Moksliniai straipsniai, tyrimai ir publikacijos

Oro užterštumas ir COVID-19:

  • COVID-19 pandemija yra ūmi visuomenės sveikatos krizė, kurios metu visame pasaulyje susirgo beveik 50 milijonų gyventojų ir daugiau nei milijonas mirė. Mokslo bendruomenė stengiasi suprasti, kada, kodėl ir kaip ši pandemija tiksliai prasidėjo ir kokie išoriniai rizikos veiksniai gali prisidėti prie ligos plitimo ir sunkumo. Tuo tarpu pasaulinė ligų, kurias sukelia oro tarša, našta yra labai didelė. Apskaičiuota, kad vien Europoje dėl kietųjų dalelių poveikio priskiriama apie 400 000 priešlaikinių mirčių. Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto (angl. European Parliament's committee on Environment, Public Health and Food Safety) užsakymu 2021 m. sausio mėnesį paskelbto tyrimo rezultatai atskleidė galimą ryšį tarp COVID-19 infekcijos plitimo, ligos eigos ir oro užterštumo. Pagrindiniai pranešimai: 1) Oro užterštumas sukelia lėtines ligas, tokias kaip astmą, lėtines obstrukcines plaučių ligas, plaučių vėžį, širdies ir kraujagyslių ligas bei diabetą. Šie susirgimai susiję su asmenų hospitalizavimu, gydymu intensyviosios terapijos skyriuje ir mirties nuo COVID-19 atvejais; 2) Oro užterštumas sumažina kvėpavimo takų atsparumą bakterinėms ir virusinėms infekcijoms. Atsiranda įrodymų, kad žmonės, gyvenantys vietose, kuriose oro užterštumo rodikliai viršija nustatytas ribines vertes, gali dažniau užkrėsti SARS-CoV-2 virusu, o įvykus protrūkiams didesnė tikimybė susirgti COVID-19; 3) Nemaža dalis COVID-19 persirgusių ir (ar) išgyvenusių žmonių kenčia dėl liekamųjų reiškinių, veikiančių širdį, plaučius ir kitas organų sistemas. Šie sveikatos pablogėjimai gali paūmėti dėl ilgalaikio oro užterštumo poveikio. Metaanalizė parodė, kad oro užterštumas padidina COVID-19 ligos susirgimo dažnį ir sunkumą, tačiau dabartiniai duomenys yra riboti, vis dar neaiškus kiekybinis oro užterštumo indėlis į ligą, daugiau informacijos – Brunekreef, B, et al., Air pollution and COVID-19;
  • Pasaulio sveikatos organizacijos atstovų komentarai – kaip oro užterštumas veikia mūsų organizmą pandemijos metu? World Health Organization. Episode #9 - Air pollution & COVID-19;
  • Pasaulio sveikatos organizacijos regioninio biuro Europoje staripsnis apie ryšį tarp oro užterštumo ir COVID-19. World Health Organization Regional Office for Europe. A new international day to celebrate clean air – and a sustainable recovery from COVID-19;
  • Pasaulio sveikatos organizacijos regioninio biuro Europoje staripsnis apie oro užterštumą ir bendras pastangas siekiant sumažinti socialinį ir ekonominį poveikį pandemijos metu. World Health Organization Regional Office for Europe. Cities against COVID-19: citizens seek a “better normal” of urban life.

Kietosios dalelės (angl. PM, particulate matter):

  • Karališkosios draugijos (angl. The Royal Society) tyrimas apie politinę valią, ir tai, kad teoriškai dėl ambicingų politinių intervencijų daugumoje pasaulio šalių PM2,5 koncentracija galėtų būti mažesnė už PSO oro kokybės gaires, išskyrus vietoves, kuriose egzistuojančių natūralių taršos šaltinių (pvz., dirvožemio dulkės) prisideda arba netgi viršija rekomenduojamą vertę. Pagrindinei pranešimai: 1) Pasauliniu mastu net visiškai įgyvendinus ir vykdant dabartinę politiką, mažai tikėtina, kad per ateinančius 20 metų sumažės oro taršos poveikis ir (ar) našta sveikatos požiūriu. Šiaurės Amerikos, Europos ir Rytų Azijos pagerėjimą "kompensuos" tolesnis blogėjimas Pietų Azijoje, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose; 2) Politinė valia gali atsirasti tvirtai suprantant visus teigiamus aspektus dėl drastiško oro kokybės pagerėjimo t. y., būtų išvengta milijonų priešlaikinių mirčių visame pasaulyje, dėl sumažintų teršalų kiekio, prisidėtume prie pasaulinės klimato kaitos problemų mažinimo, sustiprintume ekosistemų bei biologinės įvairovės apsaugą; 3) Pabrėžiama, kad žemės ūkio veiklos metu išmetamų teršalų kiekio mažinimas bus labai svarbus siekiant švaraus oro visame pasaulyje. Daugiau informacijos – Amann M et al., 2020 Reducing global air pollution: the scope for further policy interventions. Phil. Trans. R. Soc. A 378: 20190331.
Paskutinė atnaujinimo data: 2021-01-27