Elektromagnetinio lauko (EML) poveikio sveikatai duomenys, tarpautinių organizacijų ir institucijų pozicija

Ar 5G gali turėti poveikį žmogaus sveikatai?

Mobiliojo ryšio poveikį žmogaus sveikatai gali daryti šio ryšio varomoji jėga, t. y. elektromagnetinis laukas, kuris charakterizuojamas elektrinio lauko stipriu – E (V/m), magnetinio lauko stipriu – H (A/m) bei elektromagnetinių bangų galios srautu (energijos srauto tankiu) – P (W/m2).
Elektromagnetinis laukas, jo ypatybės detaliai aprašytos Vilniaus Gedimino technikos universiteto 2012 m. išleistos Nejonizuojančiosios spinduliuotės valdymo metodinėse rekomendacijose.
Žmogaus kūne srovena silpnos elektros srovės, pvz., cheminių reakcijų dėka nervai perduoda elektrinius impulsus organams ir audiniams. Širdį susitraukinėti priverčia per ją specialiomis nervinėmis skaidulomis (vadinamomis laidžiąja sistema) sklindantys elektros impulsai, tai leidžia diagnozuoti širdies ligas atlikus elektrokardiogramą, kuri fiksuoja širdies elektrinius signalus. Daugumos biocheminių reakcijų - nuo virškinimo iki smegenų veiklos - metu vyksta įkrautų dalelių judėjimas.
Skirtingo dažnio laukai sąveikauja su kūnu skirtingai. Žemo dažnio elektriniai laukai veikia žmogaus kūną taip pat, kaip ir bet kurį laidininką, o magnetiniai laukai sukelia krūvių sroves žmogaus kūne. Šių srovių stiprumas priklauso nuo išorinio magnetinio lauko intensyvumo. Stiprios srovės gali stimuliuoti nervus ir raumenis arba paveikti kitus biologinius procesus.
Pagrindinis radijo dažnio elektromagnetinių laukų (EML) geriausiai ištirtas biologinis poveikis yra terminis (šiluminis). Pagal šį poveikį yra nustatyti EML lygiai, kurie turi apsaugoti žmones nuo neigiamo EML poveikio.
Mokslo bendruomenė tiria ir kitus EML poveikius, tačiau, kaip teigia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), iki šiol nėra nustatytas ilgalaikis neigiamas neterminis poveikis EML, kurio lygis yra mažesnis negu tas, kuris ribojamas pagalį EML terminį poveikį. PSO teigimu, neginčijama, kad EML, viršijantys tam tikrus lygius, gali sukelti biologinį poveikį. Tačiau dabartinės mokslinės diskusijos dėl EML yra susijusios tik su silpno EML biologinio atsako poveikiu (World Health Organization; Radiation: Electromagnetic fields).

Terminis efektas

EML gali būti atspindėtas nuo biologinio kūno, prasiskverbti į jį, gali būti išsklaidytas nuo kūno ar lūžti jame. Prasiskverbiantis ir lūžtantis EML sąveikauja su biologiniu kūnu. Sąveika priklauso nuo EML dažnio, bangos formos ir stiprumo, veikiamo biologinio kūno dydžio, kūno audinių sudėties (vandens, riebalų, baltymų ir druskos kiekio), atstumo nuo biologinio kūno iki šaltinio, kūno padėties.
Prasiskverbę elektriniai ir magnetiniai laukai stumia įkrautas arba polines molekules. Veikiamos elektromagnetinių laukų, šios dalelės juda EML dažniu, o dėl jų trinties išsiskiria šiluma.
Didelio dažnio EML neprasiskverbia giliai į kūną. Nors aukšto dažnio bangos (mikrobangos) perduoda didesnį energijos kiekį, tačiau jis absorbuojamas tik kūno paviršiaus sluoksniuose. Kuo didesnis dažnis, tuo mažesnė absorbcija. Net žemesnių dažnių mikrobangos į audinius prasiskverbia giliau negu aukštesnių dažnių. MHz diapazono EML prasiskverbia į kūną apie 10–30 centimetrų. Maždaug 1 GHz EML į biologinius audinius prasiskverbia vos kelis centimetrus, o virš 10 GHz prasiskverbimo gylis yra mažesnis nei 1 mm.
Viso kūno EML absorbcija, t. y. energijos kiekis, kuris faktiškai veikia kūną ir sukelia terminį poveikį, priklauso nuo kūno ir EML rezonanso. Suaugusiųjų maksimalios absorbcijos rezonanso diapazonas yra maždaug nuo 30 iki 100 MHz (kūno matmenys ir EML bangos ilgis yra panašaus dydžio). Vaikų rezonansinis dažnis yra didesnis nei suaugusiųjų dėl mažesnio jų dydžio (pvz., 150 MHz dažnio EML maksimali absorbcija yra 1,00 m kūno aukštyje). Svarbi yra ir žmogaus padėtis (stovėjimas, sėdėjimas, gulėjimas).
EML energijos absorbcija apibrėžiama kaip specifinis energijos absorbcijos greitis (SAR), matuojamas – W/kg. SAR nurodo radijo dažnio EML sugertą galią vienam kūno audinio kilogramui ir dažnai naudojamas kaip kūno kaitinimo ar temperatūros pakilimo kiekybinis rodiklis. SAR negali būti išmatuotas neinvaziniu būdu, todėl jo negalima lengvai išmatuoti gyvame organizme. Paprastai SAR apskaičiuojamas modeliavimo būdu, naudojant eksperimentinius ar kompiuterinius gyvojo kūno modelius.
Elektrinės audinio savybės, pvz., laidumą lemiantis vandens molekulių, jonų kiekis veikia EML absorbciją. Daugiau vandens turintys audiniai geriau absorbuoja EML,  jiems EML terminis poveikis yra didesnis. Yra kūno zonų, kuriose vietinis terminis poveikis yra didesnis negu aplinkiniuose organuose ar audiniuose (vadinamosios karštosios zonos, pvz., akys, smegenys, sėklidės).
Organo ar audinio įšilimas yra pavojingiausias smegenims, akims (pvz., ilgalaikė hipertermija akių srityje skatina kataraktos ir kitų akių ligų vystymąsi), lytiniams organams, skrandžiui, kepenims ir inkstams.
Terminis poveikis yra kompensuojamas organizmo termoreguliacijos mechanizmais: kai įkaista lokali kūno zona, perteklinė šiluma išsklaidoma cirkuliuojančiu krauju, o kai įkaista visas kūnas, išsiplečia odos kraujagyslės ir šiluma šalinama išgarinant drėgmę. Pernelyg didelis temperatūros pakilimas sutrikdo termoreguliacijos procesus. Eksperimentų su gyvūnais metu neigiamas poveikis gyvūno sveikatai (sutrikusi medžiagų apykaita, pakitęs elgesys, neigiamas poveikis embriono vystymuisi) nustatytas, kuomet kūno temperatūra ilgą laiką laikėsi 1°C aukštesnė už įprastą.
Žmogaus kūną veikiantis EML, kurio SAR siekia apie 4 W/kg, pakelia kūno temperatūrą maždaug 1°C.

Onkologinės ligos

Klausimas, ar radijo dažnio EML gali sukelti ar skatinti vėžį, iki šiol yra mokslinių tyrimų objektas. Daugiausia dėmesio skiriama smegenų navikų, kurie gali būti gerybiniai ir piktybiniai, rizikai. Daugiausia tiriami smegenų navikai pagal histologinius ląstelių tipus skirstomi į gliomas, meningiomas ir akustines švanomas. Gliomos – tai iš paraminių smegenų glijos ląstelių kilę navikai. Jie yra labiausiai paplitę. Meningiomos yra gerybiniai smegenų dangalų navikai, sudarantys daugiau nei 35 proc. visų pirminių smegenų navikų, kelia grėsmę gyvybei, jei ima spausti galvos ar nugaros smegenis, arba pradeda augti į smegenų audinį. Akustinė švanoma, kartais dar vadinama akustine neuroma arba vestibuline švanoma, yra nepiktybinė ir palyginti reta liga. Navikas išauga iš pusiausvyros (vestibulinio) nervo, esančio yra vidinėje ausyje, ląstelių.
PSO Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (IARC, angl. International Agency for Research on Cancer) ekspertų grupė atlikusi vėžio dėl EML poveikio publikuotų tyrimų vertinimą, 2011 m. EML klasifikavo kaip 2B grupės, t. y. galimai kancerogenišką žmonėms veiksnį. EML kaip galimo kancerogeno klasifikavimas reikalauja diegti apsaugos nuo EML poveikio priemones.
Tarptautinė nejonizuojančiosios radiacinės saugos komisija (ICNIRP, angl. International Commission on Non-Ionizing Radiation Protection), remdamasi epidemiologiniais ir gyvūnų tyrimais, 2011 m. priėjo prie išvados, kad po 10–15 metų nuo mobiliųjų telefonų naudojimo suaugusiųjų žmonių vėžio rizikos padidėjimas mažai tikėtinas. Vertinimo metu trūko duomenų apie vaikų navikų riziką ir ilgesnį negu 15 metų trukmės poveikį. Dėl to PSO rekomendavo tyrėjams atlikti ilgalaikio mobiliųjų telefonų naudojimo poveikio sveikatai vertinimus, ypač tarp vaikų ir paauglių.
Europos Komisijos kylančių ir naujai nustatytų pavojų sveikatai mokslinis komitetas (SCENIHR) 2015 m. sausio 27 d. publikavo galutinę nuomonę dėl EML poveikio sveikatai (Europos Komisija; Final opinion on Potential health effects of exposure to electromagnetic fields (EMF)), kurioje patvirtino, kad naujesni tyrimai pagrindžia anksčiau paskelbtus įrodymus, kad EML gali turėti įtaką smegenų aktyvumui, tačiau epidemiologiniai tyrimai nerodo padidėjusios smegenų auglių, galvos ar kaklo srities vėžinių, vaikų vėžinių susirgimų rizikos. Tyrimai, kuriais buvo siekiama išsiaiškinti, ar asmenims, kurie intensyviai naudojasi mobiliaisiais telefonais, yra didesnė gliomos ir akustinės neuromos rizika, neįrodė padidėjusios gliomos rizikos, tačiau konstatuota, kad akustinės neuromos rizikos vertinimas nėra užbaigtas. EML poveikio ląstelėms ir jų chromosomoms (genotoksinio ir ne genotoksinio poveikio) esant mažesnei už ribinę EML ekspozicijai in vitro tyrimai šio poveikio nenustatė, tačiau kai kuriais atvejais buvo pastebėti dezoksiribonukleininės rūgšties (DNR) grandinės trūkiai ir vijų defektai.

Miegas

Miegui būdingas cikliškumas, kurį galima objektyviai išmatuoti atliekant elektroencefalografiją (EEG). Kai kurie besiskundžiantys miego sutrikimais žmonės nemigą sieja su elektromagnetiniais laukais. PSO 2014 m. nurodė, kad nenustatytas EML poveikis miegui (World Health Organization; Electromagnetic fields and public health: mobile phones). ICNIRP mini, kad mobiliojo ryšio signalai gali silpnai paveikti miego EEG (gali būti stebimas alfa bangų ir beta bangų juostos aktyvumo padidėjimas).
Vieningos mokslininkų nuomonės dėl EML poveikio miegui nėra, pabrėžiama, kad nerimas dėl žalingo poveikio taip pat gali sukelti miego sutrikimus.

Hematoencefalinis (kraujo – smegenų) barjeras

Hematoencefalinis (kraujo – smegenų) barjeras – centrinės nervų sistemos fiziologijos mechanizmas, reguliuojantis medžiagų apykaitą tarp kraujo, smegenų skysčio ir nervinio audinio. Susideda iš kapiliarų sienelių, kurios skiria kraują nuo smegenų skysčio, ir neuroglijos ląstelių. Nulemia smegenų skysčio sudėtį, trukdo prasiskverbti iš kraujo į centrinę nervų sistemą kai kurioms cheminėms medžiagoms ir pakitusiems medžiagų apykaitos produktams. Ląstelių membranos, skiriančios kraują nuo smegenų skysčio, pasižymi atrankiniu pralaidumu, pvz., iš kraujo į smegenų skystį dažniausiai nepraeina koloidai, imuniniai kompleksai, antibiotikai, azoto ir salicilo rūgšties druskos, o gliukozė, steroidiniai hormonai, alkoholis, morfijus, strichninas, chloroformas praeina lengvai.
Padidėjus temperatūrai smegenyse padidėja hematoencefalinio barjero pralaidumas. Tai gali atsitikti dėl karščiavimo, bet taip pat ir dėl temperatūros pakilimo, kurį sukelia EML, kurio EML intensyvumas viršija leidžiamąsias vertes. Hematoencefalinio barjero pralaidumo pokyčiai dėl mobiliųjų telefonų EML poveikio daugumoje atliktų tyrimų nenustatyti.

Vaisingumas

EML, kurio elektromagnetinio lauko intensyvumas viršija leidžiamąsias vertes, gali pakenkti reprodukcijai ir vystymuisi dėl reprodukcinių organų įšilimo virš 1°C. Yra duomenų, kad sėklides, kiaušides, spermatozoidus, kiaušialąstes, vaisių temperatūros padidėjimas veikia neigiamai.
SCENIHR nuomone EML poveikio vyrų vaisingumui vertinti nepakanka patikimų tyrimų. Tyrimai, rodantys neigiamą poveikį vaisingumui dažnai yra prieštaringi, turi reikšmingų metodologinių trūkumų arba tyrimų aprašymuose stinga informacijos apie taikytus tyrimo metodus, tirtos EML spinduliuotės parametrus. ICNIRP, SCENIHR ir PSO mano, kad būtini tolimesni tyrimai, kurie leistų tiksliau įvertinti EML poveikį vaisingumui.

Genotoksiškumas

Genotoksiškumas yra genetinės medžiagos (DNR ar RNR) pažeidimas ar pakitimas ląstelėje, sukeltas biologinių, cheminių ar fizikinių kenksmingų veiksnių. PSO ir kitos ekspertų organizacijos nerado pakankamų įrodymų apie EML genotoksinį poveikį.

Klausa

EML diapazone 200 MHz iki 6,5 GHz trumpi apie 30 mikrosekundžių ar dar trumpesni impulsai skiriami ilgų intervalų gali būti girdimi kaip dūzgiantys, traškantys garsai. Šį fenomeną sukelia vadinamos termoelastinės bangos, kurios susidaro smegenyse absorbuojant EML pulso energiją ir mechaniškai stimuliuoja vidinę ausį girdimo dažnio diapazone.

Padidėjęs jautrumas EML

Subjektyvių simptomų – galvos skausmas, miego sutrikimai, galvos svaigimas, nuovargis, negebėjimas susikaupti, nuovargis, pykinimas ar širdies plakimas, raumenų skausmas, akių ir klausos sutrikimai stebimas šalia EML šaltinių (pvz., mobiliųjų telefonų, bazinių stočių, aukštos įtampos elektros linijų, radarų, buitinių prietaisų) – visuma vadinama padidėjusiu jautrumu EML. Šiuos simptomus jaučiantys asmenys juos sieja su EML poveikiu. PSO duomenimis, iki šiol nebuvo jokių aiškių elektromagnetinio padidėjusio jautrumo diagnostikos kriterijų, nėra aiškaus klinikinio šio galimo poveikio vaizdo, ar žinomo elektromagnetinio padidėjusio jautrumo biologinio žymens.

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-11-18