminiais šunimis ir katėmis, kurios gali sumedžioti graužikus, užsikrėtusius kaspinuočiais.   

Sukėlėjo plitimui reikšmės turi echinokokų kiaušinėlių gyvybingumas aplinkoje. Jie ant žemės paviršiaus išlieka gyvybingi 1–2,5 mėnesio (kartais iki 1 metų), patalpose ant namų apyvokos daiktų - iki 12 mėnesių, ant daržovių, žalumynų, žolės – 1,5 mėnesio, o vandenyje - iki 2 metų. Kiaušinėliai yra atsparūs žemos temperatūros poveikiui ir išlieka gyvybingi esant -37°C temperatūrai, tačiau 60–80°C temperatūroje žūna per kelias minutes (jautrūs aukštai temperatūrai).

Kaip užsikrečia gyvūnai?
Šunys, lapės, vilkai užsikrečia suėdę tarpinių šeimininkų, tai yra kiaulių, avių, galvijų kepenis bei graužikus su kaspinuočio cistomis. Cistos gali būti nuo kelių milimetrų iki 30-40 centimetrų dydžio. Jų vidus užpildytas skysčiu, kuriame plaukioja šimtai kaspinuočio skoleksų (galvutė su kakleliu). Kai šuo (vilkas, lapė) suėda echinokoko cistą, joje esančios kaspinuočio galvutės prisitvirtina prie žarnos gleivinės, kaspinuotis pradeda augti. Kartais žarnyne kaspinuočių būna tiek daug, kad žarna atrodo kaip šepetukas. Praėjus 1–3 mėnesiams po užsikrėtimo, paskutiniai kaspinuočio nareliai subręsta, atsiskiria nuo kaspinuočio kūno ir su išmatomis patenka ant žemės, žolės, į vandenį. Užsikrėtę gyvūnai kaspinuočio kiaušinėlius gali platinti 5–6 mėnesius, kartais ilgiau nei metus. Nareliams suirus iš jų pabyra šimtai kiaušinėlių, kurie jau yra subrendę, todėl pavojingi tarpiniams šeimininkams ir žmonėms. Tarpiniai šeimininkai, tai yra graužikai, kiaulės, avys, galvijai, kurie užsikrečia nuo dirvožemio, žolės, vandens, pašaro, kuriame yra kaspinuočio kiaušinėlių.

Lietuvoje CE perdavimas dažniausiai vyksta tarp šunų ir kiaulių. Šunys užsikrečia suėdę echinokokų cistomis infekuotas kiaulių kepenis, kurios smulkiuose ūkiuose atiduodamos šunims, kaip netinkamos žmonių vartojimui. Užsikrėtę šunys su išmatomis platina kaspinuočių kiaušinėlius, kuriais užsikrečia kiaulės, taip pat ir žmogus.

AE perdavimas dažniausiai vyksta tarp lapių ir graužikų, tačiau sukėlėjai per užsikrėtusius smulkius žinduolius gali būti perduoti ir naminiams šunims bei katėms. Europoje rudosios lapės yra pagrindiniai AE sukėlėjų šeimininkai. Lapių užsikrėtimas svyruoja nuo 1 iki 60 procentų, Lietuvoje apie 57 procentai.  

Kas vyksta, kai žmogus praryja kaspinuočio kiaušinėlių?
Žmogaus praryto echinokoko kiaušinėlio apvalkalėlis ištirpsta ir išsilaisvinusi lerva (per žarnos gleivinę) patenka į kraujo apytakos ratą. Kraujas lervas dažniausiai nuneša į kepenis, rečiau į plaučius ar kitus organus. Kepenyse ar kituose  organuose echinokoko lervos, dar vadinamos echinokokinėmis pūslėmis ar cistomis, pradeda augti. Jos gali užaugti nuo kelių milimetrų iki 30 centimetrų dydžio. CE cista yra vienkamerė, tuo tarpu AE cista sudaryta iš smulkių pūslelių, sujungtų jungiamuoju audiniu. Pūslelės, kurios yra glaudžiai prigludusios viena prie kitos, gali peraugti kitus pilvo organus, patekti į plaučius, smegenis, kaulų čiulpus. Toks infiltruojantis ir metastazuojantis augimas labai panašus į piktybinio auglio augimą.

Ar žmogus greitai suserga, kai kiaušinėliai patenką į organizmą?
Kadangi cistos auga lėtai, ligos pradžioje žmogus jaučiasi visiškai sveikas. Dažniausiai liga nustatoma praėjus 5–15 metų po užsikrėtimo.

Kokie yra ligos požymiai?
Ligos simptomai priklauso nuo cistos buvimo vietos, dydžio ir žmogaus organizmo jautrumo infekcijai. Dažniausiai cista lokalizuojasi kepenyse, rečiau plaučiuose ar kituose organuose. Sergantysis jaučia bendrą silpnumą, neturi apetito. Cistai augant, atsiranda skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku, ligonį pykina, jis gali vemti. Užaugusi cista spaudžia stambius tulžies latakus, todėl gali atsirasti gelta. Jeigu cistos auga plaučiuose, atsiranda skausmas krūtinėje, kosulys, ligonis gali atkosėti skreplius su krauju.

Kaip nustatoma echinokokozė?
Cistinė echinokokozė nustatoma atlikus įvairius instrumentinius, rentgenologinius, serologinius, histologinius tyrimus.

Kaip echinokokozė gydoma?
CE gydymui naudojamas chirurginis metodas ir chemoterapija. Tai yra gydymas vaistais ir PAIR (perkutaninė aspiracinė injekcinė reaspiracija) metodu.

AE gydymui naudojami chirurginis ir chemoterapinis (gydymas vaistais) metodai, retais atvejais - kepenų transplantacija.

Kaip išvengti echinokokozės?

• Plauti rankas (prieš valgį, po bendravimo su šunimis, po lauko darbų).
• Nevalgyti neplautų uogų, vaisių, daržovių, taip pat negerti nevirinto vandens iš atvirų vandens šaltinių.
• Nešerti gyvūnų (šunų, kačių) paskerstų gyvūnų vidaus organais (kepenimis, plaučiais ir kt.) ir virtuvės atliekomis, kurios gali būti užkrėstos echinokokais.
• Neleisti šunims ir katėms laižyti veido.
• Neleisti šunims ir katėms laižyti lėkščių, iš kurių valgo žmonės. Gyvūnus šerti tik iš jiems skirtų dubenėlių.
• Kaimo vietovėse šunis laikyti pririštus ir reguliariai, kas 3 mėnesius gydyti nuo kirmėlių.
• Tikrinti naminių gyvulių skerdieną ir saugiai pašalinti infekuotų gyvulių vidaus organus (sudeginti, giliai užkasti ir kt.).
• Neliesti gyvų ar kritusių lapių, kojotų, kitų laukinių šunų, jei tai neišvengiama, dėvėti pirštines.