Balantidiazė(sin. Balantidinė dizenterija, Infuzorinė dizenterija) – tai gyvūnų ir žmonių parazitinė liga, kurią sukelia žarnyno pirmuonys Balantidium coli. Sukėlėjai pažeidžia storosios žarnos gleivinę, vystosi gleivinės uždegimas, išopėjimas. Sergant jaučiamas silpnumas, galvos ir pilvo skausmai, sumažėja apetitas, atsiranda viduriavimas. Gali vystytis sunkios komplikacijos: ūmus apendicitas, žarnų prakiurimas (perforacija), plaučių uždegimas, kraujavimas iš žarnų.

Ligos sukėlėjas

Žarnyno pirmuonis Balantidium coli yra stambiausias žmonių parazitinis pirmuonis. Jis parazituoja storojoje žarnoje ir gali sudaryti vegetacines formas ir cistas. Vegetacinės formos neatsparios, todėl aplinkoje greitai žūsta (išmatose gyvybingos išsilaiko tik 5–6 valandas). Balantidijų vegetacinės formos sudaro stambias rutulio formos cistas, kurios aplinkoje gali išlikti gyvybingos nuo kelių savaičių iki 2 mėnesių. Jos žūsta veikiant aukštai temperatūrai ir tiesioginiams saulės spinduliams.

Paplitimas

B.coli sukėlėjas randamas visame pasaulyje, tačiau susirgimas nėra labai paplitęs. Dažniau ši liga registruojama besivystančiose šalyse, kur yra blogos gyvenimo sąlygos (nėra vandentiekio, kanalizacijos), bei vietovėse, kur žmonės verčiasi kiaulininkyste, nes kiaulės yra pagrindinis sukėlėjo šaltinis. Ligos atvejų daugiausiai registruojama Pietų Amerikoje, Azijoje (Brazilijoje ir Indijoje),  Afrikoje, Etiopijoje (užsikrėtusių žmonių skaičius siekia iki 47,5 proc.). Dažniau sergakaimo ir priemiesčio gyventojai, vyresnio amžiaus, nusilpę žmonės ir kiaulių augintojai.

Infekcijos šaltiniu

Infekcijos šaltinis gali būti sergantis žmogus, kiaulės, galvijai, avys, smulkūs graužikai bei kiti gyvūnai, su išmatomis išskiriantys balantidijas. Ypač svarbus infekcijos šaltinis yra kiaulės, nes užsikrėtusios kiaulės su išmatomis išskiria labai daug ligos sukėlėjų. Įvairiose šalyse kiaulių užsikrėtimas balantidijomis svyruoja nuo 20 iki 100 procentų.

Žmogaus užsikrėtimo būdai

Žmogus užsikrečia balantidijų cistoms per burną patekus į virškinimo traktą. Dažniausiai užsikrečiama per užterštą vandenį ir maistą, ypač vaisius ir daržoves. Balantidijų cistas gali platinti musės, tarakonai bei kiti vabzdžiai mechaniškai jas pernešdami ant savo kūno ir užteršdami maisto produktus bei vandenį. Žmogus gali užsikrėsti ir nuo sergančio balantidiaze žmogaus, tačiau dažniausiai užsikrečia nuo kiaulių per užterštas rankas, maisto produktus, vandenį ar kitus aplinkos daiktus.

Parazito vystymosi ciklas

Visas balantidijų vystymosi ciklas vyksta viename organizme. Jis prasideda, kai cistos per burną patenka į žmogaus ar gyvūno storąjį žarnyną. Čia cistos apvalkalas ištirpsta ir iš jų išsilaisvina trofozoitai (vegetacinės balantidijų formos), kurie gyvena storosios žarnos spindyje, maitinasi ir dauginasi. Patekę į storąjį žarnyną, kur fizinės ir cheminės sąlygos nepalankios jų gyvybingumui, jie virsta cistomis ir su išmatomis pasišalina į aplinką. Kartais vegetacinės balantidijų formos išskiria fermentus, kurie tirpdo žarnų gleivinę ir skverbiasi gilyn į žarnos sienelės pogleivį bei raumeninį sluoksnį. Susidaro gilios opos, atsiranda ligos simptomai.  

Klinika

Ligos simptomai dažniausiai pasirodo 5–15 dieną po užsikrėtimo. Liga gali pasireikšti ūmia, lėtine ir besimptome forma. Esant ūmiai ligos eigai pakyla aukšta temperatūra, jaučiamas silpnumas, galvos, pilvo skausmas, sumažėja apetitas, atsiranda viduriavimas. Priklausomai nuo ligos sunkumo ligonis tuštinasi nuo 3–5 iki 15–20 kartų per parą. Išmatos skystos, gleivėtos su pūlių ir kraujo priemaišomis, turi puvėsių kvapą. Negydant liga pereina į lėtinę formą. Esant lėtinei ligos eigai kūno temperatūra būna normali, ligonis tuštinasi 2–3 kartus per parą. Išmatos skystos su gleivių ir retai – kraujo priemaišomis. Lėtinė balantidiazė gali tęstis 5–10 ir daugiau metų. Jai būdingi paūmėjimai (trunkantys 1–4 sav.) ir remisijos (laikinas ligos reiškinių susilpnėjimas), trunkančios 3–6 mėnesius. Negydoma liga progresuoja, gali vystytis sunkios komplikacijos: ūmus apendicitas, žarnų prakiurimas (perforacija), inkstų, plaučių uždegimas, kraujavimas iš žarnų.

Profilaktika

•Plauti rankas prieš valgį ar maisto ruošimą, pasinaudojus tualetu, po darbo tvarte.

•Vengti tiesioginio kontakto su kiaulių išmatomis, darbe naudoti pirštines, specialius, tik šiam darbui skirtus drabužius.

•Saugoti žmonių vartojamą vandenį bei maistą nuo užteršimo kiaulių bei žmogaus išmatomis.

•Negerti abejotino švarumo vandens jo tinkamai neapdorojus. Geriausia vandenį virinti arba filtruoti.

•Žalias daržoves, uogas, vaisius vartoti tik nuplautas švariu vandeniu.

Informacijos šaltinis

https://www.cdc.gov/dpdx/balantidiasis/index.html

https://www.cdc.gov/balantidium/about/index.html

 

 

PIRMUONIŲ SUKELTŲ ŽARNYNO LIGŲ (AMEBIAZĖS, GIARDIAZĖS (LAMBLIAZĖS), BALANTIDIAZĖS,

KRIPTOSPORIDIAZĖS) EPIDEMIOLOGINĖ PRIEŽIŪRA, KLINIKA, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Atnaujinimo data: 2024-10-22