Amebiazė

Amebiazė yra parazitinis susirgimas, kurį sukelia žarnyno pirmuonys Entamoeba histolytica. Sergant amebiaze yra pažeidžiama storojo žarnyno gleivinė, vystosi žarnos gleivinės uždegimas. Liga pasireiškia pilvo skausmais, viduriavimu, išmatose pasirodo gleivių ir kraujo. Patekusios į kraują, amebos gali nukeliauti į kepenis, inkstus, smegenis ir kitus organus, kuriuose susidaro amebiniai abscesai.

Ligos sukėlėjai

E.histolytica sudaro dvi morfologiškai skirtingas formas: vegetacines formas – trofozoitus ir cistas. Trofozoitai yra judrūs, gyvena žarnos spindyje nepažeisdami žarnos gleivinės ir nesukeldami ligos simptomų. Minta bakterijomis, įvairiomis organinių medžiagų dalelėmis, eritrocitais ir suirusiomis žarnų ląstelėmis. Tačiau susidarius tam tikroms sąlygoms dalis trofozoitų skverbiasi į žarnos sienelę, sukelia žarnos gleivinės išopėjimus ir klinikinius ligos simptomus. Trofozoitams patekus į sutirštėjusias išmatas, jie nustoja maitintis, tampa nejudrūs, apie parazitus susidaro apvalkalas ir susiformuoja cista. Cistos yra labai atsparios, kambario temperatūroje gali išlikti gyvybingos iki 1–2 savaičių, vandenyje – iki mėnesio ir ilgiau. Virimo temperatūroje jos žūva per kelias sekundes.

Infekcijos šaltinis

Infekcijos šaltinis yra amebiaze sergantisžmogus ar sveikas amebų nešiotojas, su išmatomis išskiriantis amebų cistas. Su išmatomis išsiskyrusios amebų vegetacinės formos (trofozoitai) greitai žūva aplinkoje, todėl nėra pavojingos kitiems asmenims. Amebų cistos, dėl savo atsparumo, turi didelę įtaką ligos plitimui. Pavojingiausi yra besveikstantys, lėtinė amebiazės forma sergantys ligoniai ir besimptominiai cistų nešiotojai. Besveikstantys ligoniai išskiria daugiausia cistų (1 gr. išmatų gali būti iki 6 milijonų cistų).

Užsikrėtimo keliai

Žmogus amebiaze užsikrečia amebų cistoms per burną patekus į virškinimo traktą. Pagrindinis užsikrėtimo kelias yra fekalinis – oralinis, per užterštą amebų cistomis maistą, vandenį, rankas, namų apyvokos daiktus, daržoves, uogas, vaisius ir kt. Cistas taip pat gali mechaniškai pernešti musės, tarakonai ir kiti vabzdžiai. Taip pat galimas perdavimas lytinių santykių metu, esant kontaktui su fekaline medžiaga.

Rizikos grupės (asmenys, turintys didesnę riziką užsikrėsti amebiaze):

• imigrantai iš besivystančių šalių;
• keliautojai į besivystančias šalis, kurie endeminėse vietovėse apsistoja ilgesniam laikui.
• asmenys, gyvenantys senelių, globos namuose;
• protiškai atsilikę asmenys;
• asmenys, sergantys geofagija (potraukis valgytu žemę, molį);
• asmenys, neturintys reikiamų higieninių įgūdžių;
• asmenys, gyvenantys blogomis sanitarinėmis sąlygomis (nėra vandentiekio, kanalizacijos);
• asmenys, kurių lytinių santykių metu galimas fekalinis–oralinis kontaktas.

Ligos paplitimas

Amebiazė paplitusi visame pasaulyje. Kiekvienais metais registruojama apie 50 mln. naujų amebiazės atvejų. Kasmet pasaulyje nuo šios parazitozės miršta 50–100 tūkst. žmonių. Daugiausia susirgimų registruojama Kinijoje, Vakarų Azijoje, Pietryčių ir Lotynų Amerikoje, ypač Meksikoje. Europos šalyse registruojami pavieniai atvejai, dažniausiai įvežtiniai. Lietuvoje kiekvienais metais registruojami pavieniai amebiazės atvejai, dažniausiai įvežti iš Indijos, Pietų Amerikos šalių, Egipto.

Ligos klinika

Apie 90 proc. užsikrėtusių asmenų yra besimptomiai sukėlėjų nešiotojai. Simptominė amebiazė išsivysto apie 10 proc. užsikrėtusių žmonių.Pasikeitus mitybai, sergant kai kuriomis kitomis ligomis, trofozoitai, ramiai gyvenę žarnos viduje, pradeda išskirti fermentus, tirpdančius žarnos gleivinę. Jie skverbiasi gilyn į žarnos sienelės audinius ir intensyviai dauginasi. Pradžioje žarnos sienelėje atsiranda tik gleivinės paburkimai, vėliau – pūlinukai, kuriems plyšus susidaro kraujuojančios opos. Jei amebos pragraužia smulkių kraujagyslių sieneles, jos patenka į kraują ir gali nukeliauti į kepenis, plaučius, inkstus, smegenis, kur sudaro pūlinius (abscesus).

Nuo užsikrėtimo iki ligos požymių atsiradimo gali praeiti kelios dienos, keli mėnesiai ar net metai. Tačiau dažniausiai ligos simptomai pasirodo 2–4 savaitę po užsikrėtimo. Dažniausiai liga prasideda iš lėto, atsiranda bendras silpnumas, dažnesnis tuštinimasis, išmatose pasirodo gleivių ir kraujo. Temperatūra būna normali arba šiek tiek pakilusi. Ilgainiui procesas nurimsta. Kartais vystosi ūmi ligos forma. Tuomet ligonius vargina pilvo diegliai, skausmingas tuštinimasis (tenezmai) bei viduriavimas. Tuštinimasis padažnėja iki 15 kartų per parą. Skystose vandeningose išmatose atsiranda kraujo bei gleivių. Temperatūra dažniausiai normali. Simptomai tęsiasi apie 1–2 savaites. Ligonio negydant, liga įgauna lėtinę su remisijomis ir paūmėjimais daug mėnesių trunkančią eigą, kuri pasireiškia pasikartojančiais kraujavimais iš žarnyno, žarnyno diskomfortu. Ligonį vargina pilvo skausmai, vidurių užkietėjimas ar periodiškas viduriavimas, pykinimas, dešinio klubo srities ir galūnių skausmai, greitas nuovargis, prakaitavimas, galvos skausmas.

Kartais E. histolytica gali patekti į kepenis, plaučius ar smegenis, kur formuojasi pūliniai (abscesas). Dažniausiai pasitaikanti nežarninė amebiazės komplikacija yra kepenų abscesas.

Profilaktika

Norint išvengti užsikrėtimo, svarbu laikytis asmeninės higienos, nevartoti vandens, maisto, kuris gali būti užterštas, vengti kontakto su ligoniais bei užteršta aplinka.

Asmeninė higiena

• Rankas plauti pasinaudojus tualetu, prieš valgį ar maisto ruošimą, grįžus iš lauko, po darbo sode, darže, turėjus sąlytį su viduriuojančiu ligoniu, po sauskelnių keitimo ar nuprausus vaiką po tualeto.
• Rankų higiena – efektyvi tik tuomet, kai rankos plaunamos teisingai, todėl rankas reikia plauti su muilu ir tekančiu vandeniu, netrumpiau 20 sekundžių. Rankas trinti viena į kitą, kol susidarys putos. Neužmiršti išorinės plaštakų dalies, tarpupirščių ir panagių.  Nuskalauti švariu tekančiu vandeniu ir nusausinti (popieriniu ar oro rankšluosčiu).

Saugus maistas ir vanduo

• Valgyti tik nuplautus vaisius, uogas, daržoves. Daržoves, vaisius ir uogas reikia laikyti sausai, nes cistos yra jautrios išdžiūvimui.
• Saugoti geriamąjį vandenį, maisto produktus ir aplinką nuo užteršimo žmonių išmatomis. Negerti ir nevartoti maisto gamybai, daržovėms, vaisiams, uogoms plauti atvirų telkinių vandens (ežerų, upių, tvenkinių ir kt.), kuris gali būti užterštas.
• Abejotino švarumo ar atvirų vandens telkinių vandenį galima padaryti nekenksmingą. Vandens filtrai yra efektyvi vandens valymo priemonė, tačiau geriausia priemonė – vandens virinimas. Virintą vandenį reikia saugoti nuo pakartotinio užteršimo per nešvarius indus (puodelius, butelius).
• Vasarą iškylaujant lauke, nukritusio ant žemės maisto geriau nevalgyti, jeigu jo negalima nuplauti. Maistą geriausia laikyti sandariuose induose, kurie apsaugo nuo dulkių, musių, tarakonų ir kitų vabzdžių, kurie gali pernešti pirmuonių cistas ant maisto.
• Maudantis ežeruose, upėse, baseinuose stengtis, kad į burną nepatektų vandens, kuris gali būti užterštas.

Patarimai keliaujant į endemines šalis

• Keliaujant į Pietryčių Azijos ir Pietų Amerikos šalis patartina gerti tik virintą vandenį, vengti ledo bei gėrimų, pagamintų iš vandens, kuris gali būti nepakankamai saugus.
• Jeigu geriamojo vandens saugumas kelia abejonių (pvz., dėl prastų sanitarinių sąlygų ar vandens valymo sistemos trūkumų) vandenį reikėtų pavirinti nors 1 minutę arba naudoti vandens filtrus, skirtus vandeniu apvalyti nuo parazitinių pirmuonių. Saugiausia gerti: gazuotą vandenį buteliuose, karštą kavą ar arbatą, pramoniniu būdu paruoštus vaisių gėrimus skardinėse ar buteliuose, pavirintą nors 1 minutę vandenį, pasterizuotus gėrimus. Nesaugūs gėrimai: vaisių gėrimai, pagaminti iš užšaldyto koncentrato ir vandens iš čiaupo, šalta arbata ar šalta kava, sultys, pagamintos iš šviežių vaisių.

• Valgyti tik gerai išvirtą ar iškeptą maistą, kruopščiai nuvalytas, nuplautas daržoves, vaisius, uogas. Nuplautas daržoves ar vaisius saugoti nuo pakartotino užteršimo. Vengti žalių vaisių ar salotų, kuriuos sudėtinga nuvalyti ar nuplauti.

Prevencinės priemomės susirgus amebiaze

• Nelankyti baseinų dvi savaites po ligos, nes ligonis ir neturėdamas ligos simptomų dar kurį laiką su išmatomis išskiria sukėlėjų.

• Užsikrėtę asmenys, kurių darbas susijęs su maisto gamyba, gali grįžti į darbą tik visiškai pasveikę.
• Neleisti viduriuojančių vaikų į vaikų ugdymo įstaigas. Vaikai gali grįžti į ugdymo įstaigas baigę visą gydymo kursą ir neturintys jokių ligos simptomų.

Kaip išvengti infekcijos šeimos nariams, jei namuose yra ligonis?

• Užsimovus vienkartines pirštines surinkti išmatas ar vėmimo mases nuo užterštų paviršių (grindų, kilimų, baldų, patalynės, drabužių ir kt.) į plastikinius maišelius ir išmesti į konteinerį, užkasti ar maišelio turinį nuleisti į unitazą.
• Kietus paviršius nuplauti su vandeniu ir muilu, kad ant jų neliktų matomų nešvarumų. Po to juos nuvalyti naudojant buitinius baliklius ar kitas valymo priemones, kurių sudėtyje yra aktyvaus chloro (laikytis gamintojo nurodytų rekomendacijų). Po to nuplauti su švariu vandeniu.
• Jeigu buvo suteptas kilimas, minkšti baldai, naudojant absorbuojančias medžiagas (pvz., popieriniai rankšluosčiai) nešvarumus surinkti į plastikinius maišelius ir pašalinti (kaip nurodyta aukščiau). Po to išvalyti suteptą vietą naudojant įprastą skalbiklį ar kilimų valymo priemonę. Leisti kilimui ar minkštų baldų apvalkalams išdžiūti, po to garais (ar karšta laidyne) apdoroti užterštą plotą: 70 °C temp. palaikyti 5 minutes ar 100 ºC temp. – 1 minutę.
• Lėkštes, puodelius ir kitus indus galima išplauti indaplovėje pasirinkus tam tikrą plovimo, skalavimo ar džiovinimo rėžimą: 
• esant 45 ºC temp. – 20 minučių,
• esant 50 ºC temp. – 5 minutes,
• esant 72 ºC temp. – 1 minutę.

Jei indaplovės nėra, indus reikia pamerkti į verdantį vandenį ir palaikyti 1 minutę.

• Drabužius, lovos patalynę (paklodės, užvalkalus ir kt.) reikia išskalbti skalbimo mašinose (45 °C temp., bent 20 minučių arba 50 °C temp. – 5 minutes) arba džiovinti karščiausiu rėžimu (apie 30 min.). Jei daiktai karštyje gali susigadinti, juos galima išnešti į lauką ir palaikyti ant saulės bent 4 valandas.

Namų apyvokos daiktai turi būti valomi ir dezinfekuojami kasdien kol ligonis serga. Po valymo darbų rankas reikia nusiplauti su muilu po tekančiu vandeniu.

Informacijos šaltiniai:

https://www.cdc.gov/amebiasis/about/index.html

https://wwwnc.cdc.gov/travel/yellowbook/2024/infections-diseases/amebiasis

PIRMUONIŲ SUKELTŲ ŽARNYNO LIGŲ (AMEBIAZĖS, GIARDIAZĖS (LAMBLIAZĖS), BALANTIDIAZĖS, KRIPTOSPORIDIAZĖS) EPIDEMIOLOGINĖ PRIEŽIŪRA, KLINIKA,  DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS