Ebolos virusinė liga

Ebolos virusinė liga – tai sunki ir reta liga, kurią sukelia Ebolos virusai. Didžiausias Ebolos ligos protrūkis, kurio metu susirgo daugiau nei 28 000 asmenų (mirė daugiau nei 11 000) buvo registruotas 2013–2016 m. trijose Vakarų Afrikos valstybėse (Gvinėjoje, Liberijoje ir Siera Leonėje). Ebolos virusais užsikrečiama sąlyčio su sergančių (taip pat ir mirusių) žmonių arba gyvūnų organais, krauju ir kitais kūno skysčiais metu. Užsikrėtimo Ebolos ligos sukėlėjais rizika yra labai maža, jei laikomasi tinkamų šios infekcijos kontrolės reikalavimų.

Sukėlėjas

Ebolos virusas priklauso Filoviridae virusų šeimos Ebolavirus genčiai.

Yra išskiriamos 4 žmogui patogeniškos Ebolavirus genties rūšys: Zaire ebolavirus, Bundibugyo ebolavirus, Taϊ Forest ebolavirus, Sudan ebolavirus. Visos šios viruso rūšys yra aptinkamos Afrikoje ir sukelia ligą žmonėms. 1989 m. Restone (Virdžinijoje, JAV) iš beždžionių, atgabentų iš Filipinų, buvo išskirta Reston ebolavirus rūšis. Reston ebolavirus yra sukėlęs epizootijas Filipinuose, Kinijoje ir tik besimptomes infekcijas žmonėms. Bombali ebolavirus neseniai buvo išskirtas iš Siera Leonėje surinktų šikšnosparnių, tačiau nėra žinoma, ar jis gali sukelti ligą žmonėms.

Ebolos virusai priklauso ketvirtajai pavojingumo grupei.

Viruso savybės

Filovirusai gali išsilaikyti daugelį dienų skystose ar išdžiūvusiose biologinėse medžiagose. Juos inaktyvuoja gamma spinduliai, veikimas karščiu 60 min 60 ºC temperatūroje arba virinimas 5 min. Filovirusai yra jautrūs lipidų tirpikliams, natrio hipochloritui ir kt.

Viruso rezervuaras

Keletas vaisėdžių šikšnosparnių (Hypsignathus monstrosus, Epomops franqueti, Myonycteris torquata), priklausančių Pteropodidae šeimai centrinėje ir vakarų Afrikoje, yra laikomi natūraliais viruso rezervuarais. Afrikoje žmonių Ebolos virusinės infekcijos dėl tiesioginio sąlyčio buvo susijusios su laukinėmis gorilomis, šimpanzėmis, beždžionėmis, miškų antilopėmis, dygliakiaulėmis. Ebolos virusų (Zaire ebolavirus ir Taϊ Forest ebolavirus) buvo išskirta iš laukinių negyvų šimpanzių ir Kongo Respublikoje, iš gorilų Gabone ir Kongo Respublikoje, iš antilopių Kongo Respublikoje. Reston ebolavirus sukėlė didelius protrūkius tarp makakų Filipinuose ir besimptomes infekcijas kiaulėms.

Kaip užsikrečiama?

Ebolos virusai lengvai plinta tiesioginio sąlyčio metu per sergančio ar mirusio asmens kūno skysčius (kraują, sekretus, spermą, organus ir t.t.) ar kūno skysčiais užterštus daiktus, aplinką (rūbus, adatas ir kt.). Didžiausia rizika užsikrėsti, kai ligonis vemia, viduriuoja, kraujuoja.

Užsikrėsti galima ir tiesioginio sąlyčio su gyvais ar mirusiais virusu infekuotais gyvūnais metu, įskaitant laukinių gyvūnų (pvz., beždžionių, šimpanzių, miško antilopių, šikšnosparnių) mėsos vartojimą ar tvarkymą, taip pat lankantis urvuose, kuriuose gyvena šikšnosparniai.

Ebolos liga gali būti hospitalinė infekcija. Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai gali užsikrėsti sąlyčio su sergančių asmenų kūno skysčiais metu, kai nesilaikoma tinkamų šios ligos kontrolės priemonių, nedėvima tinkamų asmens apsaugos priemonių.

Jeigu susirgęs asmuo pasveiksta, Ebolos virusai kurį laiką gali išlikti sėklidėse, centrinėje nervų sistemoje, akies kamerų skystyje, todėl galima naujų užsikrėtimų tikimybė, ypač lytiniu keliu.

Protrūkio Vakarų Afrikoje 2014–2016 m. metu buvo nustatyta besimptomių ligos atvejų, ypač tarp kontaktinių asmenų. Tačiau tai labai ribotas reiškinys ir, tikėtina, jis neturi didelės reikšmės virusui plisti tarp žmonių.

Atsižvelgiant į tai, kad virusas aptinkamas kraujyje bei infekuotų, besimptomių ir pasveikusių asmenų organuose ir audiniuose tikėtina, kad užsikrėsti galima transfuzijų ir transplantacijų metu, nors iki šiol užkrėtimų per biologinės kilmės medžiagas nebuvo registruota.

Epidemiologija

Ebolos virusai buvo nustatyti 1976 m., kai pietų Sudane ir šiaurinėje Kongo Demokratinės Respublikos (KDR) dalyje tuo pačiu metu kilo sunkios hemoraginės karštligės protrūkiai. Ligą sukėlęs virusas buvo pavadintas Ebolos upės, esančios KDR Mongala provincijoje, vardu. Vėlesnės studijos atskleidė tam tikrus skirtumus tarp virusų, išskirtų KDR (Zaire ebolavirus) ir Sudane (Sudan ebolavirus).

Ebolos ligos protrūkių, kuriuos sukėlė Zaire ebolavirus, registruota KDR, Gabone, Gvinėjoje, Liberijoje, Kongo Respublikoje, Siera Leonėje. Iki šiol didžiausias Zaire ebolavirus sukeltas Ebolos ligos protrūkis buvo registruotas trijose Vakarų Afrikos šalyse (Gvinėjoje, Liberijoje, Siera Leonėje) 2013 gruodžio mėn. – 2016 m. Jo metu susirgo daugiau nei 28 000 asmenų, mirė daugiau nei 11 000.

Ebolos ligos protrūkių, kuriuos sukėlė Sudan ebolavirus, registruota Sudane ir Ugandoje.

Ebolos liga, kurią sukelia Bundibugyo ebolavirus ir Taï Forest ebolavirus, dar kitaip vadinama Bundibugyo virusinė liga arba Taï Forest virusinė liga priklausomai nuo sukėlėjo. Bundibugyo virusinės ligos protrūkių buvo registruota KDR ir Ugandoje, Taï Forestvirusinės ligos protrūkių – Dramblio Kaulo Kranto Respublikoje.

Įvežtinių Ebolos ligos atvejų yra registruota neendeminėse šios ligos šalyse.

Simptomai

Inkubacinis Ebolos virusinės ligos periodas yra 2–21 d., vidutiniškai 8–10 d.

Dažniausiai liga prasideda staiga į gripą panašiais simptomais:

karščiavimu,
nuovargiu ir silpnumu,
raumenų ir sąnarių skausmais,
galvos skausmu.

Vėliau seka:

progresuojantis nuovargis,
anoreksija,
viduriavimas,
pykinimas ir vėmimas.

Šie simptomai būdingi pirmajai prodrominei ligos fazei, kuri trunka iki 10 dienų.

Sekanti ligos stadija pasireiškia įvairių organų sistemų veiklos sutrikimais, jai būdingi:

gastrointestiniai simptomai (vėmimas, viduriavimas, anoreksija, pilvo skausmai),
neurologiniai simptomai (galvos skausmai, sumišimas),
kraujagyslių pažeidimai,
odos pažeidimai (makulopapulinis bėrimas),
kvėpavimo takų sistemos veiklos sutrikimai (kosulys, krūtinės skausmas, dusulys),
visiškas išsekimas.

Ligos metu gali išsivystyti įvairūs kraujavimai (pvz., viduriavimas krauju, kraujavimas iš nosies, vėmimas krauju, petechijos, dėminės kraujosruvos ir kt.). Kai kuriems pacientams išsivysto gausus vidinis ir išorinis kraujavimas, diseminuota intravaskulinė koaguliacija. Baigiamojoje ligos stadijoje žmonės dažniausiai miršta dėl daugybinio organų nepakankamumo, hipovoleminio šoko. Bendras mirštamumas nuo Ebolos ligos (vertinat visas viruso rūšis kartu) siekia 65 proc., tačiau šis rodiklis gali skirtis priklausomai nuo ligą sukėlusios Ebolos viruso rūšies – mirštamumo rodiklis nuoZaire ebolavirus sukeltos ligos siekia 75 proc., nuo Sudan ebolavirus – 53 proc.

Labai retais atvejais Ebolos liga gali būti besimptomė.

Ebolos virusinės ligos prevencija ir kontrolė

Kontrolės priemonės

Pagrindinis kontrolės priemonių tikslas – pertraukti viruso plitimo nuo žmogaus žmogui grandinę. Vykdant ligos kontrolę svarbus greitas susirgusių asmenų išaiškinimas ir izoliacija, sąlytį turėjusių asmenų nustatymas, tinkama darbo su ligonių krauju ir kitais kūno skysčiais sauga (asmeninių apsaugos priemonių naudojimas (kaukės, pirštinės, akiniai, neperšlampami chalatai ir kt.), aplinkos daiktų dezinfekcija, tinkamas medicininių atliekų tvarkymas, mirusių asmenų laidojimas ir kt.

Šalyse ir teritorijose, kuriose registruojami Ebolos ligos atvejai, rekomenduojama nesilankyti urvuose, šachtose, kur gali būti šikšnosparnių, vengti artimo sąlyčio su gyvais ar mirusiais laukiniais gyvūnais, įskaitant beždžiones, miškų antilopes, graužikus, šikšnosparnius, nevartoti laukinių gyvūnų mėsos.

Lytinis užsikrėtimo kelias

Yra registruotų lytinio užsikrėtimo atvejų Zaire ebolavirus. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja pasveikusiems vyrams praktikuoti saugius lytinius santykius mažiausiai 12 mėnesių po pasveikimo, išskyrus atvejus, jei dviem atskirais tyrimais patvirtinta, kad spermoje viruso nėra. Buvo atvejų, kai virusas spermoje buvo aptinkamas ilgiau nei 12 mėnesių po pasveikimo, todėl periodiniai spermos tyrimai dėl Ebolos viruso yra rekomenduotini pasveikusiems vyrams.

Donorystė

Asmenys, sergantys Ebolos liga, negali būti kraujo ir organų donorais. Galimai infekuoti asmenys (ligos simptomų neturintys keliautojai, gyventojai, grįžę ar atvykę iš viruso paveiktų teritorijų, sąlytį turėję asmenys) negali būti donorais 8 savaites po grįžimo arba 8 savaites nuo sveikatos būklės stebėjimo pradžios. Pasveikę asmenys dėl galimos protarpinės nedidelės viremijos negali būti kraujo, ląstelių, audinių donorais. Pasveikusių gyvų ar mirusių asmenų organų donavimo galimybė vertinama individuliai, atsižvelgiant į recipientui reikalingos transplantacijos skubumo poreikį, laboratorinių tyrimų rezultatus dėl filovirusų buvimo, informuotą paciento sutikimą, specifinį recipiento sveikatos būklės stebėjimą po transplantacijos, riziką sveikatos priežiūros darbuotojams.

Vakcinos

Ebolos ligos, kurią sukelia Zaire ebolavirus, prevencijos srityje yra pasiekta reikšmingų pokyčių – sukurtos ir licencijuotos dvi vakcinos (Ervebo ir Zabdeno (Mvabea).

Vakcinų, kurios būtų patvirtintos nuo kitų Ebolavirus rūšių, šiuo metu nėra.

Atnaujinta 2024-02-02 pagal

ECDC medžiagą https://www.ecdc.europa.eu/en/infectious-disease-topics/z-disease-list/ebola-virus-disease/facts/factsheet-about-ebola-disease, atnaujintą 2022-10-27

CDC medžiagą https://www.cdc.gov/vhf/ebola/about.html, atnaujintą 2023-05-17

Metodinės rekomendacijos

EBOLA KARŠTLIGĖS PREVENCIJOS IR VALDYMO ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE LAIKINOSIOS GAIRĖS

EBOLA VIRUSO INFEKCIJOS APLINKOJE KONTROLĖ LIGONINĖSE

LIGONIO, ĮTARIAMO SERGANT ARBA SERGANČIO EBOLA KARŠTLIGE, GABENIMO IŠ ORO UOSTO Į PASKIRTĄ INFEKCINĘ LIGONINĘ METODINĖS REKOMENDACIJOS

MASINIŲ RENGINIŲ ORGANIZATORIAMS EUROPOJE RYŠIUM SU EBOLOS HEMORAGINĖS KARŠTLIGĖS PROTRŪKIU VAKARŲ AFRIKOJE

PAGRINDINĖS STANDARTINĖS, SĄLYČIO METU IR PER ORĄ (SU LAŠELIAIS) PLINTANČIŲ INFEKCIJŲ PREVENCIJOS PRIEMONĖS, TAIKOMOS EBOLA KARŠTLIGĖS ATVEJAIS ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE

REKOMENDACIJOS DĖL ASMENINIŲ SAUGOS PRIEMONIŲ, KURIAS TURI DĖVĖTI SVEIKATOS PRIEŽIŪROS DARBUOTOJAI, PRIŽIŪRINTYS ĮTARIAMUS SERGANT ARBA SERGANČIUS VIRUSINE EBOLA KARŠTLIGE LIGONINĖSE

SĄLYTĮ TURĖJUSIŲ SU EBOLA VIRUSU ASMENŲ IŠAIŠKINIMO IR STEBĖJIMO LAIKINOSIOS REKOMENDACIJOS