Askaridozė

Kas yra askaridozė?
Askaridozė, žarnyno kirmėlinė liga, kurią sukelia apvaliosios kirmėlės Ascaris lumbricoides.

Kaip žmogus užsikrečia askaridoze?
Žmogus askaridoze užsikrečia, kai subrendę askaridžių kiaušinėliai per burną patenka į žarnyną.

Kas vyksta, kai askaridžių kiaušinėliai patenką į žmogaus žarnyną?
Askaridžių kiaušinėliams patekus į žarnyną, iš jų išsirita lervos, kurios per žarnos gleivinės kraujotaką  patenka į didįjį kraujo apytakos ratą ir per kelias dienas pasiekia kepenis, kur paauga ir toliau keliauja per širdį į plaučius. Lervos (pasiekusios plaučius) migruoja į plaučių alveoles, juda bronchiolių ir bronchų gleivine, tuomet pakyla iki trachėjos ir nosiaryklės. Iš čia (dažniausiai naktį) su seilėmis nuryjamos ir per skrandį antrą kartą patenka į plonąjį žarnyną. Antrą kartą patekusios į plonąjį žarnyną lervos užauga, lytiškai subręsta, patinėliai apvaisina pateles, kurios pradeda išskirti kiaušinėlius. Askaridžių vystymosi ciklas nuo užsikrėtimo iki kiaušinėlių pasirodymo išmatose trunka apie 2–2,5 mėnesio. Suaugusi kirmėlė žmogaus organizme gyvena apie 1–2 metus, po to žūva ir su išmatomis pasišalina iš žarnyno. Suaugusios kirmėlės žmogaus organizme nesidaugina, kirmėlių kiekis ligonio žarnyne priklauso nuo to, kiek ir kaip dažnai askaridžių kiaušinėliai patenka į žmogaus organizmą.

Kaip askaridozė plinta?
Infekcijos šaltinis yra askaridoze sergantys žmonės, kurie su išmatomis išskiria apvaisintus askaridžių kiaušinėlius. Kiaušinėliai patekę ant dirvožemio ar į vandenį per kelias savaites subręsta ir tampa pavojingi žmonėms. Jie užsikrečia nuo nešvarių rankų, valgydami neplautas žalias daržoves, vaisius, uogas, vartodami užterštą atvirų vandens telkinių vandenį ar jame maudydamiesi.  Kiaušinėlius gali paskleisti vėjas, o su dulkėmis jie gali patekti į burną, nosį, į ryklę, nurijus – į žarnyną. Ant maisto askaridžių kiaušinėliai gali patekti su dulkėmis, gali pernešti musės, tarakonai bei kiti vabzdžiai.  

Žmogus nuo žmogaus askaridoze neužsikrečia. Jie dažniausiai užsikrečia vasarą arba rudenį, kai dirvožemyje subrendusių kiaušinėlių susikaupia daugiausia, žmonės dirba įvairius žemės ūkio darbus, o vaikai didžiąją dienos dalį praleidžia lauke. Ypač pavojingi yra žemės sklypai, kur dirvožemis tręšiamas šviežiomis žmonių išmatomis.

Kur daugiausiai registruojama askaridozės?
Askaridozė – labiausiai paplitusi kirmėlinė liga pasaulyje. Ji registruojama 150 pasaulio šalių. Pasaulyje askaridoze serga 1,2–1,5 milijardo žmonių arba ketvirtadalis visų žemės gyventojų. Labiausiai ši liga paplitusi tropiniuose kraštuose, kur šiltas ir drėgnas klimatas sudaro idealias sąlygas askaridžių kiaušinėliams vystytis. Žmonės šiose vietovėse užsikrečia ištisus metus. Infekcija dažniau registruojama vietovėse, kur blogos sanitarinės gyvenimo sąlygos (nėra vandentiekio, centralizuotos atliekų šalinimo sistemos).

Kasmet Lietuvoje registruojama apie 200–300 askaridozės atvejų, dažniausiai serga vaikai iki 6 metų amžiaus.  

Kokie pagrindiniai ligos simptomai?
Liga dažnai praeina nepastebėta.  Ji nustatoma atsitiktinai atlikus išmatų tyrimus arba pastebėjus su išmatomis pasišalinusią askaridę. Ligos simptomai dažniau pasireiškia vaikams arba ligoniams, kurių organizme parazituoja daug askaridžių.

Ligos pradžioje, kai lervos migruoja per plaučius yra jaučiamas silpnumas, skauda galvą, greitai nuvargstama, sumažėja darbingumas, kartais šiek tiek pakyla temperatūra, išberia odą. Gali atsirasti krūtinės skausmas,  sausas kosulys, dusulys. Vėliau, kai žarnyne parazituoja jau suaugusios kirmėlės, gali sumažėti apetitas, atsirasti pykinimas, seilėtekis, pilvo skausmai, gali užkietėti viduriai arba prasidėti viduriavimas.

Kaip askaridozė diagnozuojama?
Askaridozės diagnozė patvirtinama radus kirmėlių kiaušinėlių išmatose. Kartais ligonis išmatose gali pamatyti pasišalinusią askaridę arba gali ją atkosėti. Tokiu atveju kirmėlę reikia įdėti į indelį ir kaip mėginį pristatyti į gydymo įstaigą diagnozei patvirtinti.

Ligos pradžioje, kai lervos migruoja po organizmą, išmatose askaridžių kiaušinėlių nerandama. Išmatose kiaušinėliai pasirodo tik tuomet, kai ligonio žarnyne gyvena suaugusios kirmėlės, kurios išskiria kiaušinėlius, tai yra maždaug po 2–2,5 mėnesio nuo užsikrėtimo.

Kaip askaridozė gydoma?
Diagnozavus ligą yra skiriamas gydymas vaistais nuo kirmėlių (antihelmintiniai vaistai). Gydymas paprastai trunka 3 dienas. Po gydymo praėjus 2–3 savaitėms, mikroskopu tiriamos išmatos, sprendžiama apie gydymo veiksmingumą, o prireikus - gydymas kartojamas.

Kaip galima išvengti askaridozės?

• Visus užsikrėtusius žmones būtina gydyti, nes negydomi ligoniai platina sukėlėjus ir kelia pavojų kitiems.
• Saugoti sodybas, vaikų žaidimo aikšteles, kiemus, smėlio dėžes nuo žmonių išmatų.
• Tinkamai įrengti lauko tualetus, juos reguliariai ištuštinti, kad perpildytos duobės turinys neištekėtų į aplinką. Po tualetu turi būti įrengtas sandarus rezervuaras (duobės apačia turi būti betonuota), kad į duobę patekę teršalai, nepatektų su gruntiniu vandeniu į šulinius.
• Tualeto duobėje susikaupusių fekalijų negalima išpilti daržuose ir laukuose. Žmonėms, kurių tualetai nėra prijungti prie centralizuotų nuotekų valymo tinklų, reikėtų rinktis biotualetus arba jų tualetus turėtų ištuštinti specialiosios įmonės.
• Negalima tręšti šviežiomis žmonių išmatomis daržų arba sodų.
• Su muilu ir šiltu vandeniu plauti rankas, pasinaudojus tualetu, po darbo sode arba darže, prieš valgant arba ruošiant maistą.
• Maistui naudoti tik nuplautus vaisius, uogas ir daržoves, ypač jeigu jos auginamos dirvožemyje, kuris tręšiamas mėšlu.
• Negerti vandens iš atvirų vandens telkinių, o esant būtinybei, jį būtina virinti.
• Naikinti muses, tarakonus ir saugoti maistą nuo užteršimo dulkėmis arba žemėmis.