Oro užterštumo poveikis visuomenės sveikatai

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įgyvendindamas Nacionalinio oro taršos mažinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 371 „Dėl Nacionalinio oro taršos mažinimo plano patvirtinimo“, 2 priedo „Nacionalinio oro taršos mažinimo plano įgyvendinimo priemonių planas“ 3.2 uždavinio (stiprinti aplinkos oro taršos poveikio sveikatai ir ekosistemoms stebėsenos vykdymą ir jos vertinimo rezultatų viešinimą) P35 priemonę (aplinkos oro taršos poveikio sveikatai vertinimo stiprinimas), vadovaudamasis Pasaulio sveikatos organizacijos AirQ+ įrankiu atliko Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Mažeikių, Naujosios Akmenės, Jonavos ir Kėdainių miestų 2015–2017 m., 2016–2018 m.,  2017–2019 m., 2018–2020 m., 2019–2021 m. aplinkos oro užterštumo mažesnio kaip 2,5 μm aerodinaminio skersmens kietųjų dalelių (KD2,5) poveikio visuomenės sveikatai vertinimą ir teikia priešlaikinių mirčių, priskirtinų ilgalaikiam kietųjų dalelių poveikiui, duomenis.

Priešlaikinių mirčių, priskiriamų ilgalaikiam kietųjų dalelių poveikiui, duomenys (2015–2017 m., 2016–2018 m. ir 2017–2019 m.).

Priešlaikinių mirčių, priskiriamų ilgalaikiam kietųjų dalelių poveikiui, duomenys (2015–2017 m., 2016–2018 m., 2017–2019 m., 2018–2020 m., 2019–2021 m.)

Efektyvus šildymo įrenginių naudojimas

Švariam ir efektyviam degimo procesui užtikrinti reikalingas pakankamas oro tiekimas. Kai temperatūra yra pakankamai aukšta, iš degančių malkų ar kito kietojo kuro išsiskiria mažiau kenksmingų cheminių medžiagų, nes jos proceso metu sudega. Kad degimo temperatūra kuo greičiau pakiltų, būtina atverti oro įleidimo angas, kad uždegtos malkos nesviltų ir kuo greičiau užsiliepsnotų. Kai ugnis dega ryškiai, oro padavimą reikia sumažinti, kad malkos nesusikūrentų per greitai. Atkreiptinas dėmesys, kad oro tiekimas neturėtų būti sumažintas tiek, kad malkos nustotų liepsnoti.
Jeigu užgesus liepsnai ir pakuroje likus žarijų patalpų oro temperatūra nepasiekė komforto lygio, į krosnį galima įdėti daugiau malkų. Įdedant papildomai malkų reikia padidinti oro tiekimą taip kaip kūrenimo pradžioje. Daugelis žmonių daro klaidą ir siekdami, kad malkos ilgiau degtų krosnyje, labai sumažina oro tiekimą į pakurą. Per daug sumažinus oro tiekimą nukenčia degimo kokybė ir išsiskiria daugiau teršalų (pvz., kietųjų dalelių).
Primename, kad patalpų oro kokybė yra ypatingai svarbi, kadangi jose, ypač šaltuoju metų laikotarpiu, praleidžiame didžiąją dalį paros laiko. Oro kokybė gali pablogėti dėl patalpų šildymo, nes degimo proceso metu patalpoje sumažėja deguonies ir padidėja anglies dvideginio koncentracija, todėl svarbu vėdinti patalpas. Ypač gerai reikia vėdinti patalpas, kuriose yra instaliuotas šildymo įrenginys. Rekomenduojama vėdinti nors 2 kartus per dieną – ryte ir vakare iki dešimties minučių, priklausomai nuo aplinkos oro temperatūros (patalpų temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu turėtų būti 18–22 °C).

Kūrenimo rekomendacijos individualių namų gyventojams:

• Malkos turi būti sausos. Namų sąlygomis patikrini malkų drėgnumą galima taip: ant vieno malkos galo paskleiskite šiek tiek indų plovimo skysčio ir pūskite į kitą galą, jei muiluotame gale atsiranda burbuliukų – mediena tikrai sausa (drėgnumas 5–12 proc.), kuo mažiau burbuliukų tuo medienoje drėgmės bus daugiau (pvz., jei drėgmė >20 proc. – burbuliukų neišpūsite).
• Atminkite, jei naudojate per drėgną medieną (pvz., 21–22 proc. drėgmės), degimo procesas bus neefektyvus, kadangi išsiskyrusi energija bus sunaudota medienos džiovinimui, o ne patalpų šildymui. Be to, deganti drėgna mediena į aplinkos orą išskiria daugiau teršalų. Kad malkos nėra sausos galime įsitikinti, jei joms degant girdimas šnypštimas.
• Pakankama oro trauka kamine. Namų sąlygomis oro trauką patikrinti galite taip: prieš uždegdami kurą šiek tiek praverkite krosnies dureles ir šalia uždekite žiebtuvėlį. Liepsna turėtų linkti pakuros link. Jei to nėra, siūlytume išvalyti kaminą, pakurą ir pelenų surinkimo angą. Įspėjame, kad dėl nevalytų dūmų šalinimo takų didėja gaisro rizika.

Kai kuriems žmonėms oro tarša ypač kenksminga

Oro taršai kietosiomis dalelėmis, azoto dioksidu ir kitais teršalais ypač jautrūs yra kūdikiai, vaikai, nėščiosios, pagyvenę asmenys, asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo sistemos bei kraujotakos sistemos ligomis. Šie asmenys priskiriami rizikos grupei ir turėtų labiau saugotis.
Dažniausiai gali pasireikšti šie ūmaus teršalų poveikio požymiai: akių, nosies ir gerklės dirginimas, dusulys, kosulys, susilpnėjusi plaučių funkcija (ypač sergantiems lėtine obstrukcine plaučių liga), padidėjęs kvėpavimo takų imlumas kvėpavimo takų infekcijoms (ypač vaikų), paūmėjusios kvėpavimo takų alerginės uždegiminės reakcijos.

Rekomendacijos padidėjusio oro užterštumo sąlygomis:

• Rizikos grupei priklausantiems asmenims patariame lauke būti toliau nuo matomų taršos šaltinių (judrių gatvių, rūkstančių kaminų, vietų kuriose jaučiamas specifinis kvapas), jeigu tai neįmanoma, geriau likti namuose ir stebėti sveikatą.
• Sportuojantiems lauke, siūlome pasirinkti vietas, esančias toliau nuo taršos šaltinių, o trukmę koreguoti pagal savijautą.
• Dėl darbo ar kitų priežasčių ilgą laiką būnantiems užterštose vietose siūlome dėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemones (kurių techniniuose reikalavimuose nurodyta, kiek galima būti aplinkoje, atsižvelgiant į oro teršalų koncentraciją).
• Likę namuose neatidarinėkite  orlaidžių, langų ir durų; važiuodami autotransporto priemonėmis sandariai uždarykite langus.
• Vertinkite savo sveikatos būklę, pasijutę prastai (atsiradus simptomams) nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Oro kokybės tyrimų duomenys skelbiami Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje, informacija atnaujinama kiekvieną darbo dieną.

Jungtinių Amerikos Valstijų Aplinkos apsaugos agentūra (United States Environmental Protection Agency, EPA) nustatė žalingais visuomenės sveikatai ir aplinkai laikomų šešių pagrindinių oro teršalų (azoto oksidų, sieros oksidų, kietųjų dalelių, anglies monoksido, ozono ir švino) nacionalinius aplinkos oro kokybės standartus. Standartų mokslinį pagrindą sudaro nuo 2008 metų EPA atliekamas integruoto mokslo vertinimas (Integrated Science Assessments, ISAs).

Pasaulio sveikatos organizacijos interneto svetainėje (Ambient (outdoor) air pollution) yra pateikta mokslinėmis žiniomis pagrįsta informacija apie oro teršalus, jų šaltinius, poveikį sveikatai ir kt. Siekiant išvengti kenksmingo poveikio žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai yra nustatytos konkrečių teršalų ribinės vertės, jas Lietuvoje reglamentuoja Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normos.

Toksinių medžiagų ir ligų registravimo agentūros (Agency for Toxic Substances and Disease Registry, ATSDR) parengtame leidinyje galima rasti informacijos apie tam tikrą pavojingą medžiagą. Rinkinys (Toxicological Profiles) atspindi išsamų turimos toksikologinės ir epidemiologinės informacijos apie medžiagą vertinimą, santrauką ir aiškinimą.

Šveicarijos visuomenės sveikatos institutas (Swiss Tropical and Public Health Institute) sukūrė aplinkos oro teršalų trumpalaikio ir ilgalaikio poveikio sveikatai interaktyvią žmogaus figūrą. Pirmiausia pasirinkite trumpalaikį ar ilgalaikį poveikį, po to pasirinkite oro teršalą arba paveiktą organų sistemą apie kurią norėtumėte sužinoti daugiau informacijos – oro teršalų poveikio sveikatai grafinė apžvalga (anglų kalba).

Azoto dioksidas (NO2):

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos regioninio biuro Europai (WHO Regional Office for Europe) duomenimis, aplinkoje NO2 yra dujos, taigi vienintelis reikšmingas poveikio žmonėms būdas yra įkvėpimas, nesvarbu, ar šaltinis yra lauko ar patalpų oras. Esant trumpalaikėms NO2 koncentracijoms, viršijančioms 200 μg/m3 – dujos pasižymi toksišku poveikiu sveikatai. JAV Aplinkos apsaugos agentūra (angl. United States Environmental Protection Agency)  teigia, jog kvėpuojant aplinkos oru, kuriame yra padidėjusi NO2 koncentracija, per trumpą laiką gali pasunkinti kvėpavimo takų ligas, ypač astmą, ir sukelti kvėpavimo simptomus (pvz.: kosulį, švokštimą ar kvėpavimo pasunkėjimą). Ilgesnis padidėjusios NO2 koncentracijos poveikis gali prisidėti prie astmos vystymosi ir potencialiai padidinti jautrumą kvėpavimo takų infekcijoms. Vadovaujantis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006  3 lentelėje „Pavojingų cheminių medžiagų suderintos klasifikacijos ir ženklinimo sąrašas“ pateikta informacija, NO2 – ūmiai toksiškas (įkvėpus), 1 ir 2 pavojaus kategorija (H330 mirtina įkvėpus). PSO gairėse rekomenduojamas maksimalus 1 val. NO2 vidurkis – 200 μg/m3, Normose – 200 μg/m3.

Kietosios dalelės  – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių  komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių, biologinių komponentų (alergenų, mikroorganizmų). Didesnės kietosios dalelės (KD10) paprastai paveikia viršutinius kvėpavimo takus, nukeliauja iki bronchų, dažniausiai sukelia kosulį ir čiaudulį, o smulkiosios (KD2,5) patenka į plaučius, kraują ir gali paveikti ne tik kvėpavimo, bet ir kraujotakos sistemos organus, pabloginti vidaus organų funkciją, apsunkinti lėtinių ligų eigą. Dėl savo kompleksinės cheminės ir fizinės sudėties, kietosios dalelės sukelti ir specifinį poveikį sveikatai, būdingą konkrečiai cheminei medžiagai, esančiai jų sudėtyje. Pavyzdžiui, dėl suodžiuose esančių poli aromatinių angliavandenių, suodžių KD2,5 yra toksiškos ir kancerogeninės. Mokslo šaltiniuose nurodoma, tomis dienomis, kai išauga kietųjų dalelių koncentracija ore, padidėja mirtingumas.

Padidėjus aplinkos oro užterštumui kietosiomis dalelėmis, rekomenduojama:

• sergantiems lėtinėmis ligomis (pvz., astma, širdies ar plaučių ligomis) likti namuose ir stebėti sveikatą;
• dirbantiems ir sportuojantiems riboti fizinį aktyvumą lauke, būti vietose, kurios yra atokiau nuo judrių gatvių, kitų aplinkos oro taršos šaltinių;
• dėl darbo ar kitų priežasčių ilgą laiką būnantiems užterštose vietose dėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemones;
• atsisakyti kelionių automobiliu, naudotis viešuoju transportu;
• soduose, priemiesčiuose nekurti laužų, nedeginti atliekų; vengti šildyti patalpas kietu kuru kūrenamais įrenginiais;
• blogai pasijutus, nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Oro užterštumas ir COVID-19:

• COVID-19 pandemija yra ūmi visuomenės sveikatos krizė, kurios metu visame pasaulyje susirgo beveik 50 milijonų gyventojų ir daugiau nei milijonas mirė. Mokslo bendruomenė stengiasi suprasti, kada, kodėl ir kaip ši pandemija tiksliai prasidėjo ir kokie išoriniai rizikos veiksniai gali prisidėti prie ligos plitimo ir sunkumo. Pažymima, kad pasaulinė ligų, kurias sukelia oro tarša, našta yra labai didelė, apskaičiuota, kad vien Europoje dėl kietųjų dalelių poveikio priskiriama apie 400 000 priešlaikinių mirčių. Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto (angl. European Parliament's committee on Environment, Public Health and Food Safety) užsakymu 2021 m. sausio mėnesį paskelbto tyrimo rezultatai atskleidė galimą ryšį tarp COVID-19 infekcijos plitimo, ligos eigos ir oro užterštumo. Pagrindiniai pranešimai: 1) Oro užterštumas sukelia lėtines ligas, tokias kaip astmą, lėtines obstrukcines plaučių ligas, plaučių vėžį, širdies ir kraujagyslių ligas bei diabetą. Šie susirgimai susiję su asmenų hospitalizavimu, gydymu intensyviosios terapijos skyriuje ir mirties nuo COVID-19 atvejais; 2) Oro užterštumas sumažina kvėpavimo takų atsparumą bakterinėms ir virusinėms infekcijoms. Atsiranda įrodymų, kad žmonės, gyvenantys vietose, kuriose oro užterštumo rodikliai viršija nustatytas ribines vertes, gali dažniau užkrėsti SARS-CoV-2 virusu, o įvykus protrūkiams didesnė tikimybė susirgti COVID-19; 3) Nemaža dalis COVID-19 persirgusių ir (ar) išgyvenusių žmonių kenčia dėl liekamųjų reiškinių, veikiančių širdį, plaučius ir kitas organų sistemas. Šie sveikatos pablogėjimai gali paūmėti dėl ilgalaikio oro užterštumo poveikio. Metaanalizė parodė, kad oro užterštumas padidina COVID-19 ligos susirgimo dažnį ir sunkumą, tačiau dabartiniai duomenys yra riboti, vis dar neaiškus kiekybinis oro užterštumo indėlis į ligą. Daugiau informacijos – Brunekreef, B, et al., Air pollution and COVID-19;
• Pasaulio sveikatos organizacijos atstovų komentarai – kaip oro užterštumas veikia mūsų organizmą pandemijos metu? World Health Organization. Episode #9 - Air pollution & COVID-19;
• Pasaulio sveikatos organizacijos regioninio biuro Europoje staripsnis apie ryšį tarp oro užterštumo ir COVID-19. World Health Organization Regional Office for Europe. A new international day to celebrate clean air – and a sustainable recovery from COVID-19;
• Pasaulio sveikatos organizacijos regioninio biuro Europoje staripsnis apie oro užterštumą ir bendras pastangas siekiant sumažinti socialinį ir ekonominį poveikį pandemijos metu. World Health Organization Regional Office for Europe. Cities against COVID-19: citizens seek a “better normal” of urban life.

Kietosios dalelės (angl. PM, particulate matter):

• Karališkosios draugijos (angl. The Royal Society) tyrimas apie politinę valią, ir tai, kad teoriškai dėl ambicingų politinių intervencijų daugumoje pasaulio šalių PM2,5 koncentracija galėtų būti mažesnė už PSO oro kokybės gaires, išskyrus vietoves, kuriose egzistuojančių natūralių taršos šaltinių (pvz., dirvožemio dulkės) prisideda arba netgi viršija rekomenduojamą vertę. Pagrindiniai pranešimai: 1) Pasauliniu mastu net visiškai įgyvendinus ir vykdant dabartinę politiką, mažai tikėtina, kad per ateinančius 20 metų sumažės oro taršos poveikis ir (ar) našta sveikatos požiūriu. Šiaurės Amerikos, Europos ir Rytų Azijos pagerėjimą "kompensuos" tolesnis blogėjimas Pietų Azijoje, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose; 2) Politinė valia gali atsirasti tvirtai suprantant visus teigiamus aspektus dėl drastiško oro kokybės pagerėjimo t. y., būtų išvengta milijonų priešlaikinių mirčių visame pasaulyje, dėl sumažintų teršalų kiekio, prisidėtume prie pasaulinės klimato kaitos problemų mažinimo, sustiprintume ekosistemų bei biologinės įvairovės apsaugą; 3) Pabrėžiama, kad žemės ūkio veiklos metu išmetamų teršalų kiekio mažinimas bus labai svarbus siekiant švaraus oro visame pasaulyje. Daugiau informacijos – Amann M et al., 2020 Reducing global air pollution: the scope for further policy interventions. Phil. Trans. R. Soc. A 378: 20190331.

Lietuvos Respublikos įstatymai:

• Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas;
• Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymas;
• Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai:

• Nacionalinis oro taršos mažinimo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 371 "Dėl Nacionalinio oro taršos mažinimo plano patvirtinimo";
• Valstybinė aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 996 "Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programos patvirtinimo".

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro įsakymai:

• Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 591/640 "Dėl Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normų patvirtinimo";
• Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašas ir teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašas ir ribinės aplinkos oro užterštumo vertės, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 471/582 "Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo ir teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių patvirtinimo";
• Visuomenės, suinteresuotų institucijų ir įstaigų informavimo apie aplinkos oro užterštumo lygius tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. D1-265/V-436 "Dėl Visuomenės ir suinteresuotų institucijų informavimo apie aplinkos oro užterštumo lygius, viršijančius pavojaus ar informavimo slenksčius, tvarkos aprašo patvirtinimo";
• Lietuvos higienos norma HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 "Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" patvirtinimo";
• Lietuvos higienos norma HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313 "Dėl Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo".

Europos Sąjungos direktyvos, konvencijos ir kt:

• 2016 m. gruodžio 14 d. EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2016/2284 dėl  tam  tikrų  valstybėse narėse į  atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria  iš  dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB;
• Ženevos konvencija dėl tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų.

Namų ūkio oro taršos mažinimo veiksmų naudos (BAR-HAP) planavimo priemonė

Patalpų oro taršos mažinimo veiksmų naudos įvertinimo įrankis (Benefits of Action to Reduce Household Air Pollution, sutrumpintai BAR-HAP) yra planavimo priemonė, skirta įvertinti įvairių priemonių (intervencijų), kuriomis siekiama sumažinti su maisto gaminimu susijusią būsto patalpų oro taršą, kaštų ir naudos santykį. Naudodami įrankį asmenys gali modeliuoti 16 skirtingų maisto gaminimo procesų kaštų ir naudos santykį. BAR-HAP kiekybiškai įvertina išlaidas, pvz., individualias viryklių pirkimo ir priežiūros išlaidas, išlaidas energijai. Įrankis apskaičiuoja intervencijos naudą pinigais dėl išvengiamo sergamumo, priešlaikinio mirtingumo, laiko sutaupymo, aplinkos apsaugos aspektų.

Asmenys gali palyginti skirtingų BAR-HAP scenarijų rezultatus, pasirinkdami švaraus maisto gaminimo intervenciją, kuri geriausiai atitinka poreikius ir prioritetus, taip pat planuoti  reikalingus finansinius išteklius.

Siūlome išbandyti įrankį;

PARSISIŲSTI BAR-HAP SPAUSTI ČIA 

PARSISIŲSTI BAR-HAP INSTRUKCIJA (Lietuvių kalba) SPAUSTI ČIA

PARSISIŲSTI BAR-HAP INSTRUKCIJA (Anglų kalba) SPAUSTI ČIA